- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-210-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05406-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. K., G. M., E. G.
- Trečiasis asmuo
- notarui Mindaugui Ladui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11244-956/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. K., G. M., E. G., tretiesiems asmenims notarui Mindaugui Ladui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Agmindis“, A. J., dėl prievolės pobūdžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovo E. G. prievolė grąžinti jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 iš atsakovo E. G. priteistos lėšos yra solidari V. J. skolininko atsakovo E. G. ir atsakovų G. M., S. K. prievolė, priteisti solidariai iš atsakovų E. G., G. M., S. K. 2019-01-11 civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 jo patirtas 14,97 Eur bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-02 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 punktu atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį ir ieškinys grąžintas ieškovui.
3. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 patenkinus ieškovo V. J. ieškinį, buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017-05-16 patalpų – rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, sudaryta tarp V. J. ir E. G., taikyta dvišalė restitucija – E. G. nuosavybėn grąžintos negyvenamosios patalpos – rūsys, o V. J. iš E. G. priteista 27 000 Eur ir 1 048,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio apygardos teismo 2019-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391-198/2019 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirmuoju ieškininio reikalavimu ieškovas siekia nustatyti, kad pagal dvišalę restituciją pinigų grąžinimo prievolė būtų atsakovų E. G., S. K., G. M. solidari prievolė. Įvertinęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 konstatuotus faktus, teismas darė išvadą, kad ginčo materialieji teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo E. G. (pardavėjo), o atsakovai S. K. ir G. M. nebuvo 2017-05-16 patalpų - rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise, kuri sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, šalimis (pardavėjais). Be to, parduodamos patalpos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui E. G., o ne atsakovams S. K. ir G. M.. Konstatavo, kad šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad sutarties šalių (pirkėjo V. J. ir pardavėjo E. G.) ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise yra galutinai išspręstas, t. y., 2017-05-16 pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise pripažinta negaliojanti, šalys grąžintos į buvusią iki nuginčytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo padėtį. Nurodė, kad tame materialiajame teisiniame santykyje, kurį teismas nustatė civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, negali įstoti naujos šalys dėl ieškovui paaiškėjusios aplinkybės, kad vykdymo procese nėra galimybės išieškoti iš atsakovo E. G. 27 000 Eur ir 1 048,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog grąžinti 27 000 Eur yra atsakovo E. G. prievolė, todėl teismas nebegali keisti ar kitaip modifikuoti jau teismo išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo.
5. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas V. J., prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 14,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, pateikė tapatų prašymą, kuris jau buvo išnagrinėtas Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 ir buvo atmestas, nes ieškovas prašymą bei įrodymus dėl patirtų kuro išlaidų pateikė baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog pakartotinai šio reikalavimo ieškovas nebegali reikšti.
6. Teismas nurodė, kad net ir darant teorinę prielaidą, kad pareikštas ieškinys gali būti priimtas ir patenkintas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 liktų galioti, t. y., susidarytų tokia situacija, jog būtų priimti sprendimai, kurie skirtųsi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad ieškovas neturi galimybės reikšti naujo ieškinio dėl prievolės pobūdžio nustatymo, tačiau turi galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-02 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliantas cituoja CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normas bei jų taikymą teismų praktikoje ir tvirtina, kad teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims – S. K. bei G. M., kurie neatskleidė savo asmens tapatybių ir nuslėpė dalyvavimą apgaule parduodant jam rūsio patalpas.
9. Tvirtina neprašantis iš naujo nustatinėti išspręstoje civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 yra nustatyti prejudiciniai faktai: planuojant bei vykdant apgaulę, pasirašant pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, tiesiogiai dalyvavo apgaulę inicijavęs bei vykdęs G. M., o apgaulės organizatorius S. K. dalyvavo užsislaptinęs, teikė apgaulingas nuotraukas, konsultavo jį bei organizavo E. G., G. M.. Teigia, kad S. K., kaip apgaulės dalyvį, įvardijo atsakovas E. G..
10. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą ir tik formalią išvadą, kad ginčo materialieji teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo E. G. (pardavėjo), o atsakovai S. K. ir G. M. nebuvo 2017-05-16 patalpų - rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise, kuri sprendimu pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento, šalimis (pardavėjais). Nurodo, kad teisiškai patalpos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui E. G., o faktiškai - apgaulę kartu su E. G. organizavusiems ir vykdžiusiems S. K. ir G. M..
11. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 nustatyti faktiniai duomenys, E. G. atsiliepimas, jo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-11244-956/2019 argumentai bei pateikti neginčijami įrodymai patvirtina, kad jį su atsakovais S. K. ir G. M. siejo pirkimo-pardavimo teisiniai ir neteisiniai - faktiški santykiai, kuriais atsakovai G. M. ir S. K. padarė jam žalą, todėl vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi yra pagrindo kilti jų civilinei deliktinei atsakomybei.
12. Teigia, kad 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, kuris yra įsiteisėjęs, yra paliktas neišnagrinėtas jo reikalavimas dėl kuro išlaidų priteisimo, todėl pakartotinai šį reikalavimą jis ir pareiškė.
13. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4 punktą, nes nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. J. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant kitą civilinę bylą, priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakė priimti ieškinį.
16. Byloje nustatyta, jog ieškovas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovo E. G. prievolę grąžinti jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 iš atsakovo E. G. priteistas lėšas – 27 000 Eur, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, ir 1 048,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, yra solidari E. G., G. M., S. K. prievolė, taip pat iš minėtų atsakovų solidariai priteistinos civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 patirtos 14,97 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, kuriuo nustatyta, kad grąžinti 27 000 Eur lėšas yra atsakovo E. G. prievolė, todėl teismas nebegali keisti ar kitaip modifikuoti teismo išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo. Be to, ieškovas reikalavimą dėl 14,97 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo jau buvo pareiškęs ir minėtoje byloje.
17. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais.
19. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kaip nustatyta, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, patenkinus ieškovo V. J. ieškinį, buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017-05-16 patalpų – rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, sudaryta tarp V. J. ir E. G., taikyta dvišalė restitucija – E. G. nuosavybėn grąžintos negyvenamosios patalpos – rūsys, o V. J. iš E. G. priteista 27 000 Eur ir 1 048,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas teisinis santykis tarp sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise šalių – ieškovo V. J. bei atsakovo E. G.. Nauju ieškiniu atsakovais traukiami S. K. bei G. M. minėto sandorio šalimis nebuvo ir pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų veiksmų, pagal ieškovo V. J. pareikšto ieškinio teisinį bei faktinį pagrindą, nenagrinėjo, nes tai nebuvo civilinės bylos Nr. e2-98-940/2019 nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J., pareiškęs naują ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, siekia, kad atsakovo E. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 nustatyta prievolė grąžinti ieškovui 27 000 Eur būtų pripažinta solidariąja atsakovų E. G., G. M., S. K. prievole ir šį reikalavimą grindžia CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tvirtindamas, kad minėtų asmenų bendrais veiksmais, panaudojant apgaulę, jam buvo padaryta žala. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas reiškia tapačius reikalavimus ar siekia, kad būtų pakartotinai nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-98-940/2019 arba iš naujo nustatomi išspręstoje byloje konstatuoti faktai ar teisiniai santykiai (CPK 276 straipsnio 4 dalis).
20. Atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti V. J. ieškinio dalį dėl prievolės pobūdžio nustatymo atsakovams S. K., G. M., E. G., iš esmės nevertino ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdžio, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra reiškiamas reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau yra išnagrinėtas teisinis ginčas ir priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti, kas visų aptartų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą skundžiamą nutarties dalį panaikinti.
21. Be to, ieškovas V. J. prašė iš atsakovų S. K., G. M. bei E. G. solidariai priteisti ir 14,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-98-940/2019. Kaip matyti iš ieškinio priedų, V. J. minėtą reikalavimą grindžia UAB „Emsi“ 2019-01-11 išduotu kvitu Nr. 178/1901 20,47 Eur sumai (b.l. 35) bei, atsižvelgęs į savo transporto priemonės techninius parametrus, tvirtina, kad vykimo į 2019-01-11 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 vykusį teismo posėdį išlaidos sudarė 14,97 Eur. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 turinio (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas priimdamas sprendimą minėtoje civilinėje byloje dėl šio ieškovo reikalavimo pasisakė, konstatavęs, kad „<..>20,47 Eur kuro išlaidos (UAB „Emsi“ 2019-01-11 kvitas), nepriteistinos, nes prašymas ir įrodymai pagrindžiantys šias išlaidas pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 251 str., 269 str.).“ Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš esmės 14,97 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo teismas nesprendė. V. J. bylinėjimosi išlaidas patyrė byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau teigia, jog dėl visų jo patirtų išlaidų atsakingi yra ir S. K. bei G. M.. Esant reikalavimui bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų solidariai, atsisakyti priimti minėtą reikalavimą, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių (19 p.), teismui nebuvo pagrindo.
22. Dėl paminėtų motyvų nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir V. J. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.