- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- TA-117-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00344-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Marijampolės pataisos namai; toliau – ir Kalėjimas). Dėl įvykusio konflikto pareigūnai uždraudė pareiškėjui praeiti pro jų postą, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 14 d. jis negalėjo nueiti į valgyklą ir gauti būtiniausius poreikius atitinkantį maistą. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją ir Tarnybą, tačiau jo skundai buvo ignoruojami arba į juos atsakoma pavėluotai, netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gero viešojo administravimo ir kitus principus. Pareiškėjas, negavęs atsakymų, negalėjo jų apskųsti. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė didelį stresą, nerimą, jautėsi diskriminuojamas, kankinamas ir kt. Kadangi pareiškėjas buvo priverstas valgyti tik parduotuvėje įsigytą maistą (pusfabrikačius ir pan.), jis patyrė papildomas finansines išlaidas ir jam kilo sveikatos problemų, t. y. atsirado žaizdos skrandyje, pareiškėjas iki šiol skrandyje jaučia deginimo jausmą, skausmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė valgyti Kalėjimo valgykloje, bet jis 2022 m. kovo 14 d. pareiškime nurodė, jog atsisako „valdiško maisto“. Apie tokią pareiškėjo valią (apsisprendimą) buvo perspėti budinčių pamainų darbuotojai ir medicinos personalas, pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima. Kalėjimo administracija kalbėjo su pareiškėju apie tokio apsisprendimo priežastis, tačiau nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie skundų rašymą ir netinkamus pareigūnų veiksmus neatitiko tikrovės. Kalėjimo administracija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus prašymus ir skundus, net sudarė jam galimybę parduotuvėje įsigyti tokius maisto produktus, kurie pagal nuteistųjų grupę jam nepriklauso. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, jis turėjo visas galimybes gauti tinkamą, visavertį maistą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. K. skundą.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų negali eiti į valgyklą, todėl atsisako „valdiško maisto“. Pareiškėjas taip pat pateikė 2022 m. kovo 14 d. prašymą-skundą dėl pareigūnų veiksmų Nr. 2G-834 ir 2022 m. gegužės 16 d. skundą dėl negautų atsakymų Nr. 75/07-16. Kalėjimas 2023 m. gruodžio 19 d. raštu atsakė pareiškėjui, nurodydamas, jog pareiškimas dėl atsisakymo valgyti „valdišką maistą“ buvo traktuojamas kaip pareiškėjo valios išraiška (apsisprendimas) ir apie tai buvo perspėti visi budinčių pamainų darbuotojai ir medicinos personalas, pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima, taip pat kalbėta su pareiškėju ir išspręstos priežastys dėl tokio apsisprendimo; dėl prašymo-skundo (dėl pareigūnų veiksmų) 2022 m. kovo 14 d. buvo pravesti pokalbiai su dinaminės priežiūros pareigūnais; niekas nedraudė pareiškėjui bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar su dinaminės priežiūros pareigūnais, ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Kalėjimo 2023 m. gruodžio 19 d. rašto yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neginčijo teismui minėtų atsakymų ir jie yra galiojantys, laikė, kad pareiškėjas sutiko su juose pateiktais faktais ir paaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su savo teisėmis, pareigomis ir draudimais buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas teise skųsti pareigūnų veiksmus (neveikimą) nusprendė pasinaudoti tik praėjus daugiau nei vieneriems metams (pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 183 str. 2 d., skundai teikiami per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos). Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2022 m. birželio 14 d. prašymu, padarė prielaidą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo pasinaudoti apskundimo teise tik todėl, kad negavo atsakymų į paklausimus, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.
Šalies argumentai
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. prašyme prašė leisti parduotuvėje įsigyti makaronų, kruopų, miltų, kiaušinių, „gatavos produkcijos“ pusfabrikačių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) direktoriaus 2022 m. birželio 15 d. leidimu pareiškėjui buvo leista įsigyti šiuos produktus. Pareiškėjas savo noru atsisakė Kalėjimo skirto maitinimo, tačiau administracija, gerindama jo bausmės atlikimo sąlygas, nusprendė leisti įsigyti parduotuvėje tuos maisto produktus, kurie nepriklauso pareiškėjui pagal nuteistųjų grupę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pareiškėjui viskas išaiškinta žodžiu, nebuvo jokių kliūčių kreiptis į pareigūnus, sudaryta galimybė maitintis, taip pat pravesti pokalbiai su dinaminės priežiūros pareigūnais. Niekas nedraudė pareiškėjui bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar dinaminės priežiūros pareigūnais, ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų.
10. Teismas nustatė, kad Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. RV-20-1842 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 13 d. nesikreipė į įstaigos psichologę. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjui nebuvo kilusios sveikatos problemos dėl skundo dalyko.
Šalies argumentai
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leidžiama įeiti į valgyklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.
III.
12. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
13. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jo skundo ir nemotyvavo priimto sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią jis sieja su negalėjimu gauti maisto, atitinkančio rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad teiginiai, jog niekas nedraudė jam bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar dinaminės priežiūros pareigūnais, ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas kreipėsi su prašymais išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau jis buvo ignoruojamas, neinformuojamas apie pokalbius su pareigūnais, iš valstybės tarnautojų toliau jautė diskriminaciją ir pan. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leidžiama įeiti į valgyklą. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Kalėjimo direktorių, nurodydamas, kad jis atsisako „valdiško maisto“ dėl pareigūnų pareikšto įspėjimo, jog, jei dar eis į postą, prie pareigūnų, bus surašytas tarnybinis pranešimas, o į valgyklą reikia eiti pro postą. Pareiškėjas mano, kad jis tinkamai pagrindė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, bet teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes, neatsižvelgė nei į pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo sveikatos problemas, nei į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismas nepadarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų. Atsakovas mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo išdėstęs skunde ir kurias teismas jau detaliai įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl nesudarytos galimybės pavalgyti Kalėjimo valgykloje laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 14 d., atlyginimą.
17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leidžiama įeiti į valgyklą, tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepasitvirtino, be to, pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundus, todėl nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytas aplinkybes ir argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
19. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).
20. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. pateikė Kalėjimo direktoriui pareiškimą, kuriame nurodė, jog jis atsisako „valdiško maisto“ dėl šių priežasčių: yra įspėtas pareigūno, kad, jei dar eis į postą prie pareigūno, bus surašytas tarnybinis pranešimas; kadangi į valgyklą einama pro postą, o pareiškėjui negalima, jis atsisako maitinimo. Pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. prašyme-skunde papildomai paaiškino, kad jis norėjo pasikalbėti su auklėtoja dėl nesudaromos galimybės paskambinti ir kitų problemų, tačiau poste buvęs pareigūnas neleido jam pasikalbėti su auklėtoja ir pagrasino, kad, jei jis dar prieis prie posto, bus surašytas tarnybinis pranešimas, ir prašė atsakyti, kur ir kada jis galėtų pasikalbėti su auklėtoje, bei nurodyti, kaip jis galėtų pasiekti valgyklą.
22. Be pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. pasikreipimų į Kalėjimo viršininką ir kitų pareiškėjo skundų / prašymų, kuriuos tikrinamame sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui sudarytas kliūtis patekti į valgyklą ir nemokamai gauti Kalėjimo tiekiamą maistą laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 14 d., pavyzdžiui, rašytinių dokumentų, kuriuose Kalėjimo administracija užfiksavo pareiškėjui nustatytus apribojimus patekti į atitinkamas erdves, skyrė drausmines nuobaudas ar pritaikė kitas priemones pareiškėjui dėl minėtų apribojimų pažeidimo. Priešingai, Kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. SN-20-1555 nustatyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė maitintis, jam niekas nedraudė bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar su dinaminės priežiūros pareigūnais, ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų, be to, apie pareiškėjo valią (apsisprendimą) atsisakyti „valdiško maisto“ buvo perspėti visi budinčių pamainų darbuotojai ir medicinos personalas, pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima, su juo kalbėta apie tokio atsisakymo priežastis.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su tikrinamame teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leidžiama įeiti į valgyklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie jam pritaikytą draudimą, grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu supratimu, interpretacija apie 2022 m. kovo 14 d. pareigūno pasakytus žodžius, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Kalėjimas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) ir Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtintą pareigą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančius nuteistuosius nemokamai aprūpinti maistu. Taigi, nėra pagrindo bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas ir pripažinti, kad atsakovas (jo atstovas) pažeidė teisės aktų reikalavimus ir / arba bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.