Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams bausmė;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam skirta laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausmė;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, jam skirta laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams bausmė;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jam skirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta 40 parų arešto bausmė;

7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, jam skirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė;

8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė;

9) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė;

10) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė;

11) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam skirta 40 parų arešto bausmė;

12) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, jam skirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė;

13) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1, 2 dalis, jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 2 mėnesiams;

14) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 16 parų arešto bausmė;

15) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. gegužės mėn. 17 d., apie 02:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – broliu E. N., asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į dešinės rankos rodomąjį pirštą nukentėjusiajam E. N., taip sukėlė nukentėjusiajam E. N. fizinį skausmą ir padarė sužalojimą - žaizdą dešinės rankos piršte - nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, o būtent, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. gegužės 17 d., apie 21:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinėje, tyčia, terorizavo nukentėjusiąją F. T. naudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią tuo, kad įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo F. T., sakydamas "kurva, padla aš tave susprogdinsiu" ir atsinešęs į daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinę buitinių dujų balioną jį atsuko ir paleido buitines dujas bei tokiu būdu grasino nukentėjusiajai F. T., kad ją susprogdins, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai F. T.sukėlė baimę, stresą, išgąstį, dėl ko nukentėjusiajai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. N. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad galėjo būti 2025 m. gegužės 17 d., apie 2 val. Buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Kas dar buvo – neprisimena, gal buvo brolis. Gėrė, buvo per daug girtas, todėl neatsimena įvykio aplinkybių. Bet pripažįsta, kad sužalojo brolį. Su broliu po įvykio nebendravo, atsiprašyti nenori, yra su juo piktuoju. Blogai padarė, gailisi dėl to, bet atsiprašyti nenori. Įtakos jo veiksmams turėjo alkoholis. Tą pačią diną nešė balioną ir padėjo laiptinėje. Norėjo balioną atiduoti žmonai, nes jos balionas buvo. Neatsimena aplinkybių, nes buvo girtas, bet kaltę pripažįsta ir labai gailisi, blogai pasielgė. Abu nusikaltimai padaryti dėl to, kad vartojo alkoholį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su 2 nepilnamečiais vaikais, bei pilnamete dukra R. M. Jos kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) šeima, S. T. N. ir T. N., kurie dažnai konfliktuoja ir dėl to labai dažnai iš bendrojo naudojimo patalpų girdisi įvairaus tipo triukšmai. 2025-05-17, apie 21:20 val., ji būdama namuose su R. M. ir į svečius atvykusiu V. B., išgirdo iš bendro naudojimo koridoriaus triukšmą. Garsas buvo panašus į kažkokį tai trenksmą, dėl to ji priėjo prie savo buto durų ir patikrinus per buto durų akutę pamatė, jog T. N. bendro naudojimo laiptinėje, prie jos buto durų gulsčiai padėjo buitinių dujų balioną mėlynos spalvos ir ant jo atsisėdo. Baliono dujų "padavimo" pusė buvo atsukta į jos buto duris, o dugnas į jo sutuoktinės S. T. N. buto duris. Ji šį vaizdą pamatė labai trumpai, kadangi buvo vėlus paros metas, ir neužilgo pamatė, kaip užgeso laiptinėje automatinė šviesa (įsijungia ir išsijungia nuo judesio). Tuo metu ji stovėdama prie savo buto durų išgirdo atsuktų dujų garsą - švilpimą, dėl to sušuko V. B., jog kaimynas paleido dujas, dėl to V. B. nieko nelaukęs atidarė buto duris. Nežino, kas užsuko dujas, bet tik užsukus dujų balioną, T. N. iš daugiabučio laiptinės pasišalino nežinoma linkme. O tuo metu V. B. paprašė jos asmeninio rūsio raktų, jog galėtų nunešti minėtą buitinį dujų balioną. T. N. dujas buvo paleidęs apie 30 sekundžių, ir jo veiksmai buvo sustabdyti V. B.. Neilgai trukus atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir policija. Kas iškvietė policiją nežino, bet vėliau kalbėjosi su kaimynais ir sužinojo, jog kaimynė F. T. su T. N. konfliktavo. Dėl įvykio pretenzijų neturi ir pareiškimą rašyti kategoriškai atsisako. Pati su T. N., S. T. N. nei kitais kaimynais nekonfliktuoja, jai niekas sprogdinimu negrasino. Pati po įvykio su T. N. nebendravo ir jo veiksmų priežasčių nežino. (t. 1, b. l. 20-23)

Liudytojas V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-17, apie 21:15 val., buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas draugę G. K. pasisvečiuoti. Tuomet, apie 21:20 val., kartu su G. K. išgirdo, jog kažkas subildėjo laiptinėje ir nieko nelaukusi G. K. priėjo prie buto durų akutės, per kurią pamatė, jog yra atėjęs T. N. ir su savimi turėjo buitinį mėlynos spalvos dujų balioną. Tuomet kartu su G. K. išgirdo, jog T. N. atsuka buitinį minėtą dujų balioną, tuomet jis išėjo į laiptinę ir pamatęs, jog T. N. yra atsukęs dujų balioną, bei paguldęs dujų balioną sėdėjo ant jo jam sušuko "ką čia darai?", o šis atsakė "nieko nieko". Kadangi daugiabučio laiptinėje jau buvo stipriai pasklidęs dujų kvapas, tiksliai nepamena ar jis ar T. N. jį užsuko. Tuomet paėmė minėtą dujų balioną ir nunešęs į sklepą užrakino. Kol buvo išėjęs į sklepą ,T. N. pasišalino jam nežinoma kryptimi. Po kurio laiko atvyko PGT gelbėtojai ir apžiūrėjo dujų balioną, nustatė, jog dujų balionas yra saugiai užsuktas ir nebekelia grėsmės. (t. 2, b. l. 26-27)

Liudytoja S. T. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-17 ji atsibudo ryte ir dar turėjo vieną butelį alaus, kurį būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini) išgėrė. Namuose ji buvo viena. Išgėrusi ji užmigo ir atsibudo jau vakare galėjo būti apie 20:00 val. Jai tuo metu paskambino F. T., kuri pasakė, kad jai paskambino T. N. ir pasakė, kad ją susprogdins. Ji tada F. T. pasakė, kad ji ateitų iki jos. F. T. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir ji, tik penktame aukšte. Kai ji pakalbėjo telefonu su F. T., ji netrukus atėjo pas ją į namus. Tik atėjus F. T. pas ją į namus, ji stovėdama svetainės kambaryje prie lango pamatė, kad T. N. nešasi užsidėjęs ant peties mėlynos spalvos dujų balioną. Ji tai pamačiusi labai išsigando, kad T. N. gali iš tikrųjų susprogdinti F. T. butą, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Ji išgirdo gyvenamojo namo laiptinėje triukšmą ir suprato, kad T. N. kalbasi laiptinėje su jos kaimynu. Ji tuo metu iš buto vidaus į laiptinę išėjusi nebuvo, nes bijojo. Pamatė per langą, kad T. N. išėjo iš gyvenamojo namo laiptinės jau be baliono. Labai greitai prie jos gyvenamojo namo atvažiavo gaisrinė, iš kurios išlipo du pareigūnai, kurie atėjo į jos butą ir paklausė kur yra dujų balionas. Ji gaisrininkams atsakė, kad nežino. Tuo metu į namo laiptinę išėjo buto kaimynas, kuris gaisrininkams pasakė, kad jis nunešė T. N. paliktą dujų balioną į rūsį. Ji tada sugrįžo atgal į buto vidų ir daugiau iš buto išėjusi nebuvo. Minėtas dujų balionas priklauso jai, ji jį buvo paskolinusi prieš du metus T. N. broliui A. B. Po įvykio pas ją į namus buvo atėjęs ir E. N. paklausti kas čia atsitiko. Gali pasakyti, kad minėtą dieną ji kartu su E. N. ir F. T. alkoholio nevartojo. (t. 2, b. l. 30-33)

Liudytojas E. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-17 nuo ryto jis buvo savo namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Pats namuose vartojo alkoholį, tai yra vartojo alų. Pas S. T. N. į namus jau nėjo, nes nenorėjo problemų. Vakare, apie 21:00 val. jis jau miegojo, kai išgirdo prie savo gyvenamojo namo sąmyšį. Atsikėlęs pamatė, kad yra atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Jis pasižiūrėjęs per langą, kad prie namo įėjimo vaikšto gaisrininkai ir kiti žmonės, į kiemą išėjęs nebuvo, su niekuo nebendravo. Tada būnant namuose jam pradėjo rašinėti draugai ir sakyti , kad jo brolis T. N., ką norėjo susprogdinti. Kadangi jis nieko nematė, tai nieko negalėjo ir komentuoti. Kitą dieną jis buvo susitikęs F. T., kuri jam pasakė, kad T. N. jai grasino, kad ją susprogdins. Po to iš kaimo kalbų jis sužinojo, kad jo brolis T. N. buvo atsinešęs dujų balioną adresu (duomenys neskelbtini). Bet kai kitą dieną jis išėjo į laiptinę, jokio dujų kvapo nejautė. Jis paties įvykio nematė. (t. 2, b. l. 36-39)

Iš 2025-05-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo E. N. rūbais neuždengtas kūno vietas matosi nedidelė apie 10 mm. ilgio X 15 mm. pločio pjautinė žaizda ant dešinės rankos, plaštakos, rodomojo piršto. Toliau tęsiant asmens apžiūrą jokių sužalojimų, patinimų, nubrozdinimų nenustatyta. (t. 1, b. l. 77-79)

Iš 2025-06-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. nustatyta žaizda dešinės rankos piršte, padaryta duriant/pjaunat peiliu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 94)

Iš 2025-05-17 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. (t. 1, b. l. 28-30)

Iš 2025-06-05 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad pranešėjas operatorei nurodo, jog jį biški sužalojo su peiliu. Operatorė klausia kas pranešėją sužalojo su peiliu. Pranešėjas sako, kad asmuo pirštą biški perpjovė, biški delną perpjovė. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), konfliktas buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėjas sako, kad ten gyvena brolis su žmona, jį užsipuolė brolis, kuris perpjovė pirštą ir delną įpjovė. Operatorė klausia koks vardas ir pavardė. Pranešėjas sako, kad jis yra E. N. (t. 1, b. l. 22-24)

Iš 2025-06-06 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos Kūno kameros, iš kurių matyti, kad 2025-05-17, 02:20 val., policijos pareigūnai kartu su Greitosios medicinos pagalbos medikais įeina į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę ir užlipa laiptais į antrą aukštą. Buto duris atidaro vaikinas, t. y. E. N.. E. N. sako, kad jo brolis pradėjo su peiliu „raganėti“, jis bandė atimti peilį ir greitai pabėgo. Jis pats alkoholio yra vartojęs. Policijos pareigūnė nufotografuoja E. N. sužalojimus. E. N. sako, kad jam įpjovė brolis T. N. su peiliu, kuris buvo virtuvinis, didelis, šviesiai rudos spalvos rankena. Policijos pareigūnė užsirašo E. N. ir T. N. asmens duomenis. E. N. sako, kad brolis T. N. vieną kartą perbrėžė peiliu per pirštą, nes jis gynė brolio sugyventinę. Fizinį skausmą nuo 1 iki 10 vertina 5 balais. Policijos pareigūnė alkoholio kiekio matuokliu E. N. nustato 1,43 prom. neblaivumą. Taip pat atlieka E. N. asmens apžiūrą. Po to policijos pareigūnė išėjo iš E. N. buto ir nueina į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą policijos pareigūnė kalbasi su S. T. N. Alkoholio kiekio matuokliu S. T. N. nustatomas 2,32 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnė atlieka įvykio vietos apžiūrą ir nufotografuoja. Po to policijos pareigūnė ieško buto patalpose peilio ir jį radusi nufotografuoja. S. T. N. sako, kad ji pačio fakto kaip buvo sužalotas E. N. nematė. T. N. buvo su kėde užsimojęs suduoti jai smūgį. S. T. N. apibūdina kaip buvo apsirengęs T. N. (t. 1, b. l. 25-27)

Iš 2025-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peilis apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti. (t. 1, b. l. 50-52)

Iš 2025-06-27 paimto konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad peilis perduotas į daiktų saugyklą. (t. 1, b. l. 57-58)

Iš 2025-05-17 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusįjį sužalojo brolis T. N. T. N. užfiksuota kraujuojanti žaizda. (t. 1, b. l. 59-63)

Iš 2025-05-17 Greitosios medicinos pagalbos centro kvietimo kortelės kopijos matyti, kad E. N. rankos pirštą su peiliu sužeidė jo brolis. Užfiksuota piršto (-ų) žaizda, kai nagas nepažeistas. (t. 1, b. l. 101-102)

Iš 2025-05-17 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas buitinis dujų balionas. (t. 1, b. l. 163-165)

Iš 2025-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peilis yra apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti. (t. 1, b. l. 176-178)

Iš 2025-06-20 pakvitavimo matyti, kad buitinis dujų balionas atiduotas S. T. N. (t. 1, b. l. 187)

Iš 2025-06-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad pranešėja operatorei sako, kad norėtų į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų. Operatorė klausia pranešėją kas nutiko. Pranešėja sako, kad atėjo kaimynė, "jisai grasina, kas susprogdins jos butą, dabar per kiemą neša balioną." Po to operatorė klausia pranešėjos kas jai, t. y. kaimynei grasina. Pranešėja sako, kad jos buvęs vyras. Operatorė klausia ką jis dabar daro. Pranešėja sako, kad jis dabar neša dujų balioną per kiemą ir sakė susprogdins jos, tai yra kaimynės, butą". Operatorė tikslina adresą ir klausia pranešėjos vardo ir pavardės. Pranešėja sako, kad ji yra S. T. N. (t. 1, b. l. 157-159)

Iš 2025-06-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos Kūno kameros, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesiu įeina į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę ir užlipa laiptais į pirmą aukštą. Ugniagesys sako, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojas sakė, kad T. N. buvo atsinešęs balioną koridoriuje, buvo atsukęs dujas šiek tiek, bet kaimynai iš jo atėmė balioną, nunešė į rūsį ir užrakino. Pirmo aukšto laiptinėje stovi moteris, tai yra S. T. N., kuri sako, kad jai paskambino kaimynė, kuri pasakė, kad ją T. N. nori susprogdinti su balionu. Kaimynė gyvena viršuje, o šiuo metu yra pas ją. Iš (duomenys neskelbtini) buto išeina moteris, tai yra F. T., kuri nurodo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. F. T. sako, kad jai telefonu pagrasino T. N., kuris ją išvadino valkata, sakė, kad jis atneš balioną ir ją susprogdins. Ji galvoja, kad T. N. jai pasakė taip, nes ji buvo užėjusi pas S. T. N., o S. T. N. jam neatidarė durų. T. N. dujų balioną atsinešė per pievą, ji matė pro langą. Policijos pareigūnai išeina į namo kiemą, prieina prie tarnybinio automobilio ir nustatinėja F. T. neblaivumą, alkoholio kiekio matuokliu F. T. nustatomas 1,75 prom. neblaivumas. F. T. sako, kad viskas buvo ką tik, ji matė su S. T. N., kaip T. N. per pievą atsinešė dujų balioną. Policijos pareigūnai įeina į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę ir pakyla laiptais į pirmą aukštą. Priėję prie (duomenys neskelbtini) buto pabeldžia į duris. Buto duris atidaro S. T. N., kuri sako, kad balionas buvo mėlynos spalvos. Kai T. N. ėjo su balionu, ji skambino policijai, laiptinėje stovėjo kaimynas. T. N. sakė, kad susprogdins, nes šiandien buvo atėjusi F. T. pas S. T. S. T. N. nurodo, kad T. N. vilkėjo pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos kedus, pilkos spalvos džemperį su liemene. Policijos pareigūnai, pakalbėję su S. T. N., išeina iš buto į laiptinę. Tada policijos pareigūnai prieina prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto durų, pabeldžia į buto duris. Į namo laiptinę išeina moteris, kuri sako, kad jos vyras išnešė iš laiptinės dujų balioną. Po to policijos pareigūnas užsirašo moters asmens duomenis ir jos vyro asmens duomenis. Po to policijos pareigūnai iš namo rūsio paima mėlynos spalvos dujų balioną, kurį nufotografuoja. (t. 1, b. l. 160-162).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, baudžiamojoje byloje ištirtų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. N. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, tai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita byloje esančia ir teismo įvertinta medžiaga. Teismas konstatuoja, kad T. N. padarytos veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis T. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra nesunki, kita – apysunkė. Kaltinamasis yra teistas 15 kartų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 33-44). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam nedaro teigiamos įtakos, kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. N. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas įvertinęs tai, kad T. N. yra eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, linkęs sistemingai daryti naujas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BK 72 straipsnis).

Byla buvo nagrinėjama kai kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl gynėjas kaltinamajam buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamojo turtinė būklė sunki, jis niekur nedirba, todėl teismas valstybės turėtų išlaidų už gynėjo dalyvavimą iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas subendrinti iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti T. N. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2025 m. rugsėjo 3 d.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.