Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Ž., V. S., R. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens E. Ž. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prašo A. Ž. skundą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiškai pradėjus palikimą valdyti.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. Ž. tėvai M. Ž. (buvusi pavardė V.) ir A. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinės metrikacijos biure. Tėvas A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o motina M. Ž. – (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotą M. Ž. vardu pagal 1977-12-23 Statinio perėmimo perdavimo naudoti aktą.

15. Po A. Ž. mirties niekas nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. M. Ž. liko gyventi tame name po vyro mirties ir jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). M. Ž. 2021-10-14 Testamentu visą savo nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui A. Ž.. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

17. Apeliantas skundžia dalį teismo sprendimo, kuria tenkintas suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž. po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Apeliantas nesutinka, kad E. Ž. prisidėjo prie ūkio valdymo, nes ji to nedarė ir niekada sodyba nesirūpino, neprisidėjo nei piniginiu indėliu, nei darbu. Apelianto manymu, vien gyventi name neužtenka, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. E. Ž. karves pamelžusi yra tik kelis kartus, kai mamai buvo lūžusi ranka, ir tai praėjus apie 10 m. po tėvo mirties. Pieną yra nunešusi į pieninę taip pat tik kelis kartus. Tokios smulkmenos nėra pagrindas pripažinti juridinį faktą dėl faktinio palikimo valdymo ar jo priėmimo po 35 metų. Motina visą laiką po tėvo mirties rūpinosi turtu: draudė turtą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypus. Nesutinka su teismo išvada, kad: „Tikėtina, kad toks buvo jų (motinos ir dukros) tarpusavio susitarimas atleisti dukrą nuo mokesčių mokėjimo dėl pateisinamos priežasties – gaunamos mažos neįgalumo išmokos.“ Teigia, kad niekada nebuvo Ž. jokio faktinio susitarimo su dukra E. Ž. dėl mokesčių mokėjimo, nes ji niekada ir nesiūlė sumokėti ir to neaptarinėjo, tai patvirtino ir liudytojos.

18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

19. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad E. Ž. po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu nepriėmė jo palikimo. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad po tėvo mirties E. Ž. toliau liko gyventi ginčo objektu tapusioje sodyboje, ten buvo jos nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta. Teismas konstatavo, kad po tėčio mirties liko sodyba, ūkis, gyvuliai, kuriais didžia dalimi rūpinosi motina M. Ž., E. Ž. dirbo kartu su mama, padėjo jai melžti karves, nešdavo pieną į pieninę, mamai ji padėdavo jos ligos atveju. Nustatė, kad E. Ž. nustatytas 35 proc. darbingumas neterminuotai, ji yra neįgali nuo vaikystės. Teismas vertino, kad duoti suinteresuotų asmenų (jos seserų) V. S. ir R. Š. paaiškinimai patvirtina E. Ž. teisme nurodytas aplinkybes apie jos pagalbą motinai po tėčio mirties ūkyje (prie gyvulių, daržo darbų), namų (aplinkos) priežiūroje, vykstant į parduotuvę kartu su mama, sumokant mokesčius. Teismas darė išvadą, jog E. Ž. po tėčio mirties palikimą (likusį turtą – ūkį, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kitą turtą) priėmė kartu su motina M. Ž. aktyviais veiksmais, jai padedant valdyti, prižiūrėti minėtą turtą. Sprendė, jog tai, kad E. Ž. minėtas indėlis yra mažesnis nei mamos, savaime neduoda pagrindo teismui daryti priešingą išvadą dėl palikimo nepriėmimo, nes tai lėmė objektyvios priežastys - jos liga (arba neįgalumas nuo vaikystės), gaunamos mažos susijusios išmokos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog E. Ž. notarine tvarka būtų atsisakiusi palikimo. Nors teismų praktikoje pažymima, jog palikimą priimti galima tik aktyviais veiksmais, tačiau lygiai taip pat aiškiai turi būti išreikštas ir palikimo atsisakymas.

22. Nepagrįstais vertintini apelianto teiginiai, kad E. Ž. neprisidėjo prie ūkio valdymo, niekada sodyba nesirūpino nei piniginiu indėliu, nei darbu. Byloje suinteresuoti asmenys V. S. ir R. Š. patvirtino, kad E. Ž. po tėvo mirties padėjo motinai ūkyje (prie gyvulių, daržo darbų), rūpinosi namų (aplinkos) priežiūra, kartu su mama vykdavo į parduotuvę ir pan. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas, liudytojai, jo sutuoktinė ir kaimynas taip pat neneigia, kad tam tikrus darbus E. Ž. atlikdavo, padėdavo mamai. Taip pat tiek liudytojai, tiek suinteresuoti asmenys nurodė, kad E. Ž. prisidėjo prie langų, durų, krosnies pirkimo. Liudytoja V. Ž. nurodė, jog E. Ž. duodavo mamai kažkiek pinigų. Nurodė, kad mama ir E. Ž. tvarkėsi draugiškai, nors ir būdavo, kad dėl ko nors pasipyksta kaip mama ir dukra. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nepagrįstai teismas kritiškai vertino liudytojo K. parodymus, kuris nurodė, kad po A. Ž. mirties ginčo sodyboje nuolat gyveno M. Ž. ir E. Ž., kad viską ūkyje tvarkė M. Ž., organizavo darbus, mokėjo mokesčius, kad pareiškėjas dažnai atvykdavo į sodybą, remontavo, dirbo kitus darbus, ką ūkyje veikė E. Ž. - nežino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėto liudytojo ir visų liudytojų parodymus vertino objektyviai. Pažymėtina, kad šis liudytojas nurodė, jog nematė, kad kokius darbus dirbtų E. Ž. ir nežino, ką ūkyje veikė E. Ž., tačiau jis nurodė, kad jis nesikišo į pareiškėjo motinos ir sesers gyvenimą ir tiksliai nežino, kokie galėjo būti tarp jų susitarimai, ir nematė, ką jos veikia namie. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai neįrodo, kad E. Ž. visai prie namų ūkio priežiūros neprisidėjo ar netvarkė ginčo turto kaip savo po tėvo mirties. Pažymėtina, kad pareiškėjo seserys, kurios taip pat lankėsi ginčo sodyboje, nurodo, kad E. Ž. prisidėjo prie namų ūkio priežiūros, padėjo savo mamai.

23. Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad E. Ž. E. minėtas indėlis yra mažesnis nei mamos, savaime neduoda pagrindo teismui daryti priešingą išvadą dėl palikimo nepriėmimo. Kaip jau minėta, valia tapti palikėjo turto savininku gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Ž. veiksmų negalima vertinti kaip visai neaktyvių. Taip pat pažymėtina, kad E. Ž. yra neįgali, todėl tiek finansiškai, tiek darbu prisidėti daugiau galimai jai buvo sunku.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ).

25. Nagrinėjamu atveju E. Ž. ginčo sodyboje gyveno visą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) ten deklaruota jos gyvenamoji vieta. Po tėvo mirties E. Ž. toliau liko gyventi ginčo sodyboje. Po tėvo mirties sodyba, ūkiu didžia dalimi rūpinosi motina M. Ž., tačiau E. Ž. dirbo kartu su mama, padėjo jai melžti karves, nešdavo pieną į pieninę, mamai ji padėdavo jos ligos atveju, prisidėjo prie tam tikro turto atnaujinimo-įsigijimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. Ž. po tėčio mirties palikimą (likusį turtą – ūkį, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kitą turtą) priėmė kartu su motina M. Ž. aktyviais veiksmais, jai padedant valdyti, prižiūrėti minėtą turtą.

26. Apeliantas taip pat teigia, kad, patenkinus apelianto ir E. Ž. reikalavimus, nėra aišku, kaip toks sprendimas būtų vykdomas, kaip ir kokios dalys būtų valdomos apelianto ir jo sesers. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjama byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje, reikalavimus patenkinus, suteikiama teisė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus, nurodys paveldimas turto dalis. Esant nesutarimams dėl turto dalių ar turto valdymo tvarkos, įpėdiniai turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl turto atidalijimo, valdymo tvarkos nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.