Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei teisininkei J. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašadi“ atstovui advokato padėjėjui Ernestui Vaišvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašadi“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Ieškovė aiškina, kad atsakovė nėra pasirinkusi nepriklausomo elektros tiekėjo, todėl ieškovė privalo tiekti atsakovei elektros energiją ne ilgiau, nei 6 mėnesius, o atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Ginčo objekte leistina naudoti galia yra 6 kW, todėl ginčo objektas yra priskirtas antrai vartotojų grupei, kuriai, pagal teisės aktų reikalavimus, taikomo tarifo dalis yra galios dedamoji. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė nepasinaudojo teisės aktuose nustatyta teise teikti prašymą dėl ginčo objektui nustatytos galios sumažinimo.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, prašė tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

8. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo apmokėti ieškovės – garantinės elektros tiekėjos – išrašytas sąskaitas už galios dedamąją, atsakovei teigiant, kad į jai priklausantį objektą elektros energija faktiškai nebuvo teikiama. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos ir elektros energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančių specialių teisės aktų nuostatomis.

9. Nustatyta, kad atsakovei nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis Žirnių g. 90, Vilnius, kurio unikalus Nr. 0101-0071-0161. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2024 m. rugpjūčio 13 d. išrašo duomenimis, šiame žemės sklype yra nebaigtas statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. 4400-0185-7724, o baigtumas – 62 procentai. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi pasirašyti su ieškove elektros energijos persiuntimo paslaugos nebuitiniam klientui sutartį ir jos priedą. Prie pranešimo ieškovė pridėjo sutarties projektą Nr. 103215-51112/1332978 ir jos priedą: 2023 m. rugpjūčio 25 d. objektų sąrašą. Pastarajame sutarties priede yra nurodyta, kad elektra tiektina gyvenamajam namui, esančiam Žirnių g. 90, Vilnius, taip pat nurodyta, kad šis objektas buvo prijungtas prie ieškovės elektros energijos tinklų 2023 m. liepos 1 d. akto pagrindu. Pats aktas į bylą nėra pateiktas. Byloje nėra ginčo, kad pateiktą sutartį pasirašė tik ieškovės atstovė, o atsakovės atstovai šios sutarties nepasirašė.

10. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei vienuolika PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma – 186,72 Eur (įskaitant delspinigius). Iš pateiktų sąskaitų turinio matyti, kad jos yra išrašytos už galios dedamąją, kuri visą skolos susidarymo laikotarpį, išskyrus paskutinį mėnesį, buvo 6 kW, o paskutinį mėnesį – 2 kW. Atsakovė nesutinka apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų. Į bylą atsakovė pateikė įrodymus, kad ji 2024 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu su prašymu atšaukti visas jai išrašytas sąskaitas. Įrodymų, kad atsakovė būtų anksčiau (iki šios bylos iškėlimo) teikusi ieškovei prašymus nutraukti elektros tiekimą, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

11. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 2 dalimi, energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo–pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo–pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento. CK 6.383 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekėjas turi sudaryti sutartį su visais, kas į jį kreipiasi.

12. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 2 straipsnio 29 punkte nustatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Pagal EEĮ 2 straipsnio 54 punktą, elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų. Pagal EEĮ 44 straipsnio 1 dalį, vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

13. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės išrašytų sąskaitų. Šalys nesutaria dėl to, ar atsakovei kilo pareiga mokėti už ieškovės paskaičiuotą galios dedamąją.

14. Šiuo atveju rašytinė sutartis dėl elektros tiekimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, nes atsakovė, ieškovei išsiuntus sutarties projektą, neišreiškė valios šią sutartį sudaryti. Kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ieškovės teiginiai, esą tas faktas, kad atsakovė negrąžino siųsto sutarties projekto, byloja, kad sutartis buvo sudaryta, nes Lietuvos civilinėje teisėje nėra nustatyta, kad tylėjimas yra savaime laikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant tokio tipo ginčus, koks ir yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. ginčus, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, būtent teismai turi pareigą ir privalo nustatyti aplinkybes, ar būtent objekto savininkas išreiškė savo valią dėl jam nuosavybės teise priklausančio objekto prijungimo prie elektros tinklų bei elektros tiekimo į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-701/2021). Taip pat kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas).

16. Šiuo atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja kasacinio teismo nurodyti juridiniai faktai, patvirtinantys sutarties sudarymą. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovei priklausančio ginčo namo elektrą naudojantys įrenginiai prie ieškovės elektros tinklų buvo prijungti 2023 m. liepos 1 d., teismui nėra pateikti šį faktą patvirtinantys įrodymai, be kita ko, nėra pateiktas ieškovės nurodytas aktas. Taip pat į bylą nėra pateikta su ankstesniu ginčo objekto savininku sudaryta sutartis dėl elektros tiekimo, nėra pateiktas buvusio ar esamo savininkų prašymas dėl šio objekto prijungimo prie ieškovei priklausančių elektros tinklų.

17. Kita vertus, atsakovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pastatui, esančiam Žirnių g. 90, Vilnius, ieškovės nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo tiekiama elektros energija. Be kita ko, tokią išvadą patvirtina atsakovės pateiktas UAB „MŽ Projektai“ ginčo statinio griovimo aprašas, parengtas dar 2019 metais. Akcentuotina, kad nors Nekilnojamojo turto registro valdytoja atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl šio pastato išregistravimo iš viešo registro, iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsisakymas buvo sąlygotas aplinkybės, kad ginčo pastatas yra apsunkintas hipoteka, t. y. atsisakymo priežastys nėra susijusios su šios bylos dalyku ir pagrindu. Be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastato baigtumas yra 62 procentai, kas irgi sąlygoja labiau pagrįstą išvadą, kad elektra į šį pastatą nebuvo tiekiama.

18. Esant šioms aplinkybėms, konstatavus, kad rašytinė sutartis dėl elektros tiekimo tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovei neįrodžius, kad ji tiekė elektros energiją į atsakovei priklausantį ginčo pastatą, taip pat neįrodžius, kad ginčo pastato elektrą naudojantys įrenginiai buvo prijungti prie ieškovei priklausančių elektros tinklų, o atsakovei pateikus įrodymus, kad ginčo pastatas fiziškai neegzistuoja, yra pagrindas ieškinį atmesti.

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė byloje patyrė 540 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (atsiliepimo parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose). Nurodytų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nurodytų maksimalių dydžių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteisina 540 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsniai).

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašadi“, j. a. k. 306116420, iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.