- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-8290-1070/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po S. K. mirties 2018 m. vasario 5 d. priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti mirusiosios turtą (1, 2 b. l.). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po palikėjos mirties yra likęs jai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitų palikėjos įpėdinių, išskyrus pareiškėją, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą S. K. palikimo perėjimą valstybei (17-19 b. l.). Suinteresuoto asmens teigimu, jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad D. P. priėmė S. K. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė patenkinti jos pareiškimą. 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino teismui, kad pareiškime klaidingai nurodyta, jog S. K. buvo jos motina. S. K. buvo pareiškėjos sesuo. Pareiškėjos teigimu, jos mirusioji sesuo neturėjo vaikų ir kitų artimų žmonių, išskyrus pareiškėją. Mirus palikėjai, pareiškėja palaidojo ją, buvo nuėjusi į mirusios butą, siekdama jį sutvarkyti, išmetė senus nereikalingus daiktus. Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau šis procesas užtrūko, nes reikėjo surinkti visus būtinus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja ir S. K. yra seserys. Pareiškėjai nieko nežinoma apie jos mirusios sesers tėvą J. A., jis buvo palikęs šeimą, ir palikėjos motina susituokė su pareiškėjos tėvu. Nuo to laiko J. A. nebuvo pasirodęs pareiškėjos ir jos sesers šeimoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytą prašymą, prašė jį patenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
L. M. S 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjos dukra. Paaiškino, kad jos teta S. K. mirė praeitais metais, ji neturėjo vaikų, buvo išsiskyrusi, ją palaidojo pareiškėja. Liudytojos turimais duomenimis palikėja turėjo butą (duomenys neskelbtini), liudytoja lankėsi tame bute.
Atsiliepimas
Suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankui“ buvo tinkamai pranešta apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos D. P. sesuo, jos turėjo bendrą motiną (duomenys neskelbtini) (5, 7-11 b. l.). Iš Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad S. K. mirė ištuokoje, duomenų apie jos vaikus nėra, palikėjos motina D. S. Ž. mirė 2016 m. spalio 13 d. (5 b. l.). Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad S. K. turėjo tėvą J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Teismui užklausius Gyventojų registro departamentą apie šio asmens duomenis (asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą), byloje gauta informacija, kad Gyventojų registras neturi (duomenys neskelbtini) asmens kodo, registre nėra duomenų apie šio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (53 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas palikėjos tėvu asmuo J. A., pareiškėjos paaiškinimais, nebendravo su palikėja, buvo palikęs šeimą, teismui nepavyko nustatyti šio asmens duomenų ir gyvenamosios vietos, sprendė, kad jis nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo, todėl neįtraukė jo į bylos nagrinėjimą.
Po S. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (7-10, 13, 14 b. l.). Mirus palikėjai jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta (12 b. l.). Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad mirus jos seseriai būtent pareiškėja rūpinosi palikėjai priklausiu turtu: atvyko į mirusiosios butą, tvarkė jį, išmetė nereikalingus daiktus. Liudytojos M. S. ir pareiškėjos parodymais nustatyta, kad pareiškėja siekė perimti palikėjos turtą paveldėjimo būdu, tačiau dėl tam tikrų formalumų pareiškėja praleido palikimo priėmimo, kreipiantis į notarą rašytiniu pareiškimu, terminą.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad palikėja mirties dieną neturėjo jokių pirmos-trečios eilių įpėdinių. D. P. yra mirusios S. K. ketvirtos eilės įpėdinė. Pareiškėja po savo sesers mirties palaidojo ją, faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo seseriai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: sutvarkė būstą, nusprendė dėl jame esančių daiktų likimo (išmetė dalį nereikalingų daiktų). Pareiškėjos valią valdyti palikėjos turtą kaip savo patvirtina ir tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nesugebėjo įforminti palikimo priėmimo pas notarą laiku.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. P. po savo sesers S. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. K. mirties 2018 m. vasario 5 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sesers S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos (sesers) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.