Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 27 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarties civilinėje byloje e2-333-944/2023 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

6. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, 2023 m. gegužės 4 d. Registrų centro pažymą-išrašą dėl septynių žemės sklypų nuosavybės, kuriais be nurodytų aplinkybių įrodinėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovui ir atsakovas negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, bei tai, kad nauji įrodymai yra vertintini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiama tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

9. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Preliminarus ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ginčo esmės, faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla išnagrinėjama iš esmės.

10. Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas su jų taikymais tikslais.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutiko su pareikštu ieškiniu. Taigi iš esmės laikėsi pozicijos, kad teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad reikalavimas tikėtinai pagrįstas. Be to, apeliantas teigia, kad byloje ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto vertinimu reikalavimo sumos dydis, jo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, tai yra jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo, tik teigė, kad jis žaidžia azartinius žaidimus. Be to vien tas faktas, kad atsakovas perleido jam nuosavybės teise priklausantį namą neparodo jo nesąžiningo elgesio. Jokių duomenų, kad dėl to, jog atsakovas kartais žaisdamas azartinius žaidimus turėtų didelius finansinius nuostolius teismas nenustatė.

12. Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovas minėtais veiksmais mažintų jam priklausančio turto masę, ketintų visą turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip siekdamas išvengti gal būt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, bandytų pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau visuma byloje nustatytų aplinkybių, tikėtinai vertinant, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie skolininko neabejotiną finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje bei skolininko sąžiningumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

13. Dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, turėjo pareigą pateikti įrodymus paneigiančius tiek ieškovės nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tiek pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nors įrodymus, minėtą pažymą apie atsakovo turimus sklypus apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui po priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau įvertinus nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis, vertintina, kad naujai pateikta pažyma neįtakoja priimtos nutarties teisėtumo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. T.y. vien tai, kad apeliantas papildomai pateikė pažymą dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, nurodė dėl turimo turto apimčių, savaime nepaneigia teismo padarytų išvadų.

14. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu, remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. R. iš atsakovo V. J. 33000 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2353,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. R. atsakovui V. J. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

15. Sprendžiant dėl šalių interesų pusiausviros, taikytų priemonių proporcingumo, pažymėtina, kad apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržė jo teises, sukėlė didelius nepatogumus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, išdėstytus argumentus, pagrįstai pripažino realiai egzistuojančią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kuri galėtų būti sumažinta pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės apelianto argumentai teisiškai nepagrįsti, kaip minėta apeliantas teismo padarytų išvadų nepaneigė. Apelianto argumentai, kad teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nes nėra CPK 144 straipsnio l dalyje numatytų pagrindų, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, padarytomis išvadomis nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų nes įvertinus tai, kas išdėstyta, jie neįtakoja teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigė teismo padarytų išvadų. Todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat ieškovė pareiškė prašymą dėl 150 Eur išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Nagrinėjamu atveju byla yra išnagrinėta iš esmės, nors sprendimas ir nėra įsiteisėjęs.

18. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmestinas, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė pateikė duomenis dėl nurodytų patirtų išlaidų, jų apmokėjimo. Sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu ieškovės patirtos 150 Eur išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.