- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-801-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01692-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS PROJECTS“
- Kategorijos
- 2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EDS PROJECTS“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS PROJECTS“ prašė priteisti iš atsakovo 7 673,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. sausio 29 d. buvo vienas iš UAB „TOKYO“ akcininkų, nuo 2017 m. birželio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „TOKYO“ direktoriaus pareigas, buvo vienas iš valdybos narių ir valdybos pirmininkas. UAB „TOKYO“ ir UAB „SME Finance“ 2017 m. birželio 26 d. sudarė faktoringo sutartį, kurios pagrindu UAB „SME Finance“ finansavo UAB „TOKYO“ klientų sąskaitas. UAB „TOKYO“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Faktoringo sutartį, laiku negrąžino finansuotų sumų, nemokėjo palūkanų. 2018 m. spalio 11 d. atsakovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. spalio 26 d. UAB „SME Finance“ perleido reikalavimus, kylančius iš faktoringo sutarties, ieškovui. 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „TOKYO“ buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 7 673,67 Eur reikalavimas. Nagrinėjant bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovas sužinojo, kad atsakovas, būdamas UAB „TOKYO“ vadovu, dar 2017 m. antroje pusėje pradėjo perleidinėti įmonei priklausantį turtą su juo susijusioms bendrovėms, kitaip pažeidinėti kreditorių interesus. 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „TOKYO“ bankrotas pripažintas tyčiniu. UAB „TOKYO“ administratorius 2020 m. balandžio 23 d. parengė ir kreditoriams pateikė galutinę ataskaitą, kurioje nurodė, kad bankroto procese gautų lėšų pakaks tik administravimo išlaidoms padengti, tuo tarpu antros ir trečios eilės kreditorių, įskaitant ieškovą, finansiniai reikalavimai nebus padengti jokia dalimi.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prievolių pagal faktoringo sutartį užtikrinimui buvo išduotas vekselis, kuriuo bendrovė įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui 30 000 Eur. Bendrovei tinkamai įsipareigojimų nevykdant, pradinis kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto pagal neapmokėtą vekselį išdavimo, kurį išdavus, pradėjo priverstinę skolos pagal vekselį išieškojimo procedūrą. Po bankroto bylos iškėlimo tarp atsakovo, bankroto administratoriaus, kitų asmenų buvo sudarinėjamos taikos sutartys. Bendrovės su atsakovu ir UAB „Skanu.lt“ sudarytos taikos sutartys eliminavo tyčinio bankroto požymius, remiantis kuriomis teismas bankrotą pripažino tyčiniu. Atsakovas nurodė, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo nepatenkintas ne dėl atsakovo veiksmų ir ieškovo minimų sandorių. Ieškovo kreditorinis reikalavimas, įgytas iš pradinio kreditoriaus, buvo sistemingai mažinamas (sumažintas nuo 30 166,47 Eur iki 7 672,67 Eur), vykdant priverstinį išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 7 673,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 989,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 29 d. UAB „TOKYO“ su UAB „SME Finance“ sudarė faktoringo sutartį. 2017 m. birželio 29 d. atsakovas išdavė paprastąjį vekselį UAB „TOKYO“ kreditoriui UAB „SME Finance“ 30 000 Eur sumai. Faktoringo sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad kliento vekselis pridedamas prie sutarties. Iš notaro atžymos nustatė, kad 2019 m. liepos 5 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo pagal vekselį. Tame pačiame lape yra įrašas, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2018 m. liepos 26 d., pagal vykdomąjį dokumentą likusi neišieškota suma 17 180,80 Eur ir 6 procentų procesinės palūkanos. 2019 m. sausio 15 d. vykdomasis dokumentas grąžintas pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Patvarkyme dėl vykdomosios bylos sustabdymo nurodyta, kad vykdomojo dokumento (notaro vykdomojo įrašo pagal užprotestuotus ar neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 4796) piniginio išieškojimo suma – 30 166,47 Eur ir 976,44 Eur palūkanų.
6. Teismas iš reikalavimo perleidimo sutarties išrašo nustatė, kad 2018 m. spalio 26 d. UAB „SEM Finance“ perleido UAB „EDS Projects“ reikalavimo teises į skolininką UAB „TOKYO“, kylančias iš 2017 m. birželio 29 d. Faktoringo sutarties Nr. LT/17-06-29/01. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad perleidžiama ir skolininko prievolių pagal sutartis tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei visos kitos papildomos teisės pagal sutartis, tiek ir pagal kitas sutartis ar įsipareigojimus į atitinkamų įsipareigojimų pirminiam kreditoriui įvykdymą, tai yra pirminio kreditoriaus teisės, kylančios iš 2017 m. birželio 29 d. paprastojo vekselio 30 000 Eur sumai.
7. Teismas nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti BUAB „TOKYO“ kreditorinių finansiniai reikalavimai, tarp jų – 7 673,67 Eur UAB „EDS projects“ kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „TOKYO“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teismui konstatavus, kad V. D., žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį, toliau vykdė įmonės veiklą ir atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį, bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis, taip pat buvo nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BUAB „TOKYO“ ataskaitą, kurioje nurodyta, kad bankroto procedūros yra užbaigtos, tarp kreditorių reikalavimų, kurie nebus patenkinti, nurodytas ieškovo reikalavimas 7 673,67 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 10 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, o įrodymų, patvirtinančių, kad būtų padengtas bankroto byloje patvirtintas ieškovo reikalavimas nėra, įvertinęs, jog atsakovas nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. sausio 3 d. buvo UAB „TOKYO“ direktoriumi, nuo 2016 m. sausio 29 d. – vienu iš įmonės akcininkų, UAB „TOKYO“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, sprendė, kad ieškovo, kaip BUAB „TOKYO“ kreditoriaus, žala yra likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „TOKYO“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo reikalavimo suma - 7 673,67 Eur, kuri neišieškota ir priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje bei kad pareigą paneigti priežastinio ryšio prezumpciją turi atsakovas. Teismas atsisakė tirti ir vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes bei argumentus, susijusius su veiksmais, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
10. Teismas pažymėjo, jog tai, kad priverstinio išieškojimo metu buvo mažinamas įsiskolinimas, nepaneigia fakto, kad jis visiškai nebuvo padengtas, dėl ko ieškovui kilo žala.
11. Vertindamas atsakovo paaiškinimus, kad skola yra grąžinta, ieškovas yra galimai gavęs daugiau nei turėjo gauti pagal faktoringo sutartį, ieškovas galimai nepagrįstai įtrauktas į kreditorių sąrašą, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė aiškios pozicijos, ar skola yra padengta, ar padengta iš dalies, ar padengta daugiau, nei turėjo teisę gauti kreditorius. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės 2020 m. liepos 7 d. elektroninį laišką, kad pagal įrašus didžiojoje knygoje dvejose sąskaitose skola sudaro 7 673,73 Eur, įvertinęs, kad pagal antstolio įrašus išieškojimo suma pagal vykdomąjį dokumentą - vekselį, kuris buvo išduotas užtikrinti įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį vykdymą, yra netgi didesnė (17 180,80 Eur) nei atsakovo nurodomas spėjamas tikro įsiskolinimo dydis, konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai nesudaro pagrindo priteisti mažesnį žalos atlyginimą, negu teismo nutartimi bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (atsakovas) V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ieškovo turimos reikalavimo teisės dydžio į UAB „TOKYO“, motyvavo tuo, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje teismo nutartimi ir atsakovas šios nutarties neskundė, todėl teismo nutartimi patvirtinti kreditoriai reikalavimai turi prejudicinę reikšmę. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos vertinimu, visų pirma dėl to, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas bankroto byloje yra techninio pobūdžio veiksmas. Atsakovas nebeturėjo jokių objektyvių galimybių skųsti teismo priimtą nutartį dėl kreditorinių reikalavimų, kadangi visi duomenys buvo teikiami tik bendrovės bankroto administratoriui, o ne atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
12.2.Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių, kurios akivaizdžiai įrodo galimą ieškovo nesąžiningumą dėl reikalaujamos žalos dydžio, sistemingo informacijos slėpimo dėl esminių bylos aplinkybių, tokiais veiksmais pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tinkamą esminių bylos aplinkybių ištyrimą ir teisingo teismo sprendimo priėmimą.
12.3. Siekiant nustatyti visas esmines bylos aplinkybes, buvo būtina išreikalauti iš ieškovo reikalavimo teisių perleidimo sutarties originalą, kuriame butų nurodyta, kokio dydžio reikalavimą įsigijo ieškovas, kadangi byloje esantys atsakovo pateikti duomenys pagrįstai leidžia abejoti ieškovo sąžiningumu.
12.4. Pradinis kreditorius atsakovui pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog 2018 m. spalio 26 d. bendrovės skola pagal faktoringo sutartį buvo 16 957,65 EUR; antstolis, vykdydamas išieškojimą, pervedė 13 354,23 EUR sumą. Dėl to akivaizdu, kad bendrovės skola, net jei susiklosčiusi situacija butų vertinama atsakovo nenaudai ir tokios skolos faktas būtų pripažintas, yra daugiau nei dvigubai mažesnė, nei nurodyta ieškinyje.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nurodytų argumentų, nemotyvuotai atmesdamas atsakovo reiškiamus prašymus dėl duomenų išreikalavimo ne tik, kad priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jo visiškai nemotyvuodamas ir pasiremdamas tik bendrovės tyčinio bankroto pripažinimu, kaip visų faktų prejudicija, bet tokiais savo veiksmais užkirto atsakovui efektyviai ginti savo pažeistas teises ir interesus byloje, pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei priėmė sprendimą, kuris neatitinka protingumo principo.
12.6. Teismas atsakovo argumentus, susijusius su taikos sutarčių sudarymu bylose dėl prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ perleidimo bei sudarytos paskolos sutarties su A. A., jog būtent šios taikos sutartys eliminuoja tyčinio bankroto požymius, pažymėjo, jog atsakovas kvestionuoja teismo nutarčių, kuriomis bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagrįstumą. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad neteisėti veiksmai, sąlygoję įmonės bankrotą, konstatuoti teismo nutartyse, yra prejudiciniai faktai ir jie nebegali būti ginčijami. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nei bendrovės bankroto byloje, nei byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nebuvo nagrinėjama tikroji Prekės ženklo vertė, dėl kurios neva tai ieškovas patyrė žalą, nes bankroto proceso metu bankroto administratorius būtų galėjęs parduoti šį ženklą ir gauti pajamų, iš kurių būtų buvę patenkinti kreditorių reikalavimai. Šiose bylose nagrinėjimo dalykas buvo aplinkybės neva tai lėmusios bendrovės tyčinį bankrotą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl prejuducinių faktų nustatymo.
12.7. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės jo nemotyvavo, pripažindamas, kad neva tai egzistavo priežastinis ryšys, rėmėsi tik bendrovės tyčinio bankroto bylos nutartimi, kurioje visiškai nepagrįstai buvo neatsižvelgta į tai, kad dvejose bylose, kuriomis iš esmės buvo remiamasi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo sudarytos taikos sutartys, kas akivaizdžiai paneigia priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusios žalos.
12.8. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad veiksmai, dėl kurių bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, visiškai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo nepatenkintu kreditoriniu reikalavimu. Ieškovo reikalavimas būtų likęs nepadengtas, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. .
Atsiliepimas
13. Ieškovas UAB „EDS PROJECTS“ atsiliepime į skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nevertino, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas bankroto byloje yra techninio pobūdžio veiksmas, kad atsakovas objektyviai negalėjo ginčyti teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, o ieškovo reikalavimas neva dvigubai mažesnis. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes tiek bankroto administratorius, tiek teismas vertina kreditorių pateiktus prašymus dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir tvirtina tik tuos, kurie yra pagrįsti. Be to, nei civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), nei įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nenumatyta galimybė bankroto byloje priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą revizuoti atskiroje byloje.
13.2.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis neturėjo objektyvių galimybių ginčyti kreditorių reikalavimus, kadangi atsakovas, būdamas vienu iš UAB TOKYO kreditorių, įtrauktu į kreditorių sąrašą, manydamas, kad ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas, turėjo įstatyminę teisę ir objektyvią galimybę ginčyti tokį reikalavimą, tačiau to nepadarė.
13.3. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo reikalavimo dydį. Atsakovas teigia, jog neva pirminis kreditorius UAB „SME Finance“ atsakovui atsakė, kad skolos likutis yra 3 603,42 EUR, tačiau paties atsakovo pateiktas UAB „SME Finance“ raštas paneigia tokius teiginius ir patvirtina atsakovą klaidinant teismą dėl skolos dydžio. Pažymėjo, kad kaip pasisakė tiek teismas sprendime, tiek UAB „SME Finance“, pagal Faktoringo sutartį palūkanos ir delspinigiai yra mokami iki grąžinama finansuota suma, todėl tai, kad 2018 m. liepos 26 d. skola buvo 16 957,65 EUR, nereiškia, jog palūkanos ir delspinigiai nebebuvo skaičiuojami iki 2018 m. gruodžio 21 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti UAB TOKYO bankroto bylą.
13.4. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovą neva esant nesąžiningą, todėl suprantama, kad teismas negalėjo tokių neegzistuojančių aplinkybių ar tariamo nesąžiningumo vertinti.
13.5. Nėra suprantama, kodėl, atsakovo vertinimu, teismas turėtų būti aktyvus šioje byloje ir ginti atsakovo interesus ir pats rinkti įrodymus.
13.6.Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja tyčinio bankroto byloje priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus.
13.7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei UAB TOKYO bankroto byloje, nei byloje dėl TOKYO bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo nagrinėjama tikroji atsakovo už dyką perleisto prekės ženklo vertė. Atsakovas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad prekės ženklo vertė nebuvo nustatinėjama, tačiau tuo pačiu pažymėdamas, jog bankroto administratorius pateikė įrodymus apie atitinkamo prekės ženklo vertę. Atsakovas nei vienoje iš bylų nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti prekės ženklą buvus mažiau vertingą, todėl nėra suprantama, kodėl šioje byloje keliamas toks klausimas.
13.8. Atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, nes tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys yra preziumuojamas, o atsakovas be prekės ženklo neatlygintinio perleidimo, atliko visą eilę kitų neteisėtų veiksmų, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl buvusio įmonės vadovo bei akcininko civilinės atsakomybės ir žalos, padarytos įmonės kreditorei ir perleidusiai savo reikalavimo teises, atlyginimo. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nustatančiu jo civilinę atsakomybę už įmonės vadovui bei akcininkui tenkančių pareigų pažeidimą, grindžia jo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu, netinkamu žalos dydžio nustatymu, neteisingu bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių traktavimu kaip prejudicinių.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. UAB „TOKYO“ su UAB „SME Finance“ sudarė faktoringo sutartį bei tą pačią dieną atsakovas, kaip UAB „TOKYO“ generalinis direktorius, išdavė paprastąjį vekselį UAB „TOKYO“ kreditoriui UAB „SME Finance“ 30 000 Eur sumai, kuris pagal Faktoringo sutarties priedą Nr. 2, buvo pridėtas prie faktoringo sutarties. 2018 m. liepos 5 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4796 dėl išieškojimo pagal vekselį, kuriuo vekselio turėtojas UAB „SME Finance“ pareikalavo išieškoti 30 166,47 Eur ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2018 m. liepos 26 d. Pagal vykdomąjį dokumentą likusi neišieškota suma 17 180,80 Eur ir 6 procentų procesinės palūkanos. 2019 m. sausio 15 d. vykdomasis dokumentas grąžintas pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2019 m. sausio 15 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 d. 6 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir persiuntė jį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nurodydamas, kad piniginis išieškojimas dėl 30 166,47 Eur skolos ir 976,44 Eur palūkanų.
17. Iš pateikto reikalavimo perleidimo sutarties išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. UAB „SEM Finance“ perleido UAB „EDS Projects“ reikalavimo teises į skolininką UAB „TOKYO“, kylančias iš 2017 m. birželio 29 d. Faktoringo sutarties Nr. LT/17-06-29/01. Pagal sutartį perleidžiama ir skolininko prievolių pagal sutartis tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei visos kitos papildomos teisės pagal sutartis, tiek ir pagal kitas sutartis ar įsipareigojimus į atitinkamų įsipareigojimų pirminiam kreditoriui įvykdymą, tai yra pirminio kreditoriaus teisės, kylančios iš 2017 m. birželio 29 d. paprastojo vekselio 30 000 Eur sumai. Taigi, priešingai apelianto argumentams, reikalavimo dydis, kurį iš UAB „SEM Finance“ įsigijo ieškovas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, yra visiškai aiškus, todėl šios sutarties originalas dar aiškiau jo nebūtų nurodęs, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl šio dokumento originalo išreikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti BUAB „TOKYO“ kreditorinių finansiniai reikalavimai, tarp jų – 7 673,67 Eur UAB „EDS projects“ kreditorinis reikalavimas.
19. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „TOKYO“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodęs, jog V. D., būdamas bendrovės vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, perleido bendrovės veiklai vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą susijusiems asmenims bei pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų bei 3 dalies 1 punkto pagrindais. Teismas tyčinio bankroto byloje taip pat konstatavo, kad V. D. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, nes 2018 metais bendrovės finansinė padėtis atitiko nemokumo būseną, todėl jis jau 2018 m. sausio 1 d. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau V. D. toliau vykdė veiklą ir dar labiau blogino bendrovės turtinę padėtį. Teismas, išanalizavęs tiek bendrovės UAB „TOKYO“, tiek ir V. D. sudarytus sandorius (2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis, 2017 m. lapkričio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartis, 2017 m. spalio 24 d. prekės ženklo perleidimo sutartis, 2018 m. spalio 17 d. bendrovės, UAB „Sidlis“ ir UAB „Forūmo rūmai“ susitarimą ir kitus bendrovės turto perleidimo sandorius), juos pripažino nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais, nustatęs, kad jais buvo mažinamas bendrovės turtas bei jie sudaryti su susijusiais asmenimis.
20. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
21. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (kreditorinio reikalavimo suma), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
22. Taigi, dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė šios kategorijos bylose laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma tyčinio bankroto byloje, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojamos, todėl juridinio asmens vadovui, pripažintam kaltu dėl tyčinio bankroto, tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ir įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „TOKYO“ tyčiniu bankrotu, kurios nustatytos ir UAB „TOKYO“ tyčinio bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai apelianto argumentai, susiję su prejudicinių faktų nebuvimu UAB „TOKYO“ tyčinio bankroto byloje.
24. Apeliantas teigia, kad nei UAB „TOKYO“ bankroto byloje, nei byloje dėl UAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo nagrinėjama tikroji atsakovo už dyką perleisto prekės ženklo vertė, taip pat kad nevertintos atsakovo nurodomos aplinkybės dėl sudarytų taikos sutarčių. Apelianto vertinimu, taikos sutarčių sudarymo faktas eliminavo tyčinio bankroto požymius.
25. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti visų pirma dėl to, kad atsakovas negali kvestionuoti teismo nutarčių, kuriais UAB „TOKYO“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagrįstumo. Priešingas aiškinimas reikštų galutinio teismo sprendimo principo pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su veiksmais, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, iš naujo netyrė ir nevertino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Antra, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ieškovas, apeliantas nei vienoje iš bylų nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti prekės ženklą buvus mažiau vertingą. Tyčinio bankroto byloje teismai nustatė aplinkybę, kad 2017 m. spalio 24 d. bendrovės turėtų teisių į prekės ženklą „Fit Food Dėl savęs“ perleidimo faktas apelianto vadovaujamai ir sutuoktinei priklausančiai įmonei UAB „Skanu.LT“ leido daryti išvadą dėl nesąžiningų ir sąmoningų V. D. veiksmų, juo labiau kad šis bendrovės nematerialus turtas buvo parduotas už 605,31 Eur be PVM. V. D. UAB „TOKYO“ bankroto bylose neginčijo teismo konstatuotos aplinkybės, kad bendrovės turtas buvo perleistas susijusiems asmenims bei iš esmės neginčijo, kad bendrovės turtas buvo perleistas ne rinkos kainomis, o mažesnėmis kainomis net nei likutinė jo vertė. Bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad UAB „TOKYO“ perleistas turtas buvo būtinas veiklos tęstinumui, o V. D., būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai perleidinėjo bendrovei priklausantį turtą, taip dar labiau blogindamas nemokios bendrovės padėtį bei pažeisdamas kreditorių interesus, apribojant jų teises į reikalavimų patenkinimą. Taigi, nėra suprantama, kodėl šioje byloje keliamas klausimas dėl perleisto prekės ženklo vertės. Trečia, apeliantas tik deklaratyviai teigė, jog neva jo savo sutuoktinės įmonei už dyką perleistas prekės ženklas buvo vertas mažiau nei konstatuota vertinimo ataskaitoje, todėl, atsakovo vertinimu, to prekės ženklo perleidimas nesukėlė žalos ieškovui. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų mažesnę prekės ženklo vertę, taip pat įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl jo teiginiai laikytini neįrodytais. Ketvirta, apelianto teiginys, jog prekės ženklo perleidimo teisėtumo ir vertės klausimas kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, eliminavo tyčinio bankroto požymius, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantas be prekės ženklo neatlygintinio perleidimo, atliko visą eilę kitų neteisėtų veiksmų, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais: atsakovas pažeidė kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 44 p.; c. b. Nr. eB2-4057-565/2019); atsakovas ir A. A., kuris buvo ir UAB „Sidlis“ vadovas, veikė nesąžiningai, ko pasėkoje buvo sumažintas bendrovės turtas ir apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties 41 p.; c. b. e2-340- 553/2020); atsakovas veiklą bendrovėje organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties 50 p.; c. b. e2-340-553/2020). Taigi, jei atsakovas nebūtų ėmęsis neteisėtų veiksmų atgauti savo paties skolą iš UAB „TOKYO“, jei būtų vykdęs įsipareigojimus kreditoriams, laikydamasis CK 6.9301 str. numatytos atsiskaitymo tvarkos, pirminio kreditoriaus UAB „SME Finance“ reikalavimas būtų buvęs patenkintas vykdymo procese.
26. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes įvertino, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.
27. Apeliantas nurodo, jog skola kreditoriui yra žymiai mažesnė. Apeliantas šių savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, todėl jie laikytini neįrodytais.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimo dydis yra aiškus ir patvirtintas bei konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
29. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 str. 5 d. 10 p. (aktuali redakcija), administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti kreditorių susirinkime ir teisme. Pareikštus kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Teismo nutartis, kuria išspręstas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, yra teismo procesinis dokumentas bankroto byloje ir gali būti skundžiamas atskiruoju skundu CPK ir ĮBĮ nustatyta tvarka toje byloje, kurioje yra priimtas. Apeliantas teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas pirminio kreditoriaus UAB“SME Finance“ kreditorinis reikalavimas UAB „Tokyo“ bankroto byloje neskundė, todėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo negali revizuoti nagrinėjamoje byloje. Aplinkybė, jog po bankroto bylos iškėlimo bendrovę atstovauja bankroto administratorius, nesudarė kliūčių atsakovui ginčyti reikalavimus, nes jis, kaip UAB „Tokyo“ kreditorius, kurio reikalavimas buvo patvirtintas, tokią teisę turėjo.
30. Apelianto teiginiai apie ieškovo nesąžiningumą deklaratyvūs, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertinti.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams, Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pateikė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
32. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų prezumpcijos, nepagrįstai kvestionavo tyčinio bankroto byloje priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, neteikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, todėl atsakovo apeliacinio skundo netenkina, apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina nurodyta pinigų suma.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. D. ieškovui UAB „EDS PROJECTS“ 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.