Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1644-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-05
Bylos Nr.
2A-1644-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13023-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
Ž. Ž.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Pabėgėlių
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1644-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13023-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 50.1; 50.11.1; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.1; 44.8; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Žibutė BudžienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės Ž. Ž. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-657/2011 pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Pabėgėlių priėmimo centrui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 8 470 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė Ž. Ž. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius 2006-06-06 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18, pagal kurią ieškovė (sutartyje nuomotojas) jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario (33,74 kv. m. ploto) butą, esantį (duomenys neskelbtini), 12 mėn. (Sutarties 1 p.) išnuomojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui (nuomininkui). Nuomininkas įsipareigojo mokėti 400 Lt nuomos mokestį per mėnesį plius Gyventojų pajamų mokestį. Butas buvo nuomojamas užsieniečio R. A. šeimai apgyvendinti (b. l. 7-9). Sutartis buvo pratęsta 2007-07-01 susitarimu iki 2007-07-23 (susitarimas Nr. 1, b. l. 10), vėliau iki 2007-10-31 (susitarimas 2007-07-23 Nr. 2, b. l. 11) ir iki 2008-07-23 (susitarimas 2007-10-31 Nr. 3, b. l. 12). Pabėgėlių rėmimo centras su Kauno miesto savivaldybe 2006-05-08 sudarė sutartį Dėl paramos integracijai teikimo Nr. 8.5-S15-K164, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti užsieniečiui R. A. ir jo nepilnamečiam vaikui M. A. M. gyvenamąją patalpą (b. l. 45-47). 2006-06-01 su pabėgėlių R. M. ir R. A. šeima buvo sudaryta sutartis Nr. 18, pagal kurią jiems buvo suteiktas 33,74 kv. m. bendro ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-65; 68-73). 2009-02-25 ieškovė pareiškė pretenziją atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 13). Nutraukus Socialinės integracijos programą nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta (b. l. 14-15). Ieškovė 2009-06-27 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl skolų pagal nuomos sutartį sumokėjimo (b. l. 17-19). 2009 m. liepos 2 d. buvo pasirašytas gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad butui būtinas einamasis remontas, kadangi nuomos metu apdaila buvo sugadinta (b. l. 20-28). 2009-10-09 ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti einamojo buto remonto išlaidas – 9 535,32 Lt pagal 2009-10-17 rangos sutartį (b. l. 29-31). Buto remonto darbai buvo atlikti, pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 31). Ieškovė už buto remontą UAB „ASPA“ sumokėjo 8 470 Lt (2009-11-02 Kasos pajamų orderio kvitas ASP Nr. 0000025, PVM sąskaita – faktūra ASPA Nr. 000010, b. l. 32-33). Atsakovas atsisakė atlyginti įsiskolinimus už komunalines paslaugas, kol negaus pinigų iš Pabėgėlių rėmimo centro (b. l. 34-35). 2006-06-06 perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad buto būklė yra gera (b. l. 9). Atsakovas, pasirašydamas 2009-07-02 aktą (b. l. 20-28) sutiko su akte nurodytais pažeidimais ir aplinkybe, kad butui reikalingas einamasis remontas. Atsakovas šio akto neginčija. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad buto einamojo remonto išlaidas ieškovei turi atlyginti atsakovas, nes tikėtina, kad akte nurodyti trūkumai – tapetų nuplėšimas, aprašinėjimas, apdailos juostų nulupimas – atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai butą iš ieškovės buvo išsinuomojęs atsakovas. Tikėtina, kad atsakovui nebuvo perduotas tokios būklės butas, todėl atsakovas savo lėšomis turėjo butą suremontuoti ir perduoti ieškovei tinkamą naudojimui. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys byloje įrodyti. Teismas sprendė, jog pagal ieškovės pateikta sąmata, kasos pajamų orderio kvitą, PVM sąskaita – faktūrą, ieškovės prašomos išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovo priteisė 8470 Lt nuostolių atlyginimui. Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas – 254 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5) ir 1 940 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 86) bei 64,12 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo:

1) už butui padarytą žalą atsakingi bute gyvenę užsieniečiai, kad atsakovo kaltės nėra, neneigė ir ieškovė, tuo tarpu teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (LAT 2009-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3- 209/2009, 2002-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1042/2002, 2004-02-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2004), tiesioginių žalos padarymo kaltininkų, t. y. prieglobstį gavusių ir gyvenamosiomis patalpomis naudojusių R. M. ir R. A., bei neatsižvelgė į aplinkybę, jog pagal nuomos sutarties nuostatas, būtent užsieniečiai įsipareigojo rūpintis gyvenamosiomis patalpomis;

2) pagal 2006-06-01 Sutarties Nr. 18, sudarytos tarp prieglobstį gavusių užsieniečių ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 5.5 p. užsieniečiai įsipareigojo tausoti gyvenamąsias patalpas, o pagal 5.6 p. įsipareigojo atlyginti visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos ir įrenginių sugadinimu dėl užsieniečio arba svečių kaltės;

3) teismas netinkamai taikė CK 6.266 str. 1 d. nuostatą, kadangi nagrinėjamu atveju patalpomis naudojosi ne atsakovas, be to, žala atsirado ne dėl pastato sugriuvimo ar kitokių trūkumų (LAT 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-152/2010, 2005-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-365/2010, 2007-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-554/2007, 2009-03-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2009, 2009-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-378/2009);

4) neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus padarant žalą, kai byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo patalpose nurodytu laikotarpiu gyveno užsieniečiai, ir atitinkamai jomis naudojosi;

5) pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir patarnavimų mokesčius, tačiau neįsipareigojo savo lėšomis atlikti einamojo gyvenamųjų patalpų remonto, be to 2006-05-08 sutartyje „Dėl paramos integracijos teikimo“ nebuvo numatyta, kad skirtos lėšos gali būti panaudotos išnuomoto buto einamajam remontui;

6) ieškovės pateikta rangos sutartis ir PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina kokie remonto darbai buvo atlikti, kokios medžiagos buvo naudojamos, nepateikta remonto darbų sąmata ir skaičiavimas, nėra aišku ar visi atlikti darbai ir panaudotos medžiagos buvo susiję su 2009-07-02 priėmimo – perdavimo akte nurodytiems sugadinimams pašalinti;

7) neįrodžius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovei buvo padaryta žala, nėra ir žalos bei priežastinio ryšio, t. y. nėra atsakovo civilinės atsakomybės;

8) teismas sprendime atsakovo atsakomybę kildina iš sutarties, tačiau kartu nurodo deliktinę atsakomybę, nenurodydamas tam teisinio pagrindo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdžio metu apelianto atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovės atstovas prašė atmeti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovė Ž. Ž. (nuomotojas) ir atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (apeliantas - nuomininkas) 2006 m. birželio 6 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18 (toliau - nuomos sutartis), pagal kurią buvo išnuomotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), užsieniečių šeimai su nepilnamečiu vaiku apgyvendinti. Perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad perduodamo buto būklė gera. Nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. liepos 2 d., o šios dienos priėmimo-perdavimo akte užfiksuota (dalyvaujant abiems šalims), kad prieškambario, virtuvės ir salono būklė nėra gera, reikalingas einamasis remontas (išskyrus vonią) (b. l. 20-28). Apeliantui 2009 m. spalio 9 d. buvo nusiųstas raštas „Dėl sutartinių prievolių vykdymo“, kuriame buvo prašoma pas atsakovą atlikti einamąjį remontą (nurodyta einamojo remonto kaina – 9 535,32 Lt) (b. l. 29). Apeliantui neatsakius į raštą ir nesiėmus spręsti iškilusio ginčo, ieškovė 2009 m. spalio 17 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Aspa“ dėl ginčo buto einamojo remonto (b. l. 30-31). Einamasis remontas buvo atliktas, už kurį ieškovė sumokėjo 8 470 Lt, kuriuos ir prašo priteisti iš apelianto.

Ginčo esmė – ar atsakovas turi atlyginti ieškovės turėtas išlaidas einamajam remontui atlikti.

Lietuvos Respublikos CK 6.493 str. 1 d. numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kitą nenustato įstatymai arba sutartis. Nagrinėjamu atveju, nei įstatymas, nei nuomos sutartis nenustato, jog nuomininkas neprivalo daryti einamojo remonto. CK 6.499 str. 1 d. numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Byloje nustatyta, kad apeliantas (nuomininkas) negrąžino daikto tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą dėl patalpų naudojimo pagal patalpų paskirtį (priėmimo perdavimo akte užfiksuota, jog reikalingas einamasis remontas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės turėtas einamojo remonto išlaidas. Pažymėtina, kad einamasis remontas buvo padarytas tik tose patalpose, kuriose priėmimo-perdavimo akte užfiksuotas patalpų būklės akivaizdus pablogėjimas (aprašinėti ir apiplėšyti tapetai, nėra apdailos juostų) (rangos sutarties 1 p.; b. l. 30), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad nėra aišku ar visi darbai ir naudotos medžiagos susiję su nustatytais sugadinimais.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad už padarytą žalą yra atsakingi ginčo bute gyvenę užsieniečiai, todėl neįtraukus jų į bylos nagrinėjimą buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostolių atlyginimas (einamojo remonto išlaidos) kildinas iš nuomos sutarties teisinių santykių, o šie santykiai buvo būtent tarp ieškovės ir apelianto, t. y. apgyvendinti apelianto iniciatyva užsieniečiai nėra nuomos sutarties šalimi, ne jie turi pareigą daryti einamąjį remontą, todėl jų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nelaikytinas esminiu civilinio proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad būtent apeliantui minėti asmenys (užsieniečiai) prisiėmė įsipareigojimus atlyginti įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas susijusias su gyvenamosios patalpos ir įrenginių sugadinimu dėl jų kaltės (2006 m. birželio 1 d. sutartis Nr. 18, 5.6 p.; b. l. 68-72), o ne ieškovei. Be to minėti asmenys yra išvykę iš Lietuvos ir surasti juos realiai nėra galimybių (tą patvirtina ir apeliantas), kas taip pat daro neįmanomu apeliacinio skundo argumento įgyvendinimą, o formalus šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą prieštarautų koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl sąlygų nebuvimo žalai (nuostoliams) atlyginti. Kaip jau minėta, nuostolių atlyginimas kildinamas iš nuomos sutarties sąlygų nevykdymo. Nuomos sutartyje nebuvo aptarta sąlyga dėl patalpų einamojo remonto, todėl šioje vietoje taikytinas įstatyminis nuomos santykių reguliavimas (į tai nurodo ir nuomos sutarties 7 p.), kuris įpareigoja apeliantą daryti einamąjį remontą (CK 6.493 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytai žalai (nuostoliams), apeliantui civilinė atsakomybė atsiranda iš sutartinių nuomos santykių nevykdymo (atsisakymo daryti einamąjį remontą). Sutartinės pareigos nevykdymas yra vertintinas kaip apelianto neteisėtas, kaltas veiksmas. Priežastinis ryšys yra tame, kad savo neveikimu (nedarymu einamojo remonto) apeliantas padarė žalą (nuostolius) ieškovei (ji turėjo dėl to išlaidų).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo tenkinti, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 423 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (vyko vienas teismo posėdis) sprendžia, kad mažintinos priteistinos išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme iki 120 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188764867, ieškovei Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Lt (šimtą dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Jolita CirulienėEgidijus Tamašauskas