Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-169-1124/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
T-169-1124/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15893-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-169-1124/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15893-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 6 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,nuteistajam A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Marijos Gaivenės teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo nuteistajam A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti, ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo 2016 m. lapkričio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą; ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas antstolės Marijos Gaivenės teikimas pakeisti nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., nuteistasis nėra atlikęs jokių įmokų dengti turimą įsiskolinimą. Nuteistasis oficialių draudžiamų pajamų per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį negaudavo, turto savo vardu nebuvo registravęs. Jis vengia savo noru sumokėti baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Nuteistasis vykdomosios bylos vykdymu nesidomi, siunčiamų laiškų neatsiima, į antstolės kontorą neatvyksta. Galimybių priverstinai išieškoti skolą taip pat nėra, kadangi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, įkalinimo įstaigoje bausmės neatlieka, oficialiai niekur nedirba. Skolininko turimos sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikos bankuose, yra areštuotos, tačiau jokių įplaukų iš areštuotų sąskaitų per visą laikotarpį nėra buvę.

3. Teisme gautas antstolės prašymas nagrinėti teikimą jai teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

4. Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad gali mokėti iki 50 Eur įmokas per mėnesį. Iki šiol baudos nesumokėjo, nes turiu daug paskirtų baudų, taip pat jis augina penkis vaikus.

5. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė antstolės teikimo netenkinti. Nurodė, kad, nors nuteistasis akivaizdžiai vengia mokėti jam paskirtą baudą, tačiau baudos pakeitimas šešiomis laisvės apribojimo dienomis šiuo atveju netikslingas ir negalimas.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 352 straipsnio 3 dalimi, teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 8 dalis).

8. Vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

9. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01523 esančių duomenų matyti, kad per teismo nustatytą terminą 301,28 Eur baudos A. S. nesumokėjo, jis oficialių draudžiamų pajamų per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį negavo, turto savo vardu neregistravo, jo turimos sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikos bankuose, yra areštuotos, tačiau jokių įplaukų iš areštuotų sąskaitų per visą laikotarpį nebuvo. Taigi matyti, kad nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, aptariamu laikotarpiu nedirbo ir nesiekė įsidarbinti. Visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis vengia mokėti baudą.

10. Keičiant baudą į laisvės apribojimą vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatyta taisykle, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam buvo paskirta 301,28 Eur bauda ir ji atitinka 6 dienų laisvės apribojimo bausmę.

11. BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o šios bausmės terminas yra skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nepaisant to, kad aptariamos bausmės minimumas (trys mėnesiai) taikomas bausmę skiriant, o ne ją keičiant, ir, šiuo atveju, yra formalus pagrindas pakeisti A. S. skirtą baudą į laisvės apribojimą, vis dėlto, teismo vertinimu, tokios bausmės įvykdymas būtų itin apsunkintas. Nuteistasis ne tik nesidomėjo vykdomosios bylos vykdymu, neatsiėmė jam siunčiamų laiškų, neatvykdavo į antstolės kontorą, tačiau kviečiamas neatvykdavo ir į teismo posėdžius, šaukimai jo gyvenamosios vietos adresu grįždavo neįteikti. Tikėtina, kad su nuteistuoju nepavyktų susisiekti ir laisvės apribojimo bausmę vykdysiančiai Probacijos tarnybai.

12. Teismas atkreipia dėmesį ir į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėdamas, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas, tačiau ir paveikti tokį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė turi tęstinį poveikį, atliekant šią bausmę yra vykdoma nuteistojo elgesio kontrolė. Tuo tarpu, šešių dienų trukmės laisvės apribojimo bausmė nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti nurodytame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kadangi šios bausmės terminas iš esmės pasibaigtų vos tik pradėjus ją vykdyti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antstolės Marijos Gaivenės teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

Antstolės Marijos Gaivenės teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė