- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- I1-7219-535/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00344-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad 2022-03-14 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, raštu kreipėsi į pataisos namų direktorių, pateikdamas pareiškimą Nr. 109, kuriame nurodė, kad atsisako valdiško maisto dėl pareigūnų pareikšto įspėjimo, jog jei eis dar į postą, prie pareigūnų, bus surašytas tarnybinis pranešimas, o kadangi einant į valgyklą reikėjo praeiti pro postą, o pareigūnai tai daryti uždraudė, realiai jie atėmė iš jo teisę į maitinimą, todėl neturėdamas kitos išeities ir nenorėdamas problemų su pataisos namų pareigūnais ir vadovybe, atsisakė maitinimo (valdiško maisto).
2022-03-14 taip pat pateikė pareiškimą Nr. 108, kuriame nurodė kokiomis aplinkybėmis įvyko konfliktas su pareigūnais, po ko jam buvo uždrausta eiti pro postą bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus prašė informuoti kokiu būdu galėtų patekti į valgyklą, jei kito kelio, kaip eiti pro postą į valgyklą nėra, o pareigūnai jam draudžia eiti pro postą, taip atimdami iš jo teisę gauti maitinimą.
Šalies argumentai
2022-05-13 skundu Nr. 250 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, nurodydamas, kad dėl pareigūnų veiksmų jau trečią mėnesį negali nueiti į valgyklą, tačiau ir toliau buvo ignoruojamas ir negavo atsakymo dėl savo pažeistos teisės gauti maitinimą, tuo pačiu, jam buvo atimta teisė skųsti pareigūnų veiksmus (veikimą ir/ar neveikimą), pažeidžiami skundų ir pareiškimų nagrinėjimo terminai, dėl ko skunde prašė nedelsiant imtis veiksmų, t. y. atsakyti į skundus ir pareiškimus, kad turėtų teisę pasinaudoti savo teise skųsti neteisėtus pataisos namų pareigūnų veiksmus, kuriais buvo pažeidžiamos jo konstitucinės teisės.
2022-06-14 vėl kreipėsi raštu, tik jau su prašymu, į Marijampolės pataisos namų direktorių, kadangi 3 (tris) mėnesius negalėjo valgyti valgykloje, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o tai nebuvo sprendžiama ir jis negavo maitinimo visą nurodytą laikotarpį, todėl pataisos namų direktoriaus prašė užtikrinti teisę į mitybą ir leisti pataisos namų parduotuvėje pirkti: makaronus, kruopas, miltus, kiaušinius, ,,gatavą” produkciją ir pusfabrikačius.
2022-06-17 prašymas buvo tenkintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus pareigas, uždedant rezoliuciją ,,leisti”.
2023-12-12 kreipėsi raštu į Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimą dėl aukščiau nurodytų skundų (ne)išnagrinėjimo, atsakymų nepateikimo, prašant nurodyti dėl kokių priežasčių 2022 m. kovo - birželio mėnesiais teikti jo skundai nebuvo nagrinėti. 2023-12-29 buvo pateiktas atsakymas Nr. SN-20-1555, kuriame nurodyta, jog duomenų sistemoje buvo rasti 3 (trys) Marijampolės kalėjimo administracijai rašyti prašymai - skundai: 2022-03-14 Nr. 2G-837, 2022-03-14 Nr. 2G-834 ir 2022-05-16 Nr. 75/07-16, o pagal rašytą pareiškimą dėl atsisakymo valgyti maistą, jis buvo traktuojamas, kaip mano valios išraiška (apsisprendimas) ir dėl to buvo perspėti visi budinčių pamainų darbuotojai, medicinos personalas ir stebima mano sveikatos būklė, taip pat kalbėta su juo ir išspręstos visos priežastys dėl tokio mano apsisprendimo.
Šalies argumentai
2024-01-03 raštu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą su skundu dėl Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-12-29 rašto Nr. SN-20-1533 pagrįstumo, prašydamas Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymą pripažinti nepagrįstu ir neatitinkančiu tikrovės bei pripažinti, kad dėl tokių pareigūnų veiksmų ir neveikimo turėjau tiek teisinių, tiek sveikatos padarinių bei buvau kankinamas ir patyriau dvasinius išgyvenimus. Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi skundą ir pateiktą medžiagą nusprendė, kad skundas yra nepagrįstas,
Dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. atimtos teisės laikotarpiu nuo 2022-03-14 iki 2023-03-14, t. y. metus laiko, valgyti Marijampolės kalėjimo valgykloje, negalėjo praeiti pro pareigūnų postą ir jautė diskriminaciją, didelį stresą, nerimą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, sumažėjo savivertė, pasitikėjimas savimi, tai vertina kaip kankinimą ir nežmonišką elgesį, be to buvo priverstas pirktis maistą pats ir valgyti makaronus, kruopas, pusfabrikačius, dėl ko atsirado sveikatos problemų, t. y. žaizdos skrandyje.
Dėl pareigūnų veiksmų (veikimo/neveikimo), t. y. dėl dinaminės priežiūros pareigūnų draudimo eiti pro postą, dėl Marijampolės kalėjimo direktoriaus negebėjimo laiku išnagrinėti skundų ir pateikti atsakymus į juos įstatymų nustatyta tvarka, buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, buvo kankinamas, atsirado sveikatos problemos, patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai sutraumuotas (pareigūnų ignoravimas, žmogiškųjų vertybių nesilaikymas, žeminimas, prisidėjo prie mano psichologinės savijautos pablogėjimo). Šie išgyvenimai, kuriuos teko patirti yra moralinės ir piniginės satisfakcijos.
Šalies argumentai
Marijampolės kalėjimo vadovo pateiktame atsakyme pateiktas teiginys ,,dėl pareiškimo - skundo dėl pareigūnų veiksmų, buvo pravesti pokalbiai su dinaminės priežiūros pareigūnais“, tačiau niekas nepasikeitė ir jis negalėjo pateikti į valgyklą, į kur praeiti galima tik pro pareigūnų postą, dėl ko ir sekė jo prašymas dėl maitinimosi pačiam, t. y. produktų pirkimosi parduotuvėje ir tai buvo leista daryti, kas rodo, kad jokio apsisprendimo nevalgyti, t. y. badauti, protestuoti ar pan. nebuvo, buvo pareigūnų nusistatymas, išsakyti nurodymai - reikalavimai, dėl ko iš manęs buvo atimta teisė valgyti šiltą, normalų, šviežią maistą valgykloje, ką realiai galėjo daryti kiti kaliniai, taip mane diskriminuojant, žeminant, kankinant ir ignoruojant, kadangi įstaigos vadovas, teigdamas, kad tai buvo sprendžiama žodžiu, tikrai tos problemos nesprendė ir situacija realiai buvo nevaldoma, nekontroliuojama, pažeidžianti jo, kaip žmogaus teises, nesilaikant elementarių teisės aktų reikalavimų,
Be to, argumentas, kad jo pateikti skundai nebuvo nagrinėjami ir nebuvo pateikti atsakymai raštu dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių ir didelio darbo krūvio, rodo, jog Marijampolės kalėjimo vadovybė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kadangi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo nurodo skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką, kur aiškiai reglamentuojama, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, o jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui, tačiau to nebuvo padaryta ir Marijampolės kalėjimo administracija viską nagrinėjo žodžiu, nors tokios skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos nėra reglamentuota, juolab, kai jis į įstaigos vadovybę kreipėsi raštu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-03-14 iki 2023-03-14 priklausė paprastajai nuteistųjų grupei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022-06-14 teikė prašymą, kuriuo prašė, leisti įstaigos parduotuvėje įsigyti makaronų, kruopų, miltų, kiaušinių, gatavos produkcijos pusfabrikačių. 2022- 06-15 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo atliekančio Marijampolės pataisos namų direktoriaus funkcijas, leidimu leista pareiškėjui šiuos produktus įsigyti.
Pažymi, kad pareiškėjas savo noru nieko verčiamas atsisakė įstaigos skirto maitinimo, tačiau administracija gerindama pareiškėjo atliekančio laisvės atėmimo bausmę kalinimo sąlygas, nusprendė leisti įsigyti parduotuvėje maisto produktus tokius, kurie pagal pareiškėjo priskirtą nuteistųjų grupę nepriklauso.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau -EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdami į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Sprendžiant, ar konkretus elgesio laisvės apribojimas yra teisėtas, taikytinas bendrasis teisinis proporcingumo principas, pagal kurį individo teisės gali būti apribotos, jeigu to reikalauja viešasis, t. y. visos visuomenės, interesas ir ne daugiau kiek yra būtina šio intereso apsaugai (pvz., LVAT 2013-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-382/2013 ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išvystyta praktika, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). EŽTT teismas yra nurodęs, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę Konvencijoje įtvirtintų teisių naudojimuisi, asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.
Atsakovas įsitikinęs, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjas turėjo visas galimybes eiti į įstaigos valgyklą ir gauti tinkamą visavertį maitinimą. Atsakovas duomenų, kad tariamai pareigūnai neleido eiti į valgyklą neturi. Įvertinus visas aplinkybes, Marijampolės kalėjimas tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, bei tinkamai juos įgyvendina. Bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjui bausmės atlikimo metu nėra siekiama pabloginti laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti pareiškėjo interesams.
Pagal Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 5 d. pažymą „Dėl nuteistojo M. K. kreipimosi“ Nr. RV-20-1842, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-03-14 iki 2023-03-13 į įstaigos psichologę nesikreipė. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija, duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų kilę sveikatos problemų dėl skundo dalyko, nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu LVAT yra suformavęs teisinę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.
Pažymi, kad Marijampolės kalėjimas neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologus, kurie turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti Marijampolės kalėjimo viršininkui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo atstovo pateikta psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų ar padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su negalėjimu gauti maisto, atitinkančio rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, dėl ko buvo pažemintas jo orumas, patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, pablogėjo sveikata, buvo psichologiškai ir emociškai traumuotas, kankinamas, taip pat dėl ko nukentėjau finansiškai ir buvo priverstas pirkti maistą (makaronus, kruopas, kiaušinius, miltus, pusfabrikačius) parduotuvėje ir gamintis ne visavertį maistą pats.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straispnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022-03-14 teikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų negali eiti į valgyklą, todėl atsisako valdiško maisto. Toliau sekė sekantys pareiškėjo skundai/prašymai: prašymas-skundas dėl pareigūnų veiksmų 2022- 03-14, Nr. 2G-834; skundas dėl negautų atsakymų 2022-05-16, Nr. 75/07-16.
Marijampolės kalėjimas 2023-12-19 raštu atsakė pareiškėjui. nurodyta, jog pagal rašytą pareiškimą dėl atsisakymo valgyti valdišką maistą, jis buvo traktuojamas kaip pareiškėjo valios išraiška (apsisprendimas) ir apie tai buvo perspėti visi budinčių pamainų darbuotojai ir medicinos personalas, bei stebima pareiškėjo sveikatos būklė, taip pat kalbėta su pareiškėju ir išspręstos priežastys dėl tokio apsisprendimo. Dėl rašyto prašymo-skundo (dėl pareigūnų veiksmų) 2022-03-14, buvo pravesti pokalbiai su dinaminės priežiūros pareigūnais. Nurodoma, kad niekas nedraudė pareiškėjui bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar su dinaminės priežiūros pareigūnais, tuo pačiu ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų.
Kalėjimų tarnyba konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Marijampolės kalėjimo 2023-12-19 rašto yra nepagrįstas.
Minėtų atsakymų pareiškėjas teismui neginčijo, jie yra galiojantys, taigi konstatuotina, kad pareiškėjas su juose pateiktais faktais ir paaiškinimais sutiko.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad negavęs atsakymų į prašymą ir skundą negalėjo pasinaudoti apskundimo teise, pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01) 183 straipsnio 2 dalimi, Marijampolės pataisos namų direktoriaus veiksmus (neveikimą) per vieną mėnesi nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos galėjote skųsti Kalėjimų departamento (nuo 2023-01-01 - LKT) direktoriui. Pareiškėjas su savo teisėmis, pareigomis ir draudimais buvo supažindintas pasirašytinai. Tačiau nagrinėjamu atveju savo teise skųsti pareigūnų veiksmus (neveikimą), pareiškėjas nusprendė pasinaudoti tik praėjus daugiau kaip vieneriems metams. Pažymėtina, kad iš 2022-06-14 prašymo, galima daryti prielaidą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjo teiginys, kad negalėjo pasinaudoti apskundimo teise, tik todėl, kad negavo atsakymų į paklausimus, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Į bylą pateiktas pareiškėjo 2022-06-14 prašymas, kuriame jis prašė, leisti įstaigos parduotuvėje įsigyti makaronų, kruopų, miltų, kiaušinių, gatavos produkcijos pusfabrikačių. 2022-06-15 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo atliekančio MPN direktoriaus funkcijas, leidimu leista pareiškėjui šiuos produktus įsigyti. Akcentuoti, kad pareiškėjas savo noru nieko verčiamas atsisakė įstaigos skirto maitinimo, tačiau administracija gerindama pareiškėjo atliekančio laisvės atėmimo bausmę kalinimo sąlygas, nusprendė leisti įsigyti parduotuvėje maisto produktus tokius, kurie pagal pareiškėjo priskirtą nuteistųjų grupę nepriklauso.
Kaip nurodo atsakovė, pareiškėjui buvo viskas išaiškinta žodžiu, jokių kliūčių kreiptis į pareigūnus nebuvo, galimybė maitintis pareiškėjui buvo sudaryta, taip pat buvo pravesti pokalbiai su dinaminės priežiūros pareigūnais, niekas nedraudė pareiškėjui bendrauti su kontaktiniu pareigūnu ar su dinaminės priežiūros pareigūnais, tuo pačiu ateiti į postą dėl asmeninių priežasčių ar iškilusių nesklandumų.
Iš byloje pateiktos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 5 d. pažymos „Dėl nuteistojo M. K. kreipimosi“ Nr. RV-20-1842 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-03-14 iki 2023-03-13, į įstaigos psichologę nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos duomenimis matyti, kad pareiškėjui nebuvo kilusios sveikatos problemos dėl skundo dalyko.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leidžiama įeiti į valgyklą. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie neįleidimą į valgyklą, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovė pažeidė teisės normas.
Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, dvasinį ir emocinį sukrėtimą. Tačiau, byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.