Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, T. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas T. N. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. gegužės 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 3 d.

Nuspręsta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

9.1. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

9.3. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

9.5. Nors byloje esančiame kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad T. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (3 t., b. l. 74), tačiau iš kaltinamojo akto matyti, kad jame prokuroras nurodė nuteistojo T. N. ankstesnius teistumus. Be to, pirmosios instancijos teisme, sakydamas baigiamąją kalbą, prokuroras teigė, jog T. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistas (3 t., b. l. 112). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje taip pat nurodė T. N. ankstesnius teistumus, tačiau, motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tik tai, jog nusikalstamas veikas T. N. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau, kaip matyti iš bylos, esant duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus bei prokuroro prašymui T. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai nepasisakė, kodėl nepripažįsta T. N. recidyvistu ir nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus.

9.7. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad T. N. anksčiau, t. y. iki nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, įvykdymo, buvo teistas 15 kartų, iš jų 11 kartų buvo nuteistas kaip pilnametis (2 t., b. l. 113-138). Iš šio išrašo matyti ir tai, jog paskutinį kartą T. N. buvo teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. buvo nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad ir ankstesni nuteistojo T. N. teistumai, išskyrus nuteisimus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, buvo už tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms.

9.8. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Be to, BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo ir asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

9.9. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nuteistasis T. N. ankstesniais teismų sprendimais jam skirtas bausmes yra atlikęs, 2024 m. balandžio 22 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2025 m. gegužės 17 d., kai dar nėra suėjęs trejų metų terminas. Taigi, nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą T. N. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

9.10. Skundžiamu nuosprendžiu T. N. nuteistas už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą.

10. Įvertinus tai, kad T. N., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, nepraėjus nei vieneriems metams laiko po to, kai jis 2024 m. balandžio 22 d. lygtinai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nors 2024 m. rugsėjo 9 d. ir atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau per trumpą laiko tarpą vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kita - apysunkių nusikaltimų kategorijai, iš pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, jog jis anksčiau buvo teistas net 15 kartų, iš jų 9 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu (BK 284, 138, 180, 286 straipsniai), be to, T. N. buvo nuteistas dar ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžiu dėl smurtinio nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą įvykdymo (nuosprendis dar neįsiteisėjęs), kas rodo, jog nuteistasis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau vykdo nusikaltimus, o tai rodo didesnį T. N. asmenybės pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms ir prokuroro prašymui pripažinti T. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino T. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

11.1 . BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Nors iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, neprašė T. N. pripažinti recidyvistu (3 t., b. l. 112), tačiau, byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis yra recidyvistas, teismas privalo tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl T. N. nepripažįsta recidyvistu.

12. Tenkinus prokuroro skundo reikalavimą ir pripažinus T. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nekartojant aplinkybių, kurios patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), skundžiamas nuosprendis keičiamas ir T. N. pripažįstamas recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

13.1. Nuteistasis T. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra baigtos. T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui, bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

13.2. Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vedęs, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu buvo nutraukta T. N. ir jo žmonos S. T.-N. santuoka. T. N., Sodros duomenimis, nuo 2022 m. gruodžio 30 d. niekur oficialiai nedirba (3 t., b. l. 45-46), nuo 2024 m. balandžio 23 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 48). Iš bylos matyti, kad nuteistasis T. N. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net 12 kartų (7 kartus nusižengimus padarė būdamas neblaivus), paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 34-43). Iš pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, jog jis anksčiau buvo teistas net 15 kartų, iš jų 9 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu (BK 284, 138, 180, 286 straipsniai), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (2 t., b. l. 113-139). Taip pat iš pažymos apie ankstesnius T. N. teistumus matyti, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu), keturis kartus taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinių nusikaltimų padarymą parinko griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes – laisvės apribojimą, areštą - nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

13.3. Nuteistojo T. N. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, jog sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos netaikytinos, nes nenustatyta minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų visuma (pats asmuo neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamus veiksmus, savo noru neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nors nurodė, kad gailisi, tačiau nukentėjusiojo E. N., dalyvavusio teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, neatsiprašė, nenustatytos ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytos sąlygos). Dėl to nuteistajam pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis nekeičiama.

13.4. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta viena nuteistojo T. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl nėra sąlygų visumos, jog nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus galėtų būti skiriama minimalaus dydžio bausmė. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių rūšių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, o BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be kitų bausmių rūšių, numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. N. už BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą paskirtos bausmės, kurios savo dydžiais ženkliai mažesnės nei šių straipsnių sankcijose numatytos tos bausmės rūšies vidurkiai (BK 61 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (išsituokęs, nedirba, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, teistumas neišnykęs), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir T. N. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas nuteistajam tik 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas galutinę bausmę, BK 54 straipsnio 2 dalies, 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

13.5. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tuo pagrindu, kad jis neturėjo galimybės atsiprašyti vieno iš nukentėjusiųjų, nes jis nedalyvavo teismo posėdyje, ar dėl to, jog nebuvo atlikta jo ir nukentėjusiosios akistata, nėra pagrindo, nes nukentėjusioji F. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuteistojo T. N. bijo, todėl atsisakė su juo dalyvauti akistatoje (1 t., b. l. 194-196).

13.6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

13.7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

13.8. Nagrinėjamu atveju T. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jam paskirta bausmė savo dydžiu neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas T. N. padarė būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, iš jų net 9 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, be to, nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos anksčiau termino (2007-08-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas). Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad, atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus T. N. polinkius ir ateityje jis nusikaltimų nebedarys, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų vykdymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti T. N. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistajam T. N. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Be to, ir prokuroras apeliaciniu skundu neprašo keisti nuteistajam paskirtos bausmės net ir pripažinus papildomą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

16. 2025 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-13355 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 141,67 Eur už nuteistajam T. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16.2. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistajam T. N. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Vitalija Mataitė (3 t., b. l. 169).

16.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

16.4. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nors nuteistasis T. N. yra jauno amžiaus, darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, išlaikytinių neturi, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, įvertinusi ir tai, jog ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, bet ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas bei skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo T. N. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo T. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. N. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo T. N. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.