Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Dovilei Vizgaudytei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Vilmai Pukšmienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. (asm. dok. D. M.), jo atstovei advokatei Alisai Kostiuk, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje D. M. (asm. dok. D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises, nesumokėdamas 7344,19 Eur skolos valstybės biudžetui ir nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. iš dalies pripažino padaręs pažeidimą, neneigė, kad įmonė turi įsiskolinimą. Nurodė, jog stengiasi sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, kiekvienais metais sumoką dalį skolos valstybinei mokesčių inspekcijai.. Teigė, kad skolos suma mažėjo kiekvienais metais. Taip pat teigė, jog įmonė yra moki, nes yra turto, kurio vertės pakanka padengti įsiskolinimams, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei neteikė, nes nori išsaugoti įmonę. Prašė netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo, nurodė, kad nori padengti skolą ir toliau tęsti įmonės veiklą, galvojo, kad dar turi šešis mėnesius skolai sumokėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Alisa Kostiuk prašė netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimo, nes nėra įrodyta, kad įmonė ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad įmonė nori tęsti veiklą. Aplinkybė, kad kreditoriniai reikalavimai viršija turto vertę nėra įrodytą – nėra pateikta tokių duomenų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Įkeičiant esamą turtą ar realizuojant esamą turtą įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, nes jo vertės pakaktų tai padaryti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė Vilma Pukšmienė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas 2016-06-08 duomenimis sudarė 7097,27 Eur, iš kurių 1,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 0,04 Eur šio mokesčio delspinigių, 216,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 23,44 Eur šio mokesčio delspinigių, 0,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 5.881,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 974,11 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė 2010-10-25. Išieškojimo veiksmai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo taikomi nuo 2012-05-11. Bylos nagrinėjimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudaro 7344,19 ir ji nuolat didėja. Bendrovė atitinka nemokumo sąvoką, numatytą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Vadovas turi pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo, dar labiau pažeidžia tiek esamų kreditorių interesus, tiek naujų kreditorių interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-07-15 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-5331 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 1996-07-24, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – nuo 2000-09-01; bendrovės akcininkai - S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris nuo 1999-09-21 užima vadovo pareigas. Bendrovėje dirba 2 darbuotojai. Operatyvaus patikrinimo dienai (2016-06-08), bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga 7097,27 Eur, iš jų 1,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 0,04 Eur šio mokesčio delspinigių, 216,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 23,44 Eur šio mokesčio delspinigių, 0,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 5881,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 974,11 Eur šio mokesčio delspinigių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015-03-16, pridėtinės vertės mokesčio nuo 2010-10-25. Išieškojimo veiksmai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo taikomi nuo 2012-05-11. Pagal bendrovės balanso duomenis už 2015 m. pardavimo pajamas sudaro 1937 Eur, savikaina – 234 Eur, nuostolis – 2638 Eur. Bendrovės turtas iš viso sudaro 4108 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34550 Eur. Pagal 2016 m. I ketvirčio bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą pardavimo pajamos sudaro 615 Eur, savikainos nėra, veiklos sąnaudos – 703 Eur, nuostolis – 88 Eur, bendrovės turtą sudaro 3855,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34385 Eur, po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų nėra. Nustatyta, kad bendrovė debitorinio įsiskolinimo neturi. Kreditorinis įsiskolinimas 2016-01-01 sudarė 27042,16 Eur, 2016-05-31 - 27042,16 Eur (didžiausi: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25372,65 Eur (gauti išankstiniai apmokėjimai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 505,59 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 289,62 Eur, A. S. individuali įmonė 265,71 Eur). Skola Sodrai 2016-05-31 - 1826,21 Eur, VMI - 5337,48 Eur. Bendrovės banko sąskaitos likutis 2016-01-01 - 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 banko sąskaitoje įplaukų ir išlaidų nebuvo. Bendrovės kasos knygos išrašo duomenimis grynųjų pinigų likutis 2016-01-01 - 242,58 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 gauta pajamų 1190 Eur. Išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 1427,78 Eur, iš jų: 639,78 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 788,00 Eur VMI prie FM (b.l. 13-15).

Bendrovės balansu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 2015-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 34550,00 Eur, o viso turto vertė nurodyta 4108,00 Eur (b.l. 11-12).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiu už 2016-09-01 – 2016-09-30 laikotarpį nustatyta, kad įmonės skolos tiekėjams sudarė 1669,51 Eur (b.l. 29).

2016-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl mokėjimų Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta, kad 2016-02-02 įmonė sumokėjo 288,00 Eur GPM ir 500,00 Eur PVM (b.l. 30).

2016-11-24 turto ekspertizės išvada nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – keleivinis vidaus vandenų laivas „(duomenys neskelbtini)“ įvertintas 42000 Eur plius PVM (b.l. 31, 39).

2016-11-24 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išraše užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga 7344,19 Eur, iš jų 1,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 0,04 Eur šio mokesčio delspinigių, 266,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 30,16 Eur šio mokesčio delspinigių, 0,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 6063,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 982,31 Eur šio mokesčio delspinigių (b.l. 37-38).

ATPK 50⁶ str. 1 d. įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. M. atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (pažeidus kreditoriaus VMI interesus) kildinama iš ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.

ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-313-719/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 34550,00 Eur, o viso turto vertė nurodyta 4108,00 Eur. Net ir perkainojus įmonės turtą bei įtraukus laivo „(duomenys neskelbtini)“ vertę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė sudaro 46108, Eur, tačiau bendrovės įsipareigojimai (34550,00 Eur) sudaro daugiau nei pusę jos turimo turto vertės (46103,00 Eur). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo sąvoką.

Taip pat nustatyta, jog D. M. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, duomenų, kad šiuos veiksmus būtų atlikęs kuris nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius taip pat nėra. Tokių duomenų nerasta ir patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Be to, įvertinus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, jo norą išsaugoti įmonę neteikiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytina nustatyta ir antroji sąlyga, reikalinga administracinei atsakomybei pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį kilti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad dar 2015-12-31 D. M. kaip įmonės vadovui, turėjo būti žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nemokios įmonės būklę, tačiau D. M. įstatymo nustatytais terminais nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Per 2016 m. įmonės mokestinė nepriemoka augo, 2016-06-08 dienai bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga 7097,27 Eur, 2016-11-24 įmonės mokestinė nepriemoka dar labiau padidėjo ir sudarė 7344,19 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba du darbuotojai, nors įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, tačiau už esamus darbuotojus privalo mokėti įmokas į privalomojo socialinio draudimo įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, taip pat mokėti darbo užmokestį. Įmonės vadovui geriausiai žinoma įmonės finansinė padėtis, jam keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai.

Esant nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės būklę ir negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tuo D. M. pažeidė kreditoriaus –Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. D. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog D. M. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą. D. M. pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nors žinojo apie įmonės finansinius sunkumus. D. M. neneigė įsiskolinimo valstybės biudžetui, tačiau iš esmės nesutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nemokios įmonės būklę, teigė, kad įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad D. M. anksčiau būtų baustas už analogišką pažeidimą. 2015-01-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu D. M. baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus griežtą įstatymo leidėjo poziciją dėl administracinės atsakomybės už kreditorių teisių pažeidimus ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijos dydį, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, būtų pasiekti už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą skiriant minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis ATPK 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsnio 1 ir 2 dalimis, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. M. skiria ATPK 50⁶ straipsnio l dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. M. (asm. dok. D. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalyje, ir skirti jam 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-4507-795/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.