Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.2.; 3.2.3.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.3.1.18.4.

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (ieškovo A. M. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alegritas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialinės žalos atlyginimo, apeliantui įrodinėjant, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo neblaivumo faktą.Ieškovo A. M. ieškinys buvo pagrįstas tuo, kad priimtu Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 5256 darbo byloje Nr. APS-36-19113, buvo nepagrįstai iš jo priteista 25 248,40 Eur materialinės žalos (16 500 Eur dėl vilkiko Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sunaikinimo, 6 566 Eur dėl puspriekabės Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo, 2 182,40 Eur dėl minėtų vilkiko ir puspriekabės bei krovinio gelbėjimo ir transportavimo po įvykio). Taip pat ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą jį skųsti.Ieškinyje teigiama, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų (jo kraujyje rasta 0,28 mg/l alkoholio) ir įvykusio eismo įvykio (nakties metu nuvažiavo į griovį) bei dėl to įmonei padarytos žalos (apgadintų transporto priemonių, krovinio), todėl nėra teisinio pagrindo materialinei atsakomybei kilti.

Be to, kaltinimas dėl atsakomybės už avarijos sukėlimą vairuojant neblaiviam pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 173 str.§ 1, 2, 178 str.§ 1 yra ne DGK, bet Lenkijos teisėsaugos organų prerogatyva ir kompetencija, o nesant šių duomenų, DGK padarė neteisingą ir nepagrįstą įrodymais išvadą dėl tariamai įrodyto priežastinio ryšio ir dėl to A. M. taikytinos visiškos materialinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 255 straipsnio 6 punktą. Vairuotojas į alkotesterį pūtė du kartus, tačiau kraujo tyrimams Lenkijos pareigūnai nepaėmė, nepaisant to, kad A. M. buvo kurį laiką gydymo įstaigoje.Įstatymo nustatytos leistinos alkoholio normos viršijimas yra skirtingas. ES šalyse ši riba yra nuo 0 iki 0,8 promilės, 18-oje ES valstybių – 0,5 promilės, Lenkijoje – 0,2 promilės). Nors ir yra baudžiamas pagal konkrečios valstybės įstatymus, tačiau savaime nesuponuoja asmens faktinio apsvaigimo būsenos, t.y. kad autoįvykis buvo sukeltas būtent dėl neblaivumo, ši aplinkybė turi būti įrodyta konkrečioje byloje, o šioje tai nepadaryta. Nagrinėjamoje byloje darbdavys neįrodė prašomos taikyti darbuotojui visiškos materialinės atsakomybės faktinio pagrindo.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškindama, kad vairuotojas A. M. įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl DGK visiškai pagrįstai ir teisėtai pritaikė visišką materialinę atsakomybę. Automobilio šviesos užgeso dėl tos priežasties, kad vairuotojas dėl neblaivumo užmigo, o ne dėl to, kad transporto priemonė turėjo techninių nesklandumų. Ieškovas priėmė transporto priemonę techniškai tvarkingą. Akcentavo tai, kad po įvykio ieškovas paliko transporto priemonę su visu kroviniu, nesirūpino jos saugumu ir pargabenimu, dėl ko darbdavys patyrė dar didesnių papildomų išlaidų. Jokios darbdavio kaltės dėl žalos nėra. Su draudimo įmone nesibylinėjo, nes ginčo situacijos kontekste draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad vairuotojas įvykį sukėlė neblaivus, teisingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo ieškinys atmetamas, kaip neįrodytas.Teismas nustatė, jog 2016-07-10 ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas vilkiką Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lenkijoje Ružan vietovėje nakties metu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas, puspriekabė ir pervežamas krovinys. Atsakovui priklausantis vilkikas ir puspriekabė buvo drausti transporto priemonių (kasko) draudimu, taip pat atsakovas buvo sudaręs vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau draudikas atsisakė atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytus nuostolius, kadangi eismo įvykį darbuotojas sukėlė būdamas neblaivus. Teismui nekilo jokių abejonių dėl Lenkijos pareigūnų išduotos pažymos turinio ir joje užfiksuotų aplinkybių dėl neblaivumo, ypatingai tuo atveju, kai jis pats pripažino, kad 12 val. prieš kelionę vartojo alų.Teismas atkreipė dėmesį, kad alkoholio koncentracijos kiekis ginčo atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes jam, kaip sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui, taikoma nulio promilės alkoholio riba. Priduoti kraujo mėginį vairuotojas galėjo savo iniciatyva, tačiau to nepadarė. Teismas laikė, kad byloje visiškai įrodytas ieškovo neblaivumo faktas ir dėl ko buvo jo sukeltas eismo įvykis, nes vairuotojas paprasčiausiai galėjo užmigti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad transporto priemonės šviesos užgeso dėl jos techninio gedimo, kai eismo įvykio išvakarėse transporto priemonė ieškovui perduota techniškai tvarkinga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti ginčijamą DGK sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės. Tuo atveju, jei šis apeliacinis skundas būtų atmestas, prašo Vilniaus apygardos teismo sumažinti priteistos iš ieškovo sumos dydį iki apeliacinio teismo nustatyto sąžiningo ir protingo dydžio, bei priteistos sumos sumokėjimą (sprendimo įvykdymą) išdėstyti 8 metams. Nurodė, kad:ieškovas nuo 2002 metų serga II tipo cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu ir kt. sunkiomis ligomis. 2015-04-20 ieškovui buvo pratęstas vairuotojo pažymėjimas (B, C, BE, CE kategorijoms), t. y. tuo metu jo sveikatos būklė (sergant cukriniu diabetu ir esant nustatytam 40% darbingumo lygiui) atitiko leidimą dirbti vairuotoju ir vairuoti krovinines transporto priemones. 2016-08-01 (neužilgo po nagrinėjamo eismo įvykio) jis buvo pristatytas į ligoninę sunkios būklės dėl cukrinio diabeto ir inkstų nepakankamumo epikrizės – jam 2016-08-03 buvo atlikta (didžioji) balioninės angiolpastikos (širdį maitinančių kraujagyslių išplėtimo) operacija bei, dėl cukrinio diabeto epikrizės prasidėjusios gangrenos, buvo amputuoti 2 kojų pirštai: 2016-08-04 amputuotas kairės kojos 1 pirštas ir 2016-08-31 amputuotas dešinės kojos 1 pirštas (2016.08.01-2016.09.09 epikrizės išrašas yra byloje). Tai sudaro paremtą bylos dokumentais rimtą pagrindą teigti, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu ieškovas buvo priešepikrizinės (netikėtai paūmėjusios) cukrinio diabeto ligos būsenoje;ieškovo priešepikrizinė (paūmėjusi) cukraligės ir inkstų nepakankamumo būsena (t. y., dėl to galimai padidinta endogeninio alkoholio kraujyje koncentracija) galėjo turėti įtakos Lenkijos policijos galimai netiksliai (visiškai ar iš dalies) alkotesteriu nustatytam ieškovo neblaivumui. Lietuvos teismų praktika klausimu dėl cukrinio diabeto galimo poveikio nustatomam alkotesteriu alkoholio kraujyje kiekiui nėra gausi, tačiau aiškiai formuojama linkme, kad cukrinio diabeto, inkstų nepakankamumo ženklaus paūmėjimo atveju gali padidėti endogeninio alkoholio (natūraliai esamo organizme) kraujyje koncentracija, todėl kiekvienu individualiu atveju išvadą šiuo klausimu gali pateikti teismui tik kvalifikuotas ekspertas (žr., pvz. LAT 2011-12-22 d. nutartį c/b Nr. 3K-3-541/2011);Lenkijos Makovo Mazoveckio policijos komisariato 2016-08-31 pažyma nėra patikima, kadangi nei dėl vairavimo Lenkijoje galimai neblaivumo būsenoje, nei dėl aptariamo įvykusio Lenkijoje eismo įvykio ieškovas nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn;Lenkijos policijos pažymoje nurodyta apie ieškovui inkriminuojamą kaltinimą tik pagal Lenkijos BK 178a str. §1. Lenkijos BK 178a straipsnio 1 paragrafe yra nurodyta: „Tas, kas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo mechaninę žemės, vandens ar oro transporto priemonę, yra baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 2 metų“ , – t. y., jame nustatyta atsakomybė tik už vairavimo apsvaigus faktą. Tačiau, Lenkijos teisėsaugos institucijoms nustačius priežastinį ryšį tarp vairavimo apsvaigus ir to pasėkoje padarytos transporto priemonės avarijos, Lenkijos Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė pagal kitus Lenkijos BK straipsnius: pagal PL BK 173 str. §1 ir §2 (atsakomybė už sukeltą transporto priemonės avariją) ir 178 str. §1 (atsakomybė pagal 173 str. už sukeltą avariją, kai kaltininkas vairavo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų būsenoje) . Taigi, Lenkijos policijos pažymoje nenurodytas kaltinimas ieškovui už autoįvykio sukėlimą neblaivumo būsenoje. nei DGK nei Lietuvos teismas nagrinėjamoje civilinėje darbo byloje neturi teisinės kompetencijos spręsti Lenkijos teismų prerogatyvos klausimą dėl Lenkijos įstatymų pažeidimo bei ieškovo dėl to kaltės. Todėl teismas skundžiamą sprendimą netinkamai motyvavo neįrodytomis galimos ieškovo kaltės (vairavimo neblaiviam) prielaidomis ir samprotavimais dėl neįrodyto jos priežastinio ryšio (neva, būtent dėl vairavimo išgėrus) su įvykusiu autoįvykiu;ieškovas pirmame posėdyje (dalyvavo tik viename dėl sveikatos būklės) paaiškino, kad buvo ištiktas šoko, be to, blogai jautėsi, todėl nepagalvojo prašyti kraujo mėginio paėmimo, o nei pareigūnai nei medikai jam to nepasiūlė. Šie ieškovo paaiškinimai dėl jo blogos savijautos yra labai tikėtini, kadangi byloje esantis 2016-09-07 epikrizės išrašas leidžia teigti, kad tuo metu ieškovas buvo priešepikrizinės būklės (neužilgo pateko sunkios būklės į ligoninę, jam buvo atlikta širdies didžioji operacija, amputuoti du kojų pirštai) Taigi, įvertinus nagrinėjamą situaciją, teismo išvada dėl ieškovo, neva, kalto ir sąmoningo patikrinimo vengimo yra nepagrįsta ir atmestina;kiekvienos šalies įstatymų nustatytos leistinos alkoholio normos viršijimas (ES šalyse ši riba krovininių automobilių vairuotojams yra nuo 0 iki 0,8 promilės: Lietuvoje – 0 promilės, 18-oje ES valstybių – 0,5 promilės, Lenkijoje – 0,2 promilės, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteine, Maltoje – 0,8 promilės ), nors asmuo ir yra baudžiamas pagal tos konkrečios valstybės įstatymus, tačiau savaime nesuponuoja įstatyminės promilių ribos atitikimo asmens faktinio apsvaigimo būsenai;byloje nėra duomenų apie nuteisimą pagal pareikštą įtarimą pagal Lenkijos BK 178a str. §1 (už vairavimą išgėrus). Manytina, jog nei DGK nei Lietuvos teismai neturi įgalinimų spręsti Lenkijos teisėsaugos institucijoms priskirstino ieškovo kaltės dėl Lenkijoje įvykusio autoįvykio nustatymo fakto;byloje nepaneigta (eksperto išvada arba kitais leistinais įrodymais), jog alkotesterio Lenkijoje parodymus galėjo paveikti padidėjusi endogeninio alkoholio koncentracija ieškovo kraujyje dėl patvirtintos įrodymais (epikrizių išrašais) jo priešepikrizinės (cukrinio diabeto, inkstų nepakankamumo) būsenos;atsakovė (darbdavys) turėjo net trijų metų terminą pateikti DGK skundą, todėl turėjo laiko išsiaiškinti teismo Lenkijoje bylą, eigą ir baigtį. Tik legalizuotas Lietuvoje Lenkijos teismo nuosprendis gali būti apelianto kaltės ir priežastinio ryšio patikimu įrodymu nagrinėjamoje Lietuvos teismuose darbo civilinėje byloje. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovo tariama kaltė dėl Lenkijoje įvykusio autoįvykio negali būti nustatoma pagal Lietuvoje leidžiamą (0 promilių krovininio transporto vairuotojams) alkoholio kraujyje ribą;ieškovo atstovas pareiškė prašymą dėl DGK priteistos iš ieškovo pinigų sumos (jei teismas paliktų DGK sprendimą galioti) išdėstymo 5–8 metams. Nurodė, kad dėl jo, kaip atstovo, techninės procesinės klaidos, kuri paaiškėjo ir siekiama ištaisyti iki teismui išeinant priimti sprendimą, neturėtų nukentėti jo atstovaujamojo asmens (darbo byloje silpnesnės šalies, darbuotojo) interesai. Teismo atsisakymas dėl formalių priežasčių priimti ir svarstyti prašymus dėl priteisto žalos atlyginimo sumažinimo ir priteistos pinigų sumos (sprendimo vykdymo) išdėstymo yra formalus, nesąžiningas, dėl to neteisėtas ir keistinas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes:byloje esantis oficialus Lenkijos policijos atsakymas (2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma) į draudiko AB „Lietuvos draudimas“ (pas kurį buvo apdrausti ieškovo vairuoti vilkikas ir puspriekabė) paklausimą dėl 2016 m. liepos 10 d. eismo įvykio patvirtina, kad ieškovui po eismo įvykio buvo nustatytas neblaivumas: jo iškvėptame ore nustatyta 0,28 mg/1 alkoholio koncentracija, kas atitinka 0,58 promiles;ieškovas kvestionuoja neblaivumo faktą, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad įvykus eismo įvykiui Lenkijos policija alkotesteriu du kartus tikrino jo blaivumą ir abu kartus patikrinimo rezultatas rodė, kad ieškovas yra neblaivus. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad prieš eismo įvykį jis buvo vartojęs alkoholį;šis ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo, todėl jis yra nagrinėjamas laikantis bendrųjų CPK nustatytų taisyklių. Taigi šio ginčo sprendimui be išlygų taikytinas rungimosi principas, reikalaujantis, kad šalis įrodytų tas aplinkybės, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovo teiginiai apie tariamą ligų įtaką tapimui neblaiviu nėra ta aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju jis tapo neblaiviu dėl ligos. Kita vertus, labiau logiškai atrodytų, kad dėl tam tikrų ligų sulėtėja alkoholio pašalinimas iš organizmo, tačiau ne tai, kad pats organizmas pagamina alkoholio tiek, kad asmuo tampa neblaiviu, netgi, kaip yra šioje byloje, pasiekdamas 0,58 promilių girtumą. Tačiau jeigu asmuo serga ligomis, dėl kurių yra sulėtėjęs alkoholio pašalinimo iš organizmo procesas, jis apskritai neturėtų vartoti alkoholio, ypač prieš vairuodamas transporto priemonę - didesnio pavojaus šaltinį;šioje civilinėje byloje nagrinėjamas darbuotojo materialinės atsakomybės, o ne jo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas. Civilinėje byloje yra oficiali Lenkijos policijos pažyma, patvirtinanti eismo įvykio faktą, jo aplinkybes, ieškovo neblaivumą. Byloje nėra jokių kitų oficialių Lenkijos Respublikos institucijų išduotų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lenkijos policijos pažymoje nurodomus faktinius duomenis;Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lenkijoje transporto priemonių vairuotojams leistina alkoholio koncentracija yra 0,2 %o (promilės). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovui po eismo įvykio nustatyta alkoholio koncentracija viršija šią ribą beveik 3 kartus;priežastinis ryšys tarp ieškovo neblaivumo eismo įvykio metu ir atsakovui atsiradusios žalos yra akivaizdus ir tuo aspektu, kad būtent ieškovo neblaivumas lėmė, kad atsakovui jo patirtos žalos neatlygino draudimo bendrovė pagal sudarytas draudimo sutartis, nes eismo įvykis, kurį sukelia neblaivus vairuotojas, yra nedraudžiamasis. Taigi, jei ieškovas eismo įvykio nebūtų sukėlęs būdamas neblaivus, atsakovui padarytus nuostolius būtų atlyginusi draudimo bendrovė; apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo prašymus dėl žalos atlyginimo sumažinimo ir priteistos sumos mokėjimų išdėstymo. Apie prašymus ieškovo atstovas užsiminė baigiamosiose kalbose. Be to, ieškovas neteikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (nuosavybės teise valdomą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, bankuose ar kitose finansų įstaigose laikomas lėšas, gaunamas pajamas ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė šio klausimo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad atsakovė iš esmės neprieštaravo žalos atlyginimo sumos sumažinimui ir jos mokėjimo išdėstymui (tokie klausimai apskritai galėtų būti svarstomi nebent tik derantis dėl taikos sutarties byloje sudarymo galimybės). Atsakovė teismo proceso metu išreiškė poziciją, kad šiuo atveju žalos atlyginimo sumos sumažinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes darbdavys, būdamas apdairus ir rūpestingas, sudarė draudimo sutartis, apdrausdamas savo turtinius interesus, susijusius su galima žala jo valdomoms transporto priemonėms, mokėjo draudimo įmokas (patirdamas papildomus įmonės veiklos kaštus), tačiau dėl ieškovo sąmoningų, tyčinių veiksmų neteko teisės gauti žalos kompensaciją (visą ir vienu kartu) draudimo išmokos forma. Taip pat akcentuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į faktines žalos padarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad žala šiuo atveju yra padaryta tyčia. Minėta, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonės vairavimas apsvaigus yra padaromi veikiant tyčia, todėl ir žalos padarymas laikytinas kaip šios darbuotojo kaltės formos pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Įmonės direktoriaus 2016-07-08 įsakymu dėl komandiruotės (d. b. l. 38, el. b. t. I, b.l. 84) A. M. buvo siunčiamas į komandiruotę į Lenkijos Respubliką. Transporto priemonė vairuotojui, t.y. ieškovui, 2016-07-09 perduota techniškai tvarkinga (popierinės el. b. priedo b.l. 4-6).A. M., 2016-07-10 vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę – vilkiką Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lenkijoje Ružan vietovėje nakties metu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas, puspriekabė ir pervežamas krovinys. Atsakovo vilkikas ir puspriekabė buvo drausti transporto priemonių (kasko) draudimu, taip pat atsakovas buvo sudaręs vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytus nuostolius, kadangi eismo įvykį darbuotojas sukėlė būdamas neblaivus (d. b. l. 6-20, el. b. t. I, b.l. 28-32, 55-64). Draudimo bendrovė rėmėsi Makow M. A. policijos komisariato 2016-08-31 pažyma, kurioje nurodoma, kad po aptariamo eismo įvykio darbuotojo iškvėptame ore nustatyta 0,28 mg/1 alkoholio (d. b. l. 20, el. b. t. I, b.l. 28-32, 66), kas atitinka 0,58 promiles (el. b. t. I, b.l. 105).

Dėl neblaivumo fakto

Lenkijos Makovo Mazoveckio policijos komisariato 2016-08-31 pažymoje nurodyta: kad 2016-07-10 tamsiuoju paros metu įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos piliečio A. M. vairuojamas krovininių transporto priemonių junginys, kurį sudarė „Mercedes“ markės transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Krone“ markės puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Makow apskrities Rožan vietovėje nacionalinio kelio Nr. 61 dešinėje pusėje įvažiavo į pakelės griovį. Todėl buvo apgadintas krovininių transporto priemonių junginys. Kitos transporto priemonės įvykyje nedalyvavo. Avarijos kaltininkas yra aukščiau nurodytas asmuo, jo iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 0,28 mg/l. 2016-07-10 vairavusiam asmeniui pateiktas kaltinimas pagal padarius Baudžiamojo kodekso 178a str. §1 nurodytą veiką“; Eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio („Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“) 2 dalyje buvo nustatyta, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams yra taikoma 0 promilių riba: „Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kuriu didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, arba vežančių pavojinguosius krovinius, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“Taigi byloje nėra įrodymų, paneigiančių Lenkijos Makovo Mazoveckio policijos komisariato 2016-08-31 pažymoje užfiksuotą faktą, jog ieškovo iškvepiamame ore buvo nustatytas alkoholio kiekis – 0,28 mg/l. Apelianto nurodytas argumentas, kad nėra spręsta dėl A. M. baudžiamosios atsakomybės taikymo, nėra įrodymas, kad įvykio metu, jis buvo blaivus, o ATPK numato, jog yra padarytas teisės pažeidimas. Kitaip tariant, apeliantas privalėjo pateikti į bylą rašytinius įrodymus, kurie paneigtų 2016-08-31 pažymoje užfiksuotą A. M. neblaivumo faktą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažyma yra išduota kompetentingos užsienio valstybės institucijos. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 414 straipsnio 1 dalyje reglamentuota teismo teisė darbo bylose rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, negali būti aiškinama tokiu būdu, jog atleidžia proceso šalis nuo įrodymų pateikimo ir argumentų nurodymo. Tai reiškia, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikėtinumo taisyklėmis, galėtų spręsti, jog Lenkijos Makovo Mazoveckio policijos komisariato 2016-08-31 pažymoje fiksuota aplinkybė dėl neblaivumo yra neteisinga. Įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Taigi darbdavys, pateikęs 2016-08-31 pažymą, įrodė A. M. neblaivumo faktą. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti eismo įvykio metu padarytus nuostolius, kadangi eismo įvykį darbuotojas sukėlė būdamas neblaivus (d. b. l. 6-20, el. b. t. I, b. l. 28-32, 55-64). Tai reiškia, kad būtent nustatytas vairuotojo neblaivumo faktas buvo teisinis pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, dėl ko darbdaviui atsirado žala. Tokiu atveju konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodė priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) su A. M. neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis), dėl ko atsirado 25 248,40 Eur nuostoliai darbdaviui (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Todėl jis įgijo teisę reikalauti materialinės žalos atlyginimo pagal DK 255 straipsnio 6 punktą (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas).Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog jei A. M. būtų paisęs draudimo vairuoti apsvaigimo būsenoje žala nebūtų atsiradusi. Taip pat Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisiškai nėra reikšmingas apelianto teiginys, jog alkotesterio Lenkijoje parodymus galėjo paveikti padidėjusi endogeninio alkoholio koncentracija ieškovo kraujyje jo priešepikrizinėje (cukrinio diabeto, inkstų nepakankamumo) būsenoje. Jei nebūtų vartota alkoholio, tai nebūtų ir ką paveikti. Apeliantui buvo žinoma jo liga, todėl savo sveikatai žalingų faktorių privalėjo vengti, tačiau to nedarė (A. M. apie vartotą alų pats nurodė pirmosios instancijos teismui). Tokiu atveju A. M. apskritai negalėjo vairuoti transporto priemonės ir dalyvauti kelių eisme. Teisėjų kolegija visiškai pagrįstu laiku atsiliepimo į apeliacinį argumentą, jog draudimo vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam įtvirtinimas valstybių teisės aktuose yra akivaizdžiai susijęs su tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, vairavimo tokioje būsenoje ir didele rizika įvykti eismo įvykiui, didžiuliu pavojumi eismo saugumui.Darbo sutartyje ieškovas pasirašytinai patvirtino, jog yra materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes (darbo sutarties 7.3 p.). Taigi turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmo riziką darbo pareigų vykdymui, todėl pagrįstai konstatuojama, jog A. M. kaltė pasireiškė tyčios forma (DK 255 straipsnio 1 punktas).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl priteistos sumos sumažinimo ir išdėstymo

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį „padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę“. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.Apeliantas nepateikė įrodymų, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl nuostolių atlyginimo sumažinimo. Kita vertus, prašoma atlyginti tik tiesioginius nuostolius, todėl prašymas dėl priteistos sumos sumažinimo atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esantys rašytiniai duomenys, fotonuotraukos rodo, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė sugadinta, atsakovė patyrė ir su jos grąžinimu susijusių išlaidų (PVM sąskaita AS Nr. 0010863), kurių nebūtų, jei nebūtų ieškovo sukelto eismo įvykio. Žalos dydžio, apskaičiuoto atsakovės (d. b. l. 29) bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas neginčijo ir jokių abejonių dėl to nekėlė.Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors apelianto prašymas dėl priteistos sumos išdėstymo buvo pateiktas ne pagal proceso taisykles (CPK 253 straipsnio 4 dalis), tačiau įvertinant, kad byloje įvyko teisių perėmimas po apelianto mirties, kurios priežastis buvo sveikatos sutrikimai, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti priimti teismo procesinį sprendimą pagal teisingumo reikalavimus). Atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė, byloje nėra duomenų apie jos patiriamus finansinius sunkumus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi į apelianto prašymą nėra pagrįstų aritmetiniais skaičiavimais atsikirtimų, kai tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiaga objektyviai patvirtina svarbias socialines aplinkybes dėl objektyviai reikia laiko skolos apmokėjimui (CPK 178 straipsnis).Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, visos priteistos skolos mokėjimas išdėstomas ketverių metų laikotarpiui – įpareigojant 25 248,40 eurų skolą sumokėti per 48 mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutiniąją dieną, pradedant nuo sekančio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė patyrė 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios yra priteisiamos iš ieškovo kaip pagrįsto ir įrodytos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėstyti priteistos skolos išieškojimą, nustatant, kad: 25 248,40 Eur sumokami per 48 mėnesius, mokant priteistas sumas atsakovei lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. M. (adresas: (duomenys neskelbtini)), atsakovo UAB ,,Alegritas“ (juridinio asmens kodas 121653660), naudai 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.