Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ameriturtas“ (bankrutavusios žemės ūkio bendrovės (toliau – BŽŪB) „Kraštovaizdis“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams K. A. ir I. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kai ieškinį pareiškė bankrutavusios bendrovės administratorius buvusiems bendrovės vadovams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio pagrindu dėl to, kad jie, kaip buvę bendrovės pirmininkai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

29. 2015 m. rugpjūčio 13 d. ŽŪB “Kraštovaizdis” vardu Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas dar vienas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-660-544/2015 ir vėl atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad įmonė atitinka nemokios įmonės statusą. Ši teismo nutartis ŽŪB “Kraštovaizdis” vardu buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-320-241/2016 palikta nepakeista.

31. Bendrovės vardu buvo pateiktas atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2070-381/2016 šio skundo netenkino ir paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir motyvai

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – bankrutuojančios bendrovės administratorius – šiuo metu jo teisių perėmėjas MB “Ameriturtas” - pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami iš esmės tuo, kad atsakovai, atitinkamais laikotarpiais būdami bendrovės valdymo organu - vadovu (pirmininku), turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB “Kraštovaizdis”, kadangi pagal bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis jau 2014 m. bendrovė buvo nemoki, kas ir buvo konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje. Tačiau atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai - teikdami nepagrįstus skundus bendrovės vardu ir nesiimdami jokių realių bendrovės mokumo atkūrimo priemonių, tik vilkino bankroto bylos iškėlimą bendrovei ir blogino jos finansinę padėtį.

41. Ieškovas teigia ir teikia įrodymus, kad ŽŪB “Kraštovaizdis” nemokia buvo jau 2014 m. pabaigoje, tačiau atsakovai nevykdė jiems ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai, įvairiomis procesinėmis priemonėmis siekė vilkinti bankroto bylos iškėlimą. Su tokia ieškovo pozicija teismas neturi pagrįsto pagrindo nesutikti, nes ji yra grindžiama į bylą pateiktais įrodymais.

42. Į bylą pateikti duomenys tvirtina, kad ŽŪB “Kraštovaizdis” vardu 2015 m. kovo 17 d. Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismas atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatuodamas, kad bendrovė turi 3 292 175 EUR vertės turto, o kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 2 858 402 EUR, iš jų pradelsti įsipareigojimai - 2 409 736,31 EUR. Teismo vertinimu, bendrovė, nors ir pateikė teismui klaidinančius duomenis apie savo pradelstų įsipareigojimų dydį, kai kurių kreditorių iš viso neįtraukdama arba nurodydama mažesnę pradelstos skolos sumą, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę bendrovės balanse nurodytos turto vertės. Taigi, Panevėžio apygardos teismas atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą, nes ŽŪB “Kraštovaizdis” atitiko nemokios įmonės sąvoką (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, CPK 182 straipsnis). Ši teismo nutartis bendrovės vardu buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1329-516/2015).

43. Nepaisant nurodytų teismų išvadų, į bylą pateikti duomenys akivaizdžiai rodo, kad teismo nustatyti bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsirado anksčiau nei buvo teikiamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. ŽŪB “Kraštovaizdis” nemokia buvo jau 2014 m. pabaigoje, o būtent:

45. Neatsižvelgiant į tai, kad tiek Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d.nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje konstatavo akivaizdų ŽŪB “Kraštovaizdis” nemokumą, 2015 m. rugpjūčio 13 d. bendrovės vardu Panevėžio apygardos teismui pakartotinai buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ir vėl atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad įmonė atitinka nemokios įmonės statusą. Ši teismo nutartis ŽŪB “Kraštovaizdis” vardu buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi palikta nepakeista. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai tvirtina, kad atsakovai, kaip vadovai, netinkamai atliko savo pareigas bendrovės atžvilgiu.

46. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, kurioje ŽŪB „Kraštovaizdis“ buvo iškelta bankroto byla, nurodyta, kad 2015 m. įmonės turtą sudarė 3 219 247 EUR, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 3 088 952 EUR, be to, įmonė 2015 m. patyrė 206 367 EUR nuostolį. Teismas taip pat nustatė, kad visam įmonės turimam turtui taikomas areštas arba hipoteka, o areštuoto turto mastas sudaro daugiau nei 2 mln. EUR. Skola SODRAI išaugo iki 35 065,82 EUR, o per 2015 m. įmonė atleido 36 darbuotojus. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ją paliko galioti nepakeistą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, todėl teismas turi pagrindą nurodytomis nutartimis vadovautis (CPK 177, 182 straipsniai).

47. Taigi, įrodymų visuma įgalina teigti, kad ŽŪB “Kraštovaizdis” jau 2014 m. pabaigoje susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, dėl ko buvo nebepajėgus vykdyti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl bendrovei turėjo būti inicijuojama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Pažymėtina, kad 2014 m. pabaigoje - 2015 m. pradžioje atsiradusios bendrovės skolos didžiausiems kreditoriams (NMA, bankui SNORAS ir kredito unijai “Vilniaus kreditas”) iki pat bankroto bylos iškėlimo nebuvo apmokėtos, tie patys kreditoriai BŽŪB “Kraštovaizdis” bankroto byloje pareiškė kreditorinius reikalavimus, kurie, be kita ko, taip pat padidėjo dėl priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų.

48. Taigi, ŽŪB “Kraštovaizdis” finansiniai rodikliai dar 2014 m. suponavo įmonės nemokumą, kas ir buvo konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi, o vėlesnėmis teismų nutartimis šis faktas buvo tik dar kartą patvirtintas. Todėl atsakovai, kaip bendrovės vadovai, atitinkamais jų veiklos laikotarpiais turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, kas vertintina kaip neteisėti veiksmai, pasireiškę fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymu (neteisėtas neveikimas), kuris sukėlė žalą įmonei ir jos kreditoriams, už kurios padarymą įmonės vadovams kyla civilinė atsakomybė.

49. Jau minėta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis" iškėlimo pateikė darbuotojai, vėliau trečiaisiais asmenimis, palaikančiais ieškovų pareikštą pareiškimą, į bylą įstojo Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA ir kiti kreditoriai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties informacija bankroto byloje). Tuo tarpu nei vienas iš buvusių bendrovės vadovų - atsakovų įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepagrįstai nevykdė.

50. Pažymėtina, kad būtent atsakovas K. A., būdamas bendrovės pirmininku, bendrovės vardu prisiėmė itin didelius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir valstybės institucijoms, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, dėl ko susidarė dideli kreditoriniai reikalavimai, kokių bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti, t. y. paramos sutarties pagrindu gauta 1 399 999,70 EUR dydžio parama buvo naudojama ne pagal paskirtį, dėl ko 2014 m. lapkričio 20 d. paramos sutartis buvo nutraukta (NMA 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas ir pranešimas). Taip pat bendrovė, vadovaujama atsakovo K. A. nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo kredito įmokų) nei bankui SNORAS, nei kredito unijai “Vilniaus kreditas” (bankui SNORAS nuo 2011 m. buvo grąžina tik 9 proc. visų gautų kreditų sumos, o kredito unijai - iš viso nebuvo atlikta nei viena paskolos grąžinimo įmoka). Dėl nevykdomų bendrovės įsipareigojimų paskolos sutartis buvo nutraukta 2015 m. kovo 20 d. (2015 m. kovo 20 d. vykdomieji įrašai), o kredito sutartys – 2015 m. birželio 2 d. (BAB banko SNORAS 2015 m. birželio 2 d. pranešimas).

51. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2014 m. pabaigos ŽŪB “Kraštovaizdis” finansinė padėtis tik blogėjo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas K. A. privedė bendrovę prie nemokumo ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tokie jo veiksmai negali būti vertinami nei kaip teisėti, nei kaip normali ūkinė rizika.

52. Tuo tarpu būtent atsakovas I. G., būdamas ŽŪB “Kraštovaizdis” pirmininku, bendrovės vardu pateikė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors iš bendrovės finansinių dokumentų buvo matyti, kad bendrovė yra akivaizdžiai nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla, ką konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje. Nepaisant to, atsakovo I. G. vadovaujama bendrovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, kuris šio teismo 2015 m. liepos ­16 d. nutartimi buvo atmestas.

53. Nepaisant teismų nutartyse pateiktų išaiškinimų, kad ŽŪB “Kraštovaizdis” yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla, atsakovas I. G. bendrovės vardu 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo atmestas. Ši nutartis bendrovės vardu taip pat buvo apskųsta atskiruoju skundu, kurio Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi vėl gi netenkino.

54. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas I. G., būdamas vadovu ir neabejotinai suprasdamas blogą bendrovės finansinę padėtį bei turėdamas teismų išaiškinimą dėl bendrovės nemokumo ir privalomumo jai inicijuoti ne restruktūrizavimo, o bankroto bylą, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. elgėsi priešingai bendrovės interesams.

55. Tokiu būdu abu atsakovai, savalaikiai nesikreipdami į teismą su pareiškimu iškelti bendrovei bankroto bylą, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jų neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Nustačius, kad valdymo organų nariai (šiuo atveju – buvę vadovai K. A. ir I. G.) pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

56. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

57. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju byloje objektyviais duomenimis ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatyta, kada BŽŪB „Kraštovaizdis“ tapo nemoki, t. y. iš aukščiau aptartų įrodymų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jau 2014 metų pabaigoje ieškovo įmonė buvo tokios finansinės būklės, kad kreditoriai nebegalėjo gauti savo reikalavimų patenkinimo, t. y. buvo esmingai pabloginta įmonės turtinė (finansinė) padėtis, tačiau atsakovai, būdami bendrovės vadovais atitinkamu laikotarpiu, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui savalaikiai nesikreipė.

58. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad dėl įmonės vadovo žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų padidėja įmonės skolų kreditoriams apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Vadovams neįvykdžius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuostoliai teismų praktikoje skaičiuojami nustatant, kokia apimtimi kiekvieno vadovo (ne) veikimas įtakojo įmonei ir kreditoriams padarytą žalą.

60. Kaip tvirtina į bylą pateikti duomenys, BŽŪB „Kraštovaizdis" bankroto byloje didžiausius kreditorinius reikalavimus pareiškė NMA, BAB bankas SNORAS ir kredito unija “Vilniaus kreditas”, UAB “Finance group” ir kiti. NMA reikalavimas (ieškinio priedai Nr. 13 ir 15) - 1 531 778,09 EUR dydžio, kurį sudaro 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu susigrąžinta 1 399 999,70 EUR paramos suma ir 131 778,39 EUR priskaičiuotos palūkanos. NMA kreditorinis reikalavimas visa apimtimi buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi BŽŪB „Kraštovaizdis" bankroto byloje.

61. Kredito unija “Vilniaus kreditas” pareiškė 15 096,34 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą (ieškinio priedas Nr. 17 ir 18), kurį sudaro 121 205,18 EUR neišieškotos paskolos likutis, 27 507,44 EUR priskaičiuotos įstatyminės palūkanos ir 2 383,72 EUR kitos skolos, (vykdymo proceso metu patirtos išlaidos notarams ir draudimui). Kredito unijos kreditorinis reikalavimas visa apimtimi taip pat buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi BŽŪB „Kraštovaizdis" bankroto byloje.

62. BAB bankas SNORAS pareiškė 1 276 697,54 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą (ieškinio priedas Nr. 21), kurį sudaro 936 714,72 EUR negrąžintas kreditas, 66 333,15 EUR nesumokėtos palūkanos ir 24 788,84 EUR nesumokėti delspinigiai pagal vieną kredito sutartį bei 220 202,50 EUR negrąžintas kreditas, 10 277,46 EUR nesumokėtos palūkanos ir 15 380,87 EUR nesumokėti delspinigiai pagal kitą kredito sutartį. Vilniaus apygardos teismo nutartimis (paskutinė iš jų – 2019 m. sausio 23 d.) banko SNORAS kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas.

63. UAB „Finance group" BŽŪB “Kraštovaizdis” bankroto byloje pareiškė 110 057,25 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą (ieškinio priedas Nr. 22), kurį sudaro 112 359,51 EUR skola už 2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. neapmokėtas sąskaitas, 9 905,54 EUR teismo sprendimu priteistos palūkanos pagal sutartį, 15 011,84 EUR teismo priteistos procesinės palūkanos, paskaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo, ir kitokios kreditoriaus patirtos išlaidos. Šio kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas.

64. Nė vienas iš nurodytų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje iš esmės nebuvo patenkintas. Ieškovo teigimu, būtent dėl nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimo nuo bendrovės nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės kreditoriai ir pati bendrovė patyrė didžiausią žalą. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra paneigtos, ieškovo paskaičiuotas žalos dydis kiekvienam iš atsakovų nėra nuginčytas.

65. Tokiu būdu atsakovo K. A. sukeltos žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis bendrovės pirmininku buvo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., jo valdymo laikotarpiu bendrovė iš viso nemokėjo kredito įmokų bankui SNORAS ir paskolos įmokų kredito unijai “Vilniaus kreditas”, NMA išmokėtą paramą naudojo ne pagal paskirtį, nevykdė įsipareigojimų UAB „Finance group", K. A. vadovavimo laikotarpiu bendrovės kreditorių ir bendrovės patirta žala skaičiuotina taip: UAB „Finance group" priskaičiuotos ir teismo priteistos sutartinės palūkanos 9 905,54 EUR (ieškinio priedas Nr. 22); už nevykdytus įsipareigojimus bankui SNORAS priskaičiuotos palūkanos pagal abi sutartis 52 217,23 EUR ir priskaičiuoti delspinigiai 11 252,96 EUR, viso 73 375,73 EUR. Ši suma pripažintina atsakovo K. A. sukeltais tiesioginiais kreditorių nuostoliais ir ieškovui padaryta žala (CK 249 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnis), todėl priteistina iš šio atsakovo.

66. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas I. G. bendrovės pirmininku buvo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. ir jis nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, o priešingai, teikė teismui nepagrįstus pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, I. G. vadovavimo laikotarpiu bendrovės kreditorių ir bendrovės patirta žala skaičiuojama taip: NMA priskaičiuotų palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. - 68 465,75 EUR (ieškinio priedas Nr. 15); kredito unijos “Vilniaus kreditas” priskaičiuotų įstatyminių palūkanų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 16 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. - 19 972,67 EUR (ieškinio priedas Nr. 18); kredito unijos “Vilniaus kreditas” patirtos kitos išlaidos, siekiant išieškoti skolas iš ieškovo – 2015 m. kovo 20 d. kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir dėl to patirtos 2 383,72 EUR išlaidos (ieškinio priedas Nr. 17); UAB „Finance group" priskaičiuotų procesinių palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. - 9 238,04 EUR (ieškinio priedas Nr. 22); banko SNORAS priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. už nevykdytus įsipareigojimus pagal abi sutartis 21 957,83 EUR ir delspinigių 21 072,25 EUR (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1), viso 140 706,54 EUR. Ši suma pripažintina atsakovo I. G. sukeltais tiesioginiais kreditorių nuostoliais ir ieškovui padaryta žala (CK 249 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnis), todėl priteistina iš šio atsakovo.

67. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

68. Nagrinėjamu atveju tarp kreditoriams sukeltos žalos ir bendrovės pirmininkų (buvusių vadovų - atsakovų) veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi bent vienam jų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai paaiškėjo ŽŪB “Kraštovaizdis” nemokumas, žala nebūtų atsiradusi arba ji galimai būtų kur kas mažesnė. Tikėtina, kad, atsakovams laiku pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų užtekę bendrovės turto atsiskaityti su kreditoriais arba bent jau padengti didžiąją dalį jų kreditorinių reikalavimų, tačiau šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta, atsakovai elgėsi priešingai ir ėmėsi visų veiksmų siekdami vilkinti bankroto bylos iškėlimą, per tą laiką išleido visas bendrovės turėtas lėšas (duomenys apie BŽŪB “Kraštovaizdis” sąskaitų likučius ir kasos knygos išrašas), o kreditorių kreditoriniai reikalavimai tik padidėjo.

69. Taigi, teismui nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir ieškovui padarytą žalą (nuostolius) bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovams tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atsakovai, nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai.

70. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už atitinkamai priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), valstybei priteisiamos iš atsakovų – K. A. 1 325,62 EUR, I. G. – 2 030,30 EUR (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 3 304,20 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra duomenys, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje atstovavo ir teisinę pagalbą teikė advokatai, konkrečius patirtų išlaidų dydžius patvirtina kartu su ieškovo prašymais pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuose yra detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis ir šioms paslaugoms teikti sugaištas laiko kiekis.

73. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų pateikti procesiniai dokumentai yra pakankamai didelės apimties, civilinė byla pakankamai sudėtinga, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl įvairių priežasčių, konstatuotina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir pagrįstos, atitinka Rekomendacijas, todėl priteistinos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis visoje apimtyje, t. y. po 1 652,10 EUR iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui mažajai bendrijai „Ameriturtas“ (juridinio asmens kodas 305104148) 73 375,73 EUR (septyniasdešimt tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 73 euro centus) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (73 375,73 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 652,10 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 10 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui mažajai bendrijai „Ameriturtas“ (juridinio asmens kodas 305104148) 140 706,54 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių septynis šimtus šešis eurus 54 euro centus) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (140 706,54 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 652,10 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 10 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo K. A. 1 325,62 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus 62 euro centus), o iš atsakovo I. G. – 2 030,30 EUR (du tūkstančius trisdešimt eurų 30 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.