Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs dešimt klasių, nevedęs, dirbantis, praeityje teistas vienuolika kartų, iš kurių paskutinius kartus:

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (viena veika), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (4 veikos) galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nusprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. V. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos visiškai pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dirbo su valymo mašina, nuvažiavo iki alkoholio lentynų. Ten įsidėjo du butelius į maišą, nuvažiavo iki persirengimo kambario ir ten pasidėjo butelius. Vėliau dar kartą paėmė kitus du butelius, juos ir vėl pasidėjo persirengimo kambaryje. Kai trečią kartą paėmė alkoholio ir nuvažiavo į persirengimo kambarį ir jam iš paskos atėjo sandėlio darbuotojai, per kameras pamatę jo veiksmus, prašė alkoholį grąžinti. Kartonines dėžutes, kuriose buvo sudėti buteliai, išmetė. Sutinka sumokėti civilinį ieškinį. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas advokatas sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (74–76 b. l.).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Sandėlyje pastebėjęs prekių trūkumą, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pastebėjo, kad samdomos valymo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ valytojas atlieka tokius pat veiksmus kelis kartus per darbo pamainą, t. y. nuvažiuoja valymo aparatu prie lentynų, išlipęs palenda po palete, išėjęs sėda ant valymo aparato ir nuvažiuoja į darbuotojų persirengimo kambariuką. Vėliau vėl grįžta į darbo vietą ir kartoja tą patį veiksmą. Valytojo veiksmai sukėlė jam įtarimą. Stebėdamas vaizdo kameras pastebėjo, kad valytojas vėl nuvažiavo prie lentynų, palindo po palete, iš ten išėjo, nuėjo į antrą aukštą, į persirengimo kambarį. Jis atėjo į persirengimo kambarį valytojui iš paskos ir liepė parodyti, ką jis turi, įtarė, kad tokiais savo veiksmais jis pasisavina alkoholio butelius, kurių trūkumą pastebėjo. Valytojas prie jo iš kelnių ištraukė vieną alkoholio butelį, iš kuprinės išėmė dar tris alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos pasisavino iš sandėlio. Apie įvykį pranešė policijai, o valytoją atvedė į apsaugos postą. Kai atvyko pareigūnai, valytojas iš kuprinės išėmė dar du butelius gėrimų. Iš įmonės sandėlio pasisavinta du buteliai konjako „Hennessy“ ir keturi buteliai tekilos „DonJulio“. Bendra įmonei padaryta žala yra 401,78 eurų. Prekės nesugadintos ir grąžintos į sandėlį (19–21 b. l.).

Liudytojas V. D. (V. D.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos veiklos vadovas, jų įmonė yra sudariusi valymo paslaugų sutartį su įmone MB „(duomenys neskelbtini)“, šios sutarties pagrindu nuo 2024 m. gruodžio mėnesio jų sandėlį, (duomenys neskelbtini), valė A. V.. Nuo 2025 m. sausio mėnesio pastebėjo, kad sandėlyje trūksta brangių alkoholio butelių. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras, nustatyta, kad tose vietose, iš kurių dingsta buteliai, lankosi valytojas su juodu maišu. 2025 m. sausio 17 d. nutarta stebėti valytoją A. V., kuris tris kartus kartojo neįprastus veiksmus – privažiuodavo valymo mašina prie stelažo, į jį įlįsdavo, rankose laikydamas šiukšlių maišą, po to nuvažiuodavo į valytojų kambariuką, kur nėra kamerų, iš jo išėjęs šiukšlių maišą išmesdavo į konteinerį ir eidavo į persirengimo kambarį. Trečią kartą atliekant šį veiksmą darbuotojai nubėgo paskui A. V. į persirengimo kambarį ir pagavo jį išsinešus iš sandėlio alkoholio butelius, dėl to iškvietė policiją. Visi alkoholio buteliai buvo grąžinti į prekybą, tačiau 4 vnt. tekilos „DonJulio“ buvo proginėse dėžutėse, šias dėžutes jie rado sulankstytas valytojų kambariuke, kuris nefilmuojamas. Dėžutės buvo nebetinkamos naudoti, dėl to gavo pretenziją iš savo kliento. Teikia civilinį ieškinį dėl sugadintų pakuočių 111,20 eurų sumai (23–25 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 17 d., 10.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose, darbuotojų persirengimo kambaryje buvo sulaikytas MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. V., pas kurį buvo aptikta 6 vnt. alkoholinių gėrimų: 4 vnt. tekilos „DonJulio“ ir 2 vnt. konjako „Hennessy“. Bendra pasikėsintų pagrobti prekių vertė – 401,78 eurų (5 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 17 d., 11.08 val., buvo gautas pranešimas, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsauga sulaikė vagį (7 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Sandėlyje matomos eilėmis esančios lentynos, kuriose matomos prekės, tarp kurių ir tekilos „DonJulio“ ir konjako „Hennessy“ buteliai. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (8–13 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime dėl procesinių veiksmų nurodytų duomenų matyti, kad A. V. paaiškino, jog alkoholį pavogė, nes jam reikėjo pinigų (14 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti neteisėti A. V. veiksmai (42–43 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūno uniformos kameros garso ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip į įvykio vietą atvykę pareigūnai bendrauja su liudytojais, A. V. (44–45 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip pranešėja praneša, jog (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje yra sugautas vagis (46 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), tačiau neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Tokią tiesą byloje patvirtina paties kaltinamojo A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai paaiškintos pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką aplinkybės. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. M. ir V. D. tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais tyrimo metu buvo perklausytas BPC pateiktas garso įrašas, peržiūrėti policijos pareigūno uniformos kameros įrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti sandėlio vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pasikėsinimas įvykdyti vagystę. Visi šie duomenys atitinka vienas kitą, sutampa tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad A. V. pasikėsino pagrobti šešis butelius alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 401,78 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas sandėlio apsaugos darbuotojo.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes atsižvelgdamas į tai, kad A. V. grobė svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kartu įvertinus ir turto vertę, kurią sudaro 401,78 eurų suma, viršijanti 3 MGL (150 eurų), bet neviršijanti 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, teismas pripažįsta, kad A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). A. V. praeityje teistas vienuolika kartų Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą teistas Vengrijoje (53–61 b. l.), teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį penkis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus baustas už smulkias vagystes (63–65 b. l.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia kaltinamąjį A. V. charakterizuojančius duomenis – baigęs dešimt klasių, nevedęs, išlaikytinų asmenų neturi, teigė dirbantis (duomenys neskelbtini) srityje (duomenys neskelbtini) darbuotoju.

Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kriminalinę praeitį, nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Teismo vertinimu, netikslinga A. V. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau tikslinga skirti įpareigojimų, padėsiančių A. V. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 111,20 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad A. V. pasikėsino pavogti 6 butelius alkoholinių gėrimų, iš kurių 2 buteliai buvo grąžinti į prekybą, o 4 buteliai tekilos buvo netinkami grąžinti į prekybą, kadangi buvo proginėse dėžutėse, kurios pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu buvo nepataisomai sugadintos. Už padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kompensuoti klientui 45 % butelio vertės, kas bendrai sudaro 111,20 eurų (26–31 b. l.). Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. su civiliniu ieškiniu sutiko, žadėjo jį sumokėti. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo, kuris 2025 m. sausio 27 d. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (32 b. l.) ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. V. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistini 111,20 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 170,83 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą A. V..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, A. V. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. 2025 m. sausio 29 d. gynėjas advokatas V. Firsovas pateikė orderį ginti baudžiamojoje byloje A. V., teismas 2025 m. sausio 29 d. protokoline nutartimi advokatą V. Firsovą paskyrė A. V. gynėju. Nors teismo posėdžio metu A. V. teigė, jog dirba ir gauna nuolatinių pajamų, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nesirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomu įstatymo pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. V. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (77–78 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Byloje esanti viena kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-849-992/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti A. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą, o šio netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V..

Tenkinti civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pateiktą civilinį ieškinį ir iš A. V. bendrovės naudai priteisti 111,20 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-849-992/2025.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.