- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1376-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02292-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-7013-819/2021 pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, M. J., A. B., R. R., N. R. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7013-819/2021 pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Pateiktame skunde pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48049, Nr. S-20-8-48046. 2021 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/20/02281 ir Nr. 0008/20/02280; spręsti klausimą dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo; taip pat įpareigoti antstolį pateikti palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo metodiką ir detalius palūkanų ir delspinigių paskaičiavimus.
2. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Pažymėjo, kad antstolio dokumentuose, įskaitant ir raginimus, nėra nurodyta palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo metodika, nėra pateikti detalūs palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai. Pareiškėjas paaiškino, kad gauta paskola sudaro 507 000 Eur ir ji gauta skirtingomis datomis: 330 000 Eur – 2015 m. gegužės 19 d., 87 000 Eur – 2015 m. liepos 7 d., 80 000 Eur – 2015 m. rugsėjo 22 d., 10 000 Eur – 2015 m. spalio 20 d. Kadangi lėšos gautos skirtingu laiku, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas turėtų būti apskaičiuotas atitinkamai, o tai niekaip nepateikta ir neatsispindi antstolio reikalavimuose. Informavo, kad antstolio pateiktuose raginimuose ir kituose dokumentuose nepaminėtas faktas, jog dalis sumos (15 000 Eur) buvo grąžinta kreditorei, kas daro antstolio raginimą neteisėtu, keičia palūkanų ir delspinigių skaičiavimą ir galutinės sumos nustatymą. Pareiškėjo teigimu, antstolio raginimuose nurodyta palūkanų ir delspinigių suma apskaičiuota neteisėtai ir yra akivaizdžiai per didelė.
Atsiliepimas
3. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad antstoliui yra pateikti vykdyti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus 2020 m. balandžio 22 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. 2780 ir 2778 dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad vykdomieji dokumentai yra galiojantys ir vykdytini, o pats pareiškėjas patvirtino, kad gavo 507 000 Eur paskolą bei pripažįsta, kad turi mokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas, netesybas, su kurių dydžiu nesutinka. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra išieškota nei pati skola, nei palūkanos, nei netesybos, todėl skola, palūkanos ir netesybos bus skirstomi išieškojus lėšas ir atliekant išieškotų lėšų paskirstymą. Antstolis atkreipė dėmesį, kad išieškotina suma yra kintanti dėl skaičiuojamų palūkanų ir netesybų; be to, nors skolininkas ir nurodo, kad yra sumokėjęs 15 000 Eur, tai reiškia, kad yra padengta tik mažoji mokėtinos sumos dalis. Net ir neskaičiuojant palūkanų ir netesybų, dėl kurių yra kilęs ginčas, negrąžinta skola yra didelė, dėl ko pagrindo stabdyti vykdomąsias bylas visa apimtimi nėra. Nurodė, kad skolininkas turi galimybę padengti geruoju bent neginčijamą skolos dalį, tačiau to jis nedaro: pareiškėjas nerodo jokios iniciatyvos skolų grąžinimo klausimu, nors bet kurioje vykdymo proceso stadijoje turi galimybę su išieškotoju atsiskaityti, susitarti, sudaryti taikos sutartį ar į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti visą išieškotiną sumą ar bent dalį, kurią jis pripažįsta. Antstolio vertinimu, pareiškėjas neįrodė aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui ir jų taikymo pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nesirėmė aplinkybėmis, kad antstolis pareiškėjo mokėtinas netesybas ar palūkanas raginimuose paskaičiavo neteisingai ir (ar) neįvertino pareiškėjo nurodomos jau sumokėtos dalies skolos išieškotojai, apie ką pareiškėjas kalba prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos naujos aplinkybės nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, o kartu negali būti pagrindu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių paskirtis užtikrinti konkrečioje byloje teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymo galimumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7013-819/2021 ir sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/20/02281 ir 0008/20/02280.
8.1. Antstolio priskaičiuotos palūkanos ir netesybos yra ženkliai per didelės; neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai. Be to, antstolio dokumentuose nėra pateiktos delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo metodikos.
8.2. Antstolio raginimuose įvykdyti sprendimą nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta per 30 dienų, tačiau šis terminas neatitinka įstatymų reikalavimų – CPK 746 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą reikalavimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos. Šis faktas sudaro pagrindą laikyti raginimus negaliojančiais.
8.3. Teisme nagrinėjami apelianto skundai dėl antstolio veiksmų. Antstoliui pradėjus įkeisto turto realizavimo veiksmus ir teismui nesustabdžius vykdomųjų bylų vykdymo bei vėliau patenkinus skundus, būtų pažeistos apelianto teisės.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskirojo skundo argumentais nesutiko ir prašė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Palūkanų ir netesybų apskaičiavimas atitinka įstatymo nuostatoms. Išieškotina suma yra kintanti dėl skaičiuojamų palūkanų ir netesybų. Be to, apeliantas šiuo klausimu neteikė antstoliui jokios užklausos ar prašymo, kad būtų pateikti jam aktualūs skaičiavimai.
10.2. Apeliantas pats patvirtino, kad gavo 507 000 Eur skolą ir yra įsipareigojęs mokėti tiek delspinigius, tiek palūkanas, tačiau iki šios dienos yra sumokėjęs tik 15 000 Eur. Apeliantas nerodo jokios iniciatyvos skolų dengimo klausimu, nors bet kurioje vykdymo proceso stadijoje turi galimybę su išieškotoju atsiskaityti, susitarti, sudaryti taikos sutartį ar į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti visą reikalingą išieškoti sumą ar bent tą dalį, kurią jis pripažįsta.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodydama, kad palaiko atskirojo skundo argumentus.
12. Suinteresuotas asmuo R. R. pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą tenkinti, nurodydamas, kad teismui nesustabdžius vykdomųjų bylų ir patenkinus apelianto skundus, būtų pažeistos tiek apelianto, tiek suinteresuoto asmens teisės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (apelianto) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomųjų bylų Nr. 0008/20/02281 ir 0008/20/02280 sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7013-819/2021 pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. raginimus įvykdyti sprendimus Nr. S-20-8-48049 ir Nr. S-20-8-48046. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02280 pagal Notaro Mindaugo Sipavičiaus vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 2780 dėl 53 072,90 Eur delspinigių, 117 849,45 Eur palūkanų, 177 000,00 Eur skolos, 329,26 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 65 979,83 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. B., R. R. ir G. J. išieškotojos N. R. V. naudai. Taip pat antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02281 pagal notaro Mindaugo Sipavičiaus vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 2778 dėl 101 875,14 Eur delspinigių, 235 973,00 Eur palūkanų, 330 000,00 Eur skolos, 348,93 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 146 586,98 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų M. J. ir G. J. išieškotojo N. R. V. naudai.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neleidžia spręsti dėl pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų tikėtino pagrįstumo, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
19. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
20. Apeliantas atskirąjį skundą grindė argumentu, jog antstolio priskaičiuotos palūkanos ir netesybos yra ženkliai per didelės; neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad nesustabdžius vykdomųjų bylų vykdymo bei vėliau patenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, būtų pažeistos apelianto teisės.
21. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
22. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors apeliantas ir nurodo, jog antstolio priskaičiuotos palūkanos ir netesybos yra ženkliai per didelės bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, apeliantas, kvestionuodamas antstolio patvarkyme nurodytus palūkanų ir delspinigių dydžius, konkrečiai nenurodo, kaip apelianto teisės buvo pažeistos - apeliantas nepateikia, apelianto požiūriu, tinkamo palūkanų ir delspinigių dydžių apskaičiavimo, o vien tik deklaratyviai nurodo, kad paskaičiuoti dydžiai yra per dideli ir neatitinkantys protingumo ir sąžiningumo principų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolio raginimuose įvykdyti sprendimą yra nurodyti konkretūs skolos, delspinigių ir palūkanų dydžiai, nurodyti pačiuose vykdomuosiuose dokumentuose, t. y. notaro Mindaugo Sipavičiaus vykdomuosiuose įrašuose. Taigi apeliantas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, iš esmės ginčija ne antstolio procesinius veiksmus, bet notaro išduotų vykdomųjų dokumentų turinį. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas (pareiškėjas) neįrodė skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo sąlygos.
23. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Kaip jau minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
24. Teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė, kodėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, t. y. kodėl, patenkinus apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, negalėtų būti panaikinti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai – raginimai įvykdyti sprendimą; neįrodė, kad tokio teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pažymėtina, kad antstolio priimti raginimai yra vienas iš priverstinio vykdymo eigoje priimamų dokumentų, kurių panaikinimas, patenkinus apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos teismo priimto procesinio sprendimo vykdytinumui, taigi teismo procesinis sprendimas galėtų būti įvykdytas ir be laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
25. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susiję su antstolio įkeisto turto realizavimo veiksmais ir dėl to galimai atsirasiančiu apelianto teisių pažeidimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pastarieji atskirojo skundo argumentai nėra susiję su civilinėje byloje Nr. e2YT-7013-819/2021 pareikštu reikalavimu panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gruodžio 23 d. raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48049 ir Nr. S-20-8-48046.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas sistemingai teikia skundus dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu matyti, kad visi pareiškėjo pateikti skundai (o kartu ir prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones) buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra veikiau susijęs ne su siekiu realiai apginti pažeistas teises ir interesus, o mėginimu užvilkinti vykdomosios bylos eigą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog pats apeliantas pripažįstą egzistuojančią skolą tam tikra apimtimi (taigi tam tikrų sumų apeliantas net nekvestionuoja), tačiau, teismo turimais duomenimis, apeliantas nededa jokių pastangų grąžinti neginčijamas sumas, o vien tik deklaratyviai nurodo, kad tam tikros neva antstolio paskaičiuotos sumos yra per didelės.
28. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bus nagrinėjamas 2021 m. gegužės 18 d., taigi teismas jau greitu metu priims galutinį procesinį sprendimą, kas taip pat, įvertinant, kad ginčas artimiausiu metu bus išspręstas iš esmės, sudaro pagrindą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai vadovaujantis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese. Kadangi atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto G. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.