Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. I. (I.), jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apkrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui A. I. (I.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys UAB „Julianus Inkaso“, Klaipėdos rajono policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dalis bylos nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2015 m. gegužės 12 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 62).

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010).

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, nesirūpino šeima, prieš atsakovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš jos sūnų K. E.. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.00 val., bute, miegamojo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto su žmona K. I. metu, mažamečiui K. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsistojusiam į tarpą tarp jų, tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė jam į kairiąją veido pusę ir taip mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui K. E.. A. I. paskirta 60 parų arešto bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktiniai nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nė vienas iš jų nesiekia atkurti santuokinius ryšius, pripažintina, kad santuoka faktiškai yra iširusi, todėl yra nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – I., atsakovui – I.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad šalys turi sūnų E. I., gim. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.168 straipsnio 1 dalį nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal šio kodekso antrosios knygos normas. Pagal CK 2.14 straipsnio 1 dalį nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad vaikas E. I. gyvena su ieškove, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl E. I. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė neturi savo vardu registruoto turto, gyvena nuomojamame bute. Ieškovė yra vaiko E. I. priežiūros atostogose, todėl jos galimybės įsidarbinti yra ribotos. Taip pat ieškovė turi dar du sūnus M. A. E., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. E., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas sudaro už vaikus gaunamos išmokos.

Atsakovas taip pat neturi savo vardu registruoto turto, duomenų apie jo įsidarbinimą nėra. Atsakovas neturi kitų išlaikomų asmenų. Bloga atsakovo materialinė padėtis negali būti pagrindas nemokėti vaikui jo poreikius atitinkančio dydžio išlaikymo. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi dėti visas pastangas tam, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaiką.

Ieškovė teisme paaiškino, kad vaiko E. I. išlaikymui iš atsakovo yra reikalinga 200 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra tikėtinai pagrįsta ir protinga, todėl ji neturi būti detaliai įrodinėjama. Taip pat ši suma iš esmės atitinka ½ dalį 2020 m. minimalios mėnesinės algos dydžio (atskaičius mokesčius), kuris (visa MMA) gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant protingą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteisiamas išlaikymas jo vaikui E. I. po 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės ir mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Nustatyta, kad šalys nebegyvena kartu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo tada atsakovas savo vaikui E. I. neteikia išlaikymo, todėl iš atsakovo priteisiamas 520,06 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui E. I. už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki ieškinio pareiškimo dienos.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Kadangi vaiko E. I. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina, todėl K. I. skiriama E. I. išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaiko E. I. bendravimo tvarką pagal jos ieškinyje pateiktą prašymą. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė teismo sprendime papildomai nurodyti, kad atsakovas apie planuojamą susitikimą su vaiku praneštų ne skambučiu, o trumpąja SMS žinute. Nurodė, kad atsakovas paskambinęs ją kolioja įvairiais žodžiais, todėl nenori atsiliepti į jo skambučius ir su juo kalbėtis. Be to, tokiu būdu būtų įrodomas pranešimo apie pageidavimą bendrauti su vaiku faktas.

Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepareiškė, todėl teismas nustato, kad A. I. su vaiku E. I. bendrauja Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis ir darbo valandomis, iš anksto sutarta data, laiku, t. y., A. I. apie norą bendrauti su vaiku informuoja K. I. SMS žinute prieš 7 (septynias) kalendorines dienas nurodant bendravimo su vaiku atvykimo ir išvykimo datą bei laiką.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovė nurodė, kad reikalaujamą priteisti 3000,00 Eur neturtinę žalą sudaro minėtos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo, taip pat yra atsižvelgiama į santuokos laikotarpį. Taip pat į tai, kad atsakovas buvo nelojalus sutuoktinei, negerbė jos, triukšmaudavo, konfliktuodavo, naudojo prieš ieškovę smurtą. Atsakovo veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, dėl jų ieškovė patyrė nuolatinę įtampą, šeimos gyvenime nesijautė saugiai, stabiliai.

Teismas pripažįsta, kad dėl iširusios santuokos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, įtampą, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, kaip pirmiau paminėta nuosprendyje, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, nesirūpino šeima, prieš atsakovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Byloje nustatyta tik ta aplinkybė, kad atsakovas kartą naudojo fizinį smurtą prieš jos sūnų K. E..

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė susituokė su atsakovu pastarajam būnant įkalinimo įstaigoje. Ieškovė nurodė, kad nesidomėjo atsakovo praeitimi, nieko apie jį nežinojo, tiesiog galvojo, kad jis bus šeimos žmogus. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys rodo jos nepakankamą rūpestingumą kuriant šeimos santykius, todėl jiems nepavykus turi ir pati dėl to prisiimti atsakomybę. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas neturi jokio turto, iš jo vykdomi priverstiniai išieškojimai pagal ieškinyje paminėtus įsiskolinimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovei iš atsakovo priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Likusi šio reikalavimo dalis atmetama.

Dėl dalies ieškinio atsisakymo

Ieškovė pareiškė ieškinio dalies dėl reikalavimo po santuokos nutraukimo A. I. priteisti asmenines prievoles/skolinius įsipareigojimus kreditoriams atsisakymą: 1) Kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, skolos tipas: paskola/kreditas, skolos atsiradimo data: 2019-07-02, skolos suma: 1921,44 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt vienas euras 44 centai), skolos numeris (duomenys neskelbtini) 2) Kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, skolos tipas: telekomunikacinės paslaugos, skolos atsiradimo data: 2019-06-21, skolos suma: 1762,05 eurai (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt du eurai 5 centai), skolos numeris 857758576. Ši skola priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-13177-941/2019 2019-11-18 teismo įsakymu. 3) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 1303,29 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. E647143, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2006-11-29. Skolos likutis 1152,54 eurai (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt du eurai 54 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje. 4) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 1448,10 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. F19335, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2007-06-20. Skolos likutis 1448,10 eurai (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 10 centų). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje. 5) Kreditoriui (išieškotojui) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 1506,02 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 10/19/08000, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2668-904/2017, kurį išdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Skolos likutis 1244,08 eurai (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 8 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolių A. S. ir S. S. kontoroje antstolio A. S.. 6) Kreditoriui (išieškotojui) VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas dėl 5,79 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 10/07/00669, pagal vykdomąjį dokumentą/nutarimą Nr. 26230, kurį išdavė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Skolos likutis 5,79 eurai (penki eurai 79 euro centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolių A. S. ir S. S. kontoroje antstolio A. S.. Antstolio A. S. vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 10/19/08000 ir Nr. 10/07/00669 yra 185,77 eurai. 7) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 90,00 eurų (devyniasdešimt eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0188/19/00688, kuri vykdoma antstolės G. Ž. kontoroje. Antstolės G. Ž. vykdymo išlaidos sudaro 133,86 eurus. 8) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 100,00 eurų (vienas šimtas eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00310, kuri vykdoma antstolio G. J. kontoroje. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2019-03-19. 9) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 30,00 eurų (trisdešimt eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00675, kuri vykdoma antstolio G. J. kontoroje. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2019-07-02. Antstolio G. J. vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0091/19/00310 ir Nr. 0091/19/00675 yra 181,77 eurai. 10) Kreditoriui A. U. iš atsakovo A. I. priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-507-904/2020 skola: 510,00 eurų paskolos, 15,10 eurų palūkanų, viso 525,10 eurų įsiskolinimo ir nuo šios sumos 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,00 eurų bylinėjimosi išlaidos (8,00 eurų žyminis mokestis ir 80,00 eurų išlaidų advokato pagalbai. 11) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 130,33 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. E298675, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2006-03-15. Skolos likutis 130,33 eurai (vienas šimtas trisdešimt eurų 33 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje.

Nurodė, kad visi ieškinyje nurodyti skoliniai įsipareigojimai jau yra priteisti atsakovui asmeniškai, o ieškovė nei asmeniškai, nei bendrai kartu su atsakovu neturi įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsisako minėto ieškinio reikalavimo.

Ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, jos ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimtinas, civilinės bylos dalis dėl minėto reikalavimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 325,43 Eur.

Už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir iš jo kylančius išvestinius reikalavimus dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 7 dalis).

Už turtinį ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo, neturtinės žalos atlyginimą, mokėtinas 133,00 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Šioje byloje yra tenkinamas visas ieškovės neturtinis reikalavimas ir 33 proc. turtinio reikalavimo. Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 119,00 Eur žyminis mokestis (75 Eur+(133 Eur x 33 proc.) ir 216,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (325,43 Eur / 2 reikalavimų = 162,72)+(162,72 x 33 proc.=53,70 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2015 m. gegužės 12 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 62), dėl sutuoktinio A. I. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, ieškovei – I., atsakovui – I.

Nepilnamečio vaiko E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina K. I..

Priteisti iš A. I. išlaikymą vaikui E. I. po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos 2019 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės ir mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. I. 520,06 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų 6 ct) išlaikymo įsiskolinimą vaikui E. I..

E. I. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti K. I..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Nustatyti, kad A. I. su vaiku E. I. bendrauja Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis ir darbo valandomis, iš anksto sutarta data, laiku, t. y., A. I. apie norą bendrauti su vaiku informuoja K. I. SMS žinute prieš 7 (septynias) kalendorines dienas nurodant bendravimo su vaiku atvykimo ir išvykimo datą bei laiką.

Priteisti K. I. iš A. I. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš A. I. 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 216,42 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 42 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priimti K. I. ieškinio dalies atsisakymą dėl reikalavimo po santuokos nutraukimo A. I. priteisti asmenines prievoles/skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir šią bylos dalį nutraukti: 1) Kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, skolos tipas: paskola/kreditas, skolos atsiradimo data: 2019-07-02, skolos suma: 1921,44 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt vienas euras 44 centai), skolos numeris (duomenys neskelbtini) 2) Kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, skolos tipas: telekomunikacinės paslaugos, skolos atsiradimo data: 2019-06-21, skolos suma: 1762,05 eurai (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt du eurai 5 centai), skolos numeris 857758576. Ši skola priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-13177-941/2019 2019-11-18 teismo įsakymu. 3) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 1303,29 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. E647143, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2006-11-29. Skolos likutis 1152,54 eurai (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt du eurai 54 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje. 4) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 1448,10 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. F19335, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2007-06-20. Skolos likutis 1448,10 eurai (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 10 centų). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje. 5) Kreditoriui (išieškotojui) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 1506,02 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 10/19/08000, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2668-904/2017, kurį išdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Skolos likutis 1244,08 eurai (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 8 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolių A. S. ir S. S. kontoroje antstolio A. S.. 6) Kreditoriui (išieškotojui) VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas dėl 5,79 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 10/07/00669, pagal vykdomąjį dokumentą/nutarimą Nr. 26230, kurį išdavė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Skolos likutis 5,79 eurai (penki eurai 79 euro centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolių A. S. ir S. S. kontoroje antstolio A. S.. Antstolio A. S. vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 10/19/08000 ir Nr. 10/07/00669 yra 185,77 eurai. 7) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 90,00 eurų (devyniasdešimt eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0188/19/00688, kuri vykdoma antstolės G. Ž. kontoroje. Antstolės G. Ž. vykdymo išlaidos sudaro 133,86 eurus. 8) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 100,00 eurų (vienas šimtas eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00310, kuri vykdoma antstolio G. J. kontoroje. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2019-03-19. 9) Kreditoriui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 30,00 eurų (trisdešimt eurų 00 centų) baudos vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00675, kuri vykdoma antstolio G. J. kontoroje. Vykdomojo dokumento išdavimo data 2019-07-02. Antstolio G. J. vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0091/19/00310 ir Nr. 0091/19/00675 yra 181,77 eurai. 10) Kreditoriui A. U. iš atsakovo A. I. priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-507-904/2020 skola: 510,00 eurų paskolos, 15,10 eurų palūkanų, viso 525,10 eurų įsiskolinimo ir nuo šios sumos 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,00 eurų bylinėjimosi išlaidos (8,00 eurų žyminis mokestis ir 80,00 eurų išlaidų advokato pagalbai. 11) Kreditoriui (išieškotojui) Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 130,33 eurų išieškojimo vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. E298675, kurį išdavė Klaipėdos rajono PK 2006-03-15. Skolos likutis 130,33 eurai (vienas šimtas trisdešimt eurų 33 centai). Vykdomoji byla vykdoma antstolio Z. Z. kontoroje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.