- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-953-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- O. S.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus
- Kategorijos
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės O. S. (toliau – atsakovė) 164,01 Eur įsiskolinimą už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus.
2. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriuje (toliau – NŽT) vyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, susirinkimas. Susirinkimo metu atsakovė išreiškė pageidavimą suformuoti namų valdos žemės sklypo Nr. 673, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurio plotas 0,23 ha, paskirtis – kitos / gyvenamosios teritorijos / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. 2016 m. sausio 6 d. Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 28 d. Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo O. S.“ ir 2016 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo parduotas 0,2920 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė, pirkdama minėtą žemės sklypą, už žemės sklypo suprojektavimo darbus turėjo sumokėti 164,01 Eur. 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo raginta atvykti į Kauno rajono skyrių pasirašyti sutarčių ir padengti susidariusią skolą, tačiau atsakovė susidariusią 164,01 Eur skolą ignoruoja. Taigi, ieškovė yra priversta dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1981 m. birželio 10 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės deputatų tarybos vykdomasis komitetas jai skyrė 0,15 ha dydžio sklypą (duomenys neskelbtini), individualaus namo statybai. 1992 m. jai buvo suteiktas sodybinis sklypas toje pačioje vietoje, sklypą pratęsiant iki 29,20 ha dydžio. Už tuo metu atliktus matavimus mokėjo atsakovė. 1992 m. rugsėjo 30 d. šį žemės sklypą ji išsipirko vienkartinėmis išmokomis. 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovė buvo pakviesta į Kauno rajono skyrių dėl asmeninio ūkio žemės. Matavimus dėl nuomojamos žemės vykdė matininkė L. D., kuriai už 2013 m. lapkričio mėn. ir kitomis datomis – 2014 m. spalio 25 d., 2015 m. liepos 9 d. vykdytus matavimus buvo sumokėta jos nustatyta suma – 800 litų. Vėliau jokie matavimai nebuvo atlikti ir jokių darbų niekas nedarė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė papildomai nurodė, kad jai nebuvo daromas joks projektas, todėl ji neturinti už jį mokėti. Atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. gavo iš Kauno rajono skyriaus laišką, kuriame buvo sutartis, kurią turėjo pasirašyti, tačiau sutartyje buvo neatitikimų dėl sklypo dydžio, todėl ji sutarties nepasirašė. Apie tai atsakovė pranešė Kauno rajono skyriui, paaiškino situaciją. Daugiau jokių raginimų negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 164,01 Eur skolą, priteisė iš atsakovės valstybei 21 Eur žyminį mokestį bei 13,28 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pageidavo įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina 2013 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokolas). Atsakovės įsigytas valstybės žemės sklypas buvo suformuotas 2016 m. sausio 6 d. NŽT vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 13 d. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovei kilo pareiga sumokėti už įsigyto žemės sklypo suprojektavimo darbus.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad joks žemės sklypo formavimo projektas nebuvo daromas. Vertino, kad šią aplinkybę paneigia į bylą pateiktas 2013 m. lapkričio 22 d. NŽT vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2013 m. parengtas Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, bei pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai, sąrašas (tarp kurių yra ir atsakovės pavardė). Pažymėjo, kad šio įsakymo 2 dalyje taip pat nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suformuoti žemės sklypai, už projekto rengimo darbus sumoka vadovaujantis Taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241.
8. Laikėsi pozicijos, jog atsakovės argumentai, kad ji yra sumokėjusi matininkui dar 1992 metais, taip pat mokėjo už atliekamus sklypo matavimus 2014 m. spalio 25 d. ir 2015 m. liepos 9 d., nepatvirtina, kad ji yra atsiskaičiusi už ginčo sklypo formavimo darbus, už kuriuos priteisti skolą prašo ieškovė. Iš atsakovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė 1992 m. yra sumokėjusi 81,49 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,2920 ha namų valdos žemės sklypą, kurios 2016 m lapkričio 28 d. NŽT įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įskaitytos į valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kainą. Daugiau jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų atsakovė nepateikė.
9. Teismas, atsakovei nepateikus duomenų, kad ieškovės prašomą priteisti skolą ji yra sumokėjusi, iš atsakovės priteisė 164,01 Eur įsiskolinimą už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 – 179 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus. Teigia, kad atsakovė nei anksčiau, nei vėlesniais metais, jokių raginimų apie susimokėjimą nėra gavusi. 2016 m. atsakovė tvarkėsi ginčo žemės sklypo dokumentus NŽT Kauno skyriuje, notariškai bei VĮ Registrų centre, tačiau nieks nesakė, kad ji yra skolinga NŽT. Tvirtina, kad NŽT Kauno skyriuje yra dokumentas, patvirtinantis, kada ir kaip buvo išpirktas žemės valdos sklypas, dokumentas į Kauno skyrių pristatytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. (pažyma apie įmokas už žemę).
10.2. Atsakovė priversta išsipirkti jau išpirktą žemės dalį. Be to, atsakovei išpirkus žemės dalį 0,0020 ha, jos sklypo dydis nepadidėjo iki 0,2940 ha, o liko toks pat, koks buvo išpirktas 1992 m. rugsėjo 30 d., t. y. 0,2920 ha.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą bei palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindą pripažinti teismo sprendimą teisėtu.
11.2. Apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų. Jame nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Šiuo atveju apsiribojama tik deklaratyviu atsakovės teiginiu, jog teismas neva nevertino jos argumentų, tačiau nenurodoma kokių konkrečiai, ir kaip tai turėjo įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
12. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus – 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Kauno skyriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo O. S.“ kopiją, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto kopiją, 2014 m. spalio 28 d. paslaugų atlikimo sutarties kopiją, medicininio išrašo kopiją, 2016 m. gruodžio 8 d. pinigų perlaidos priėmimo išrašo kopiją. Šiuos įrodymus apeliantė prašo priimti į bylą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikiamus įrodymus, atsisako juos priimti į bylą, kadangi jie galėjo būti pateikti savalaikiai bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Be to, apeliantė nenurodė priežasčių, kas jai sutrukdė šiuos įrodymus pateikti anksčiau.
Dėl ginčo esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškinį iš atsakovės priteista skola už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,2920 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas atsakovei priklauso 2016 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
18. Byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 164,01 Eur skolą, kuri susidarė už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą tenkino visiškai, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus ji būtų su ieškove atsiskaičiusi.
19. Atsakovė, kvestionuodama priimtą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jos argumentus. Anot apeliantės, ji nei anksčiau, nei vėlesniais metais jokių raginimų apie ieškovės nurodomą susimokėjimą nėra gavusi. 2016 m. atsakovė tvarkėsi ginčo žemės sklypo dokumentus NŽT Kauno skyriuje, notariškai bei VĮ Registrų centre, tačiau nieks nesakė, kad ji yra skolinga NŽT. Tvirtina, kad NŽT Kauno skyriuje yra dokumentas, patvirtinantis, kada ir kaip buvo išpirktas žemės sklypas, dokumentas į Kauno skyrių pristatytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. (pažyma apie įmokas už žemę).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pasisakyta, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, jos pageidavimu, buvo įrašyta į 2013m. rugsėjo 13 d. NŽT Kauno rajono skyriuje sudarytą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių gauti žemę nuosavybėn, sąrašą. Apeliantės įsigytas valstybės žemės sklypas buvo suformuotas 2016 m. sausio 6 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 13 d. tarp NŽT ir atsakovės buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamas faktas, kad atsakovė būtų skolinga už paties žemės sklypo įsigijimą, tačiau sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už šio žemės sklypo projekto rengimo darbus.
23. Šiam ginčui yra taikytinos Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ (toliau – Nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 8 d.) nuostatos. Nutarimo 2.4, 2.5 punktai numatė, kad šio nutarimo 2.1.2. punkte nurodyti darbai asmens lėšomis turi būti apmokėti per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, patvirtinimo.
24. Minėtu Nutarimu patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo pretendentų susirinkimo, kuriame Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka aptariami žemės sklypų išdėstymo klausimai, sušaukimo parengia pagal šių taisyklių priedą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties (toliau – sutartis) projektą asmeniui, kuris pasirinko žemės sklypą, tai patvirtindamas parašu susirinkimo protokole. Sutarties projekte nurodoma žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų (toliau – darbai), nurodytų šio nutarimo 2.1.1 punkte, kaina. Sutartyje darbų kaina nustatoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir asmens, rengiančio ir įgyvendinančio žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – projekto autorius), nurodytą kainą.
25. Byloje esant įrodytai aplinkybei, jog žemės sklypo formavimo projektas buvo parengtas (patvirtina 2013 m. lapkričio 22 d. NŽT vedėjo Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, kuriuo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2013 m. parengtas Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai bei pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai, sąrašas (tarp kurių yra ir atsakovės pavardė), bei nesant byloje įrodymų, jog už projekto darbus atsakovė būtų atsiskaičiusi, akivaizdu, kad jai kyla prievolė tai padaryti. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad už žemės sklypo suprojektavimo darbus ji būtų atsiskaičiusi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog atsakovės argumentai, kad ji yra sumokėjusi matininkui 1992 metais, taip pat mokėjo už atliekamus sklypo matavimus 2014 m. spalio 25 d. ir 2015 m. liepos 9 d., neįrodo fakto, kad ji sumokėjo būtent už ginčo sklypo formavimo darbus.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl procesinės bylos baigties.
27. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmestamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.