Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-9524-902/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
e2YT-9524-902/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03413-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Suinteresuotas asmuo
E. Ž., V. S., R. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas
Pareiškėjas
A. Ž.
Advokatai
Irmantas Tumas, Eligija Norkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9524-902/2024Teisminio proceso Nr.2-08-3-03413-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.;3.4.6.2;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Vildai Vansevičiūtei, Renatai Šakalienei,dalyvaujant: pareiškėjui ir jo atstovei advokatei Eligijai Norkienei,suinteresuotam asmeniui E. Ž. ir jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,suinteresuotiems asmenims V. S., R. Š.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Artūrui Sliekui,

suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Ž., V. S., R. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens E. Ž. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1.Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties jo sutuoktinė M. Ž. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo priėmusi palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

2.Pareiškime nurodė, jog pareiškėjo tėvai M. Ž. (buvusi pavardė V.) ir A. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės CMB. Tėvai santuokoje gyveno iki mirties. Tėvas A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o motina M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinerinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo užregistruotas M. Ž. vardu pagal 1977 m. gruodžio 23 d. Statinio perėmimo-perdavimo naudoti aktą. Vėliau motina buvo įgijusi tris žemės sklypus pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. Ž., minėtą turtą paveldėjo mama M. Ž., kuri faktiškai valdė visą turtą, bet nebuvo sutvarkiusi namo su priklausiniais paveldėjimo dokumentų. Kadangi mamos vardu buvo registruota minėto turto nuosavybės teisė, ji manė, jog dokumentų tokiu atveju tvarkyti nereikia, šis turtas jai priklausė.

3.Po A. Ž. mirties jo sutuoktinė M. Ž. santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, visą laiką jame (name) gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, draudė namą, vidaus turtą, prižiūrėjo žemės sklypus, nors pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo pareiškimu pareiškėjas, kaip A. Ž. ir M. Ž. sūnus, mirusios turto paveldėtojas pagal testamentą kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad mama po pareiškėjo tėvo ir jos sutuoktinio A. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Atsiliepimas

4. Pareiškėjas atsiliepime į savarankišką reikalavimą prašė šio pareiškimo netenkinti, nes po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais visą laiką iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) metais, mama M. Ž. minėtu nekilnojamuoju turtu viena rūpinosi, name gyveno, namą ir vidaus turtą draudė draudimo bendrovėse, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypus. Pareiškėjas, kaip sūnus, visuomet padėdavo mamai, 2007 metais įdėjo į namą šarvo duris, 2010 metais apmokėjo langų pakeitimo sąskaitas, padėdavo mamai dėl maisto, pirko vaistus, o pašlijus mamos sveikatai, kasdien jis arba kartu su žmona lankydavo mamą, ją iki mirties prižiūrėjo, rūpinosi jos buitimi ir namu, pastatais, žemės sklypu, nes sesuo ne tik, kad mamos neprižiūrėjo, bet ją dar engė, elgėsi neprognozuojamai. Pas mamą gyvendama, sesuo už nieką nėra mokėjusi, tik naudojosi mamos gerumu. Dėl minėtos priežasties mamos valia išreikšta ir testamente, kuriuo mama po mirties seseriai nieko nepaliko, nes ji nesugeba sodyboje tvarkytis.

5.Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, pareiškimą prašė patenkinti, o savarankišką reikalavimą prašė atmesti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad po tėčio mirties jis ir žolę pjaudavo ir darė kitus vyriškus darbus, kurių prireikė sodybą prižiūrint. Iš motinos pinigų pakeitė langus, įdėjo palanges, o jis padarė apdailą, atliko remontą po tėvo mirties. Visą laiką tvarkė sodybą – pastatus ir aplinką. Remontavo virtuvę, gonkelį, garažą pastatė. Vasaros metu pareiškėjas sodyboje gyveno ir ten tvarkėsi, žiemą taipogi ten atvykdavo, tvarkė namus, o vėliau, ir prižiūrėjo mamą. Pareiškėjo motina dirbo kolūkyje melžėja, vėliau dirbo valytoja. Po tėvo mirties namais rūpinosi mama M. Ž., tvarkė namus, valė, darė valgyti, augino gyvulius (karves, kiaules), mokėjo turto draudimo, žemės, elektros mokesčius, atliko kitus mokėjimus, nors kartu gyveno ir dukra E. Ž., kuri finansiškai neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Mama išlaikė ir E., nes pastaroji gaudavo mažas išmokas, iš kurių nepragyvendavo, už viską mokėdavo motina. Tik paskutiniu metu ji pirko malkas, o po tėčio mirties būtent mama M. rūpinosi malkomis, iš jos pinigų jas pirkdavo, pareiškėjas malkas pjaudavo ir kapodavo. E. gyveno kartu su mama viename kambaryje, tačiau namų netvarkydavo, nėra šlavusi nė kambario, nesirūpino kamino valymu. Pats pareiškėjas tvarkė namus, siurbė kambarius, valė kanalizaciją. Pareiškėjas dirbo žemę, ją išardavo, iškultyvuodavo, vėliau, iki šios dienos sodina daržoves. E. daržovių neaugindavo, jai atveždavo jau užaugintas, supildavo į jos aruodus. E. tik kelias vištas laiko. Motina laikydavo kiaules, kitus gyvulius, juos pati šerdavo. E. nieko nedirbdavo, ir dabar nieko nedirba, gyvena sau. Visą gyvenimo ji prie sodybos nieko nedirbo. Ne kartą yra primušusi motiną. Nors ji dalyvavo tėčio laidotuvėse, tačiau finansiškai prie jų neprisidėjo. Ir dabar nemoka jokių mokesčių, nei už elektrą, nei už šiukšlių išvežimą, juos moka pareiškėjas, jo žmona. V. S. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir sodyboje nebuvo daugiau nei 20 metų, o R. Š. gyveno atskirai, (duomenys neskelbtini) kaime. Po tėčio mirties liko sodyba su 3 ha žemės sklypu, daugiau vertingo turto tėvas neturėjo. Taip pat neturėjo skolų. Jeigu minėto turto dalis atiteks E., pareiškėjui teks toliau prižiūrėti visą turtą, juo pasirūpinti, ir E. naudai, nes ji turtu nepasirūpins, jo neprižiūrės, nemokės mokesčių, teks statyti atskirus elektros skaitiklius, kas pareikalaus papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties, motina E. ir nepaliko turto testamentu. Mano, kad motina sodyboje buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, nes sodybos nuosavybės dokumentai buvo jos vardu.

6.Suinteresuotas asmuo E. Ž. pareiškė savarankišką reikalavimą, teismo prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Nurodė, jog įrašas, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra tik jos mama M. Ž., juos klaidino, nes tokiu būdu jie įsivaizdavo, jog mirus sutuoktiniui, jokių papildomų teisinių veiksmų atlikti nebereikia tam, kad būtų priimtas palikimas. Kartu su mama M. Ž. ir tėvu A. Ž. ji (E. Ž.) gyveno nurodytoje sodyboje ir tėvo mirties dieną (duomenys neskelbtini), ir po to, nepertraukiamai iki šios dienos. Ji ten deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Jos brolis – pareiškėjas A. Ž. bei seserys: V. S. ir R. Š. tuo metu gyveno atskirai. E. Ž. įsitikinimu, jos gyvenimas palikėjui bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, atitinka palikimo priėmimo faktiniu valdymu požymius. Nustačius prašomą juridinį faktą, notarui bus pagrindas išduoti jai nuosavybės teisę į tėvui priklausiusią ½ dalį bendrojoje nuosavybėje: statinių (duomenys neskelbtini).

7.Suinteresuotas asmuo E. Ž. dėl pareiškėjo A. Ž. prašymo nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė ir motina M. Ž., paliko spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog būsto draudimo polisai, kiti dokumentai yra surašyti jau praėjus gerokai laiko po termino A. Ž. palikimui priimti pabaigos, todėl jie nėra įrodymai, galintys patvirtinti, kad jų motina palikimą priėmė faktiniu valdymu. Taip pat nėra aišku, kaip su tėvo A. Ž. palikimo priėmimu faktiniu valdymu, galėtų būti susijęs motinos M. Ž. testamentas ir pareiškimas notarui, kad pareiškėjas palikimą priima.

8.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. Ž. ir jos atstovas palaikė savarankišką reikalavimą jame išdėstytais argumentais, jį prašė patenkinti, o pareiškimą prašė teismui spręsti savo nuožiūra. E. Ž. paaiškino, kad mama turėjo karvę, telyčią, kiaulių, vištų. Ji dirbo kartu su mama, padėjo jai melžti karves, nešdavo pieną į pieninę. Mamai padėdavo ligos atveju. Tuo metu mama dirbo kolūkyje, gaudavo atlyginimą. Iš savo lėšų pirkdavo gyvulius. Po tėčio mirties sodyboje liko gyventi mama ir ji. E. gyveno viename kambaryje kartu su mama. Namus daugiausia atvažiavusi plaudavo sesuo V. Namų ji (E.) netvarkydavo, nes sirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo neįgali. Neįgalumas jai nustatytas nuo 5 mėnesių, ji turėjo (duomenys neskelbtini) neįgalumo grupę. Dėl to ji ir nedirbo, nes ją ištikdavo priepuoliai. Ji padėdavo tėčiui sukrauti malkas. Iš lentpjūvės atsiveždavo malkų atraižų, pjuvenų. Ir dabar ji viena malkas sukrauna. Mama mažai pirkdavo malkų. Pečių kūrendavo mama. Dėl ligos ji (E.) gaudavo mažą išmoką. Po tėčio mirties kažkokių didesnių sodybos remonto darbų nebuvo, tik padažė grindis, lubas, sienas iš mamos lėšų. 2013 m. sudėjo langus. Ji, E., tuo metu gaudavo tik 25 rublius, todėl prie mokesčių mokėjimo neprisidėjo, jai pačiai reikėdavo nusipirkti maisto, rūbų. Iš mamos pinigų mokėdavo mokesčius už žemę, telefoną.

Žemesnės instancijos teismas

9.Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiškimą ir savarankišką reikalavimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir E. Ž. pareikštą savarankišką reikalavimą prašo patenkinti, nori, kad sesuo turėtų, kur gyventi ir jos iš ten (sodybos) neišmestų. Ar mama po tėčio mirties priėmė palikimą, nežino, nes tuo metu ji (V. S.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir ,,nesikišo“ į tėvų reikalus. Žino, kad po tėčio mirties tuose namuose liko gyventi sesuo E. ir mama. Mama dirbo, ir E. jai daugiausiai padėdavo prie gyvulių. Mama turėjo karvę, kiaulių. E. mamai padėdavo melžti karvę, šerti kiaules, žiemą ji kasė sniegą. Darbų pasiskirstymo tarp jų nebuvo. Ūkis buvo abiejų – tėčio ir mamos, tėtis irgi ūkyje dirbo, rūpinosi šienu, pjaudavo žolę. Kadangi E. yra netvarkinga, tai namus tvarkydavo mama. E. retai kada namus prasiplaudavo. E. gaudavo neįgalumo išmoką, ir kadangi būdavo taupi, tai pinigus taupė smulkiems dalykams įsigyti, mokesčių nemokėjo, tik buvo ten registruota. Nuo gimimo ji ten su tėvais gyveno. Mokesčius sumokėdavo mama, o E. jai padėdavo. Kai dabar keitė langus, E. davė pinigų. Galimai E. lėšomis prisidėjo ir prie pečiaus įsigijimo. Kai buvo keičiamos durys, E. irgi už jas mokėjo. Po tėčio mirties sodyboje remontai nebuvo atliekami. Iki testamento surašymo su E. nebuvo jokių nesutarimų, net dėl pinigų. Jie mamos pensiją pasidalindavo. Tuo metu ji (E.), būdama neįgali, prižiūrėjo mamą. Mano, jog E. visiškai pagrįstai pareiškė savarankišką reikalavimą, kad ji po tėčio mirties priėmė palikimą.

10.Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į pareiškimą ir savarankišką reikalavimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. E. Ž. pareikštą savarankišką reikalavimą taip pat prašo patenkinti, nes sesuo mamai padėdavo, melždavo karves. Ji taipogi prisidėjo pinigais prie langų įsigijimo, pačiai R. pinigus atnešė. Pinigais prisidėjo ir prie durų įsigijimo. Po tėčio mirties 6 mėnesių laikotarpių sodyboje nebuvo daromi remontai. Po tėčio mirties sodyboje liko gyventi E. su mama. Mama viską spręsdavo, galimai pasitarusi su E., o pastaroji jai padėdavo. Mama kiek galėjo, tiek rūpinosi sodyba. Žolę pjovė A., šienauti padėjo R., A.. Malkomis rūpinosi mama, jas pirkdavo, E. malkas kraudavo, o A. jas pjaudavo. Viskas vyko draugiškai. Vėliau prie malkų prisidėjo ir R. su vyru, mamai atvežė malkų, pjovė lentas. Paskutiniu metu malkas pirko E.. E. taip pat padėdavo mamai ir krosnį pakūrenti. Gyvulius prižiūrėdavo daugiausiai mama, o E. padėdavo mamai. E. padėdavo šerti gyvulius, melžė karves, nešė pieną į pieninę, padėjo prie daržo darbų, nes augino daržoves. E. mamai padėdavo ir namuose, išplaudavo grindis. Retai E. gamindavo maisto, nes ji dažnai sirgdavo. Kai mama buvo sanatorijoje jai išoperavus sąnarį, tai namus tuo metu daugiausiai prižiūrėjo E.. Tėčio laidotuvės buvo apmokamos iš mamos pinigų.

11.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą ir savarankišką reikalavimą nurodė, jog Tarnybos nuomone, klausimą, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškė įpėdinio valią priimti palikimą, valdyti jį kaip savo, ar jie atlikti įstatymo numatytais terminais, sprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatęs esmines bylos aplinkybes, ištyręs byloje surinktus įrodymus. Pažymėjo, jog Tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Ž. palikimo perėmimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime ir savarankiškame reikalavime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. Ž. ir M. Ž. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas palaikė atsiliepimuose į pareiškimą ir savarankišką reikalavimą išdėstytą poziciją.

12.Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą ir savarankišką reikalavimą nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Ž. palikimo perėmimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. Ž. ir M. Ž. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti, institucija neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas ir savarankiškas reikalavimas tenkintini.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti

13.Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Tačiau palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

14.Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau - CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusio A. Ž. vaikai yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž., kuris buvo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. Ž. tėvas, pastarieji įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį). Kadangi pareiškėjas yra priėmęs savo motinos M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (jam motina (duomenys neskelbtini) surašė testamentą), jis yra suinteresuotas ir siekia šioje byloje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina priėmė pareiškėjo tėvo ir jos (motinos) sutuoktinio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

15.Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šiuo atveju yra svarbus šešių mėnesių laikotarpis po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) nustatyti ir įvertinti palikėjo žmonos M. Ž. ir dukros E. Ž. palikimo priėmimo faktui.

16.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.51 straipsniai nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010). Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

17.Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

18.Pakartotinai paminėtina, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013 ir joje nurodyta praktika).

19.Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjo motina M. Ž. po savo sutuoktinio A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), čia gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu (sodyba), žeme, gyvuliais, mokėjo mokesčius (nėra duomenų, kad buvo įsiskolinimų), vėliau, nuo 1999 metų turtą draudė, rodo kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai (Būsto, pastatų, namų turto draudimo liudijimai, kvitai apie draudimo įmokų mokėjimą). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino tiek suinteresuoti asmenys E. Ž., V. S., R. Š., tiek pareiškėjo iniciatyva 2024 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. teismo posėdyje apklausti liudytojai S. R. K., V. Ž., nurodydami, kad M. Ž. po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) valdė likusį nekilnojamąjį turtą – sodybą, ja toliau rūpinosi, prižiūrėjo iš savo lėšų. K. M. Ž. nuolatinai, iki pat savo mirties gyveno minėtoje sodyboje, rodo ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. notaro A. Č. liudijimas (notarinio registro Nr. 3377). Kad pareiškėjo motina M. Ž. po savo sutuoktinio A. Ž. mirties priėmė jo palikimą, savo esme byloje ginčo tarp šalių nebuvo, suinteresuoti asmenys V. S. ir R. Š. tokiam pareiškimo reikalavimui neprieštaravo, o E. Ž. – jo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai. Dėl pasakyto, A. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – jo motinos M. Ž. palikimo priėmimo po jos sutuoktinio mirties (pagal įstatymą) faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas.

20.Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl suinteresuoto asmens E. Ž. pareikšto savarankiško reikalavimo, kad ji po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Pareiškėjas A. Ž. atsiliepdamas į tokį reikalavimą, nurodė, jog E. Ž. sodyboje nesitvarkė ir nesugebėjo to daryti, ji už nieką nėra mokėjusi, tik naudojosi mamos gerumu, todėl mama po mirties testamentu seseriai nieko nepaliko. Tuo tarpu, mama po tėvo mirties minėtu nekilnojamuoju turtu viena rūpinosi, name gyveno, namą ir vidaus turtą draudė draudimo bendrovėse, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypus. Pareiškėjas, kaip sūnus, visuomet padėdavo mamai, 2007 metais įdėjo į namą šarvo duris, 2010 metais apmokėjo langų pakeitimo sąskaitas, padėdavo mamai dėl maisto, pirko vaistus, o pašlijus mamos sveikatai, kasdien lankydavo mamą, ją iki mirties prižiūrėjo, rūpinosi jos buitimi ir namu, pastatais, žemės sklypu. Dėl to pareiškėjas prašė atmesti savarankišką reikalavimą.

21.Šiuo atveju, teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad E. Ž. po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu nepriėmė jo palikimo. Tokią poziciją teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad po tėvo mirties E. Ž. toliau liko gyventi ginčo objektu tapusioje sodyboje, ten buvo jos nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta, rodo į bylą 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikta Gyventojų registro pažyma 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie asmens duomenis Nr. GR.3A-7475.

22.Iš suinteresuoto asmens E. Ž. teisme duoto paaiškinimo matyti, kad po tėčio mirties liko sodyba, ūkis, gyvuliai, kuriais didžia dalimi rūpinosi motina M. Ž., E. dirbo kartu su mama, padėjo jai melžti karves, nešdavo pieną į pieninę, mamai ji padėdavo jos ligos atveju. Esant tėčiui gyvam, ji padėdavo tėčiui sukrauti malkas. Iš lentpjūvės atsiveždavo malkų atraižų, pjuvenų, ir dabar ji viena malkas sukrauna. Ji su mama vykdavo į parduotuvę apsipirkti, padėdavo motinai sumokėti mokesčius iš mamos pinigų. Dirbti ji negalėjo, nes sirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo neįgali nuo vaikystės. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą spalio 14 d., spalio 30 d. pateikti rašytiniai įrodymai (Pažymėjimai, Neįgaliojo pažymėjimas, Darbingumo lygio pažyma), matyti, kad E. Ž. nustatytas 35 proc. darbingumas neterminuotai, ji yra neįgali nuo vaikystės. Teisme duoti suinteresuotų asmenų (jos seserų) V. S. ir R. Š. paaiškinimai patvirtina E. Ž. teisme nurodytas aplinkybes apie jos pagalbą motinai po tėčio mirties ūkyje (prie gyvulių, daržo darbų), namų (aplinkos) priežiūroje, vykstant į parduotuvę kartu su mama, sumokant mokesčius. Iš šių suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti ir tai, kad E. Ž. motinai padėdavo, kiek galėjo, nes pati buvo neįgali dėl ligos, patirdavo priepuolių. Prie mokesčių neprisidėjo (mokesčiai buvo mokami iš motinos pinigų), nes gaudavo mažą neįgalumo išmoką, kurios užtekdavo tik būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nes jie yra išsamūs, tarpusavyje nėra prieštaravimų, be to, juos iš dalies patvirtina ir paties pareiškėjo paaiškinimai, kur jis neginčijo E. neįgalumo (ligos nuo vaikystės) ir mažų, po tėčio mirties gaunamų susijusių išmokų. Minėta, kad E. Ž. neįgalumą patvirtina aukščiau nurodyti oficialūs dokumentai, todėl savo esme ši aplinkybė yra laikytina įrodyta ir nebegali būti ginčo objektu.

23.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog E. Ž. po tėčio mirties palikimą (likusį turtą – ūkį, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kitą turtą) priėmė kartu su motina M. Ž. aktyviais veiksmais, jai padedant valdyti, prižiūrėti minėtą turtą. Tai, kad E. minėtas indėlis yra mažesnis nei mamos, savaime neduoda pagrindo teismui daryti priešingą išvadą dėl palikimo (ne) priėmimo, nes tai lėmė objektyvios priežastys - jos liga (arba neįgalumas nuo vaikystės), gaunamos mažos susijusios išmokos. Į bylą nesurinkta duomenų apie po A. Ž. mirties susidariusias skolos dėl mokesčių nesumokėjimo, taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad E. Ž. ir jos mama konfliktavo būtent dėl mokesčių mokėjimo (kam kiek mokėti), todėl tai, kad E. Ž. savo gaunamomis (neįgalumo) lėšomis neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, o mokesčiai buvo mokami iš M. Ž. lėšų (ji jų turėjo pakankamai, nes dirbo oficialiai kolūkyje ir taipogi lėšas gaudavo iš ūkio), nerodo, kad tokiu būdu, E. Ž. nepriėmė palikimo po tėčio mirties. Tikėtina, kad toks buvo jų (motinos ir dukros) tarpusavio susitarimas atleisti dukrą nuo mokesčių mokėjimo dėl pateisinamos priežasties – gaunamos mažos neįgalumo išmokos. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmuo priimtų palikimą faktiniu valdymu, nereikia (už)valdyti visą palikėjo turtą, užtenka valdyti bent jo dalį.

24.Svarbu pažymėti, kad šioje byloje nesurinkta jokių duomenų, kad E. Ž. atsisakė palikimo po tėčio mirties ar dėjo kokias tai pastangas jo atsisakyti – palikimo nepriėmė. Priešingai, iš jos veiksmų: ji liko gyventi savo gyvenamojoje vietoje, t.y. ginčo sodyboje ir ten iki šiol gyvena, išsikelti kitur gyventi neketina, iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, jog ji finansiškai prisidėjo prie pečiaus įsigijimo, keičiant langus, duris. Visa tai rodo, jog E. Ž. po tėčio likusį palikimą (turtą) priėmė ir jį valdo kaip savo.

25.Tai, kad pagal pareiškėjo teisme duotą paaiškinimą, jis su šeima prisidėjo prie sodybos pagerinimo, tiek finansiškai, tiek savo vyriška jėga, nes ,,daugiau vyrų nebuvo“, taip padėdamas motinai M. Ž., šioje civilinėje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė

savo motinos, bet ne savo, vardu, t.y. nenurodė, jog būtent jis po tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) tokiu būdu priėmė jo palikimą.

26.Atskirai paminėtini liudytojų V. Ž. (pareiškėjo sutuoktinės) ir S. R. K. (kaimyno) liudijimai. Kaip teisme liudytoja apklausta V. Ž. parodė, po pareiškėjo tėvo A. Ž. mirties jo sutuoktinė M. Ž. toliau rūpinosi gyvuliais, ūkiu, iš savo lėšų mokėjo mokesčius, ji finansiškai išlaikė namus ir ūkį. Jai padėdavo pareiškėjas su šeima. E. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) visą laiką gyveno, nedirbo, nes sirgo (duomenys neskelbtini), todėl ji mažiausiai padėdavo. Liudytojai yra žinoma, kad E. prisidėjo prie lango įsigijimo, taip pat kai pirko dujinę. Liudytojai teko matyti, kai M. Ž. su dukra E. kartu vykdavo į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. E. motinai padėjo melžti karves, kai pastaroji susilaužė ranką. S. R. K. taipogi nurodė, jog po A. Ž. mirties ginčo sodyboje nuolatinai gyveno M. Ž. ir E. Ž.. Žino, kad viską ūkyje tvarkė M., organizavo darbus, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas dažnai atvykdavo į sodybą, ją remontavo, nes buvo pasenusi, keitė namo stogą, dirbo ūkio darbus, nes ūkyje reikėjo vyriškų rankų. E. sirgo ir dėl ligos nuomaru krisdavo, ji eidavo uogauti, grybauti. Gyvuliais rūpindavosi, juos šerdavo M. Ž.. Ką ūkyje padėdavo E., liudytojas nežino, nurodė, jog karvių ji nemelždavo ir nesitvarkydavo, galimai prižiūrėdavo vištas. Minėtas liudytojas teisme taip pat nurodė, jog turi atminties sutrikimų dėl pablogėjusios sveikatos, todėl jis gali ne viską teisingai prisiminti, tokiu būdu, jo parodymus dalyje dėl E.s (ne)prisidėjimo ūkyje atliekant darbus, teismas vertina kritiškai, kaip nepatikimus ir jais šioje dalyje nesiremia.

27.Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo manymu, dar kartą patvirtina, jog ir E. Ž. pagal savo galimybes padėdavo motinai ūkyje, nes sirgo, kiek galėjo, prisidėjo ir finansiškai, gaudama mažą neįgalumo išmoką. Todėl jos pareikštas savarankiškas reikalavimas - paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29.Pareiškėjas šioje byloje sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio už pareiškimo teismui pateikimą ir patyrė 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Suinteresuotam asmeniui E. Ž. 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo suteikta 30 proc. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji taipogi sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už savarankiško reikalavimo teismui pateikimą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 289,50 Eur sumą, rodo į bylą pateikta 2024 m. spalio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-10071.

30.Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), nors turėjo mokėti 54 Eur, todėl jam grąžintina 19 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.Kadangi tiek pareiškėjo pareikštas reikalavimas, tiek suinteresuoto asmens E. Ž. pareikštas savarankiškas reikalavimas buvo patenkinti, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos) paliktinos neatlygintinomis ir nepriteistinos.

32.Byloje susidarė 55,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Dėl aukščiau išsakytų argumentų, šios išlaidos pareiškėjo ir aukščiau nurodyto suinteresuoto asmens dengtinos per pusę, t.y. iš pareiškėjo valstybei priteisiant 28 Eur sumą, o iš suinteresuoto asmens E. Ž. – 19 Eur, gautą sumą sumažinant 30 proc., kiek jai buvo suteikta valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo priėmusi jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19 Eur (devyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Grąžinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą Maxima LT, UAB, kvitas 67/3027, Liteko ZN40436. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė