Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ ieškinį atsakovėms Kėdainių rajono savivaldybei, viešajai įstaigai Kėdainių ligoninei dėl nuomos sutarties atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo teismo atnaujinti 2001 m. gruodžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Diaverum klinikos“ ir viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos terminą, nustatant, kad sutartis atnaujinama iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1565-924/2021; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra pagrįsta ir teisėta.

7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti 2001 m. gruodžio 1 d. UAB „Diaverum klinikos“ ir VšĮ Kėdainių ligoninės sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos terminą, nustatant, kad sutartis atnaujinama iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1565-924/2021.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 3 punkto nuostatomis, sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra susijęs su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais, kurie nagrinėjami kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas).

10. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su viešu konkursu, kadangi ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties termino atnaujinimo, kuris grindžiamas LR civilinio kodekso bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (VSTVNDĮ) nuostatomis, o ne viešųjų pirkimų ar viešo konkurso teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

11. CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtiniai atvejai, kai dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, yra nustatyti atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose.

12. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingumas netaikomas visų konkursų prasme, bet taikomas tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Viešųjų pirkimų) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, nagrinėja apylinkių teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu pareikštą reikalavimą kildina iš 2001 m. gruodžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų ir patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomotojo VšĮ Kėdainių ligoninės ir nuomininko UAB „Kedhema“, Kėdainių rajono savivaldybės 2001 m. spalio 4 d. sprendimo 523v pagrindu, dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 30 d. VšĮ Kėdainų ligoninė ir UAB ,,Diaverum klinikos“ pasirašė susitarimą Nr.181 Dėl 2001 m. gruodžio 1 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties galiojimo termino pratesimo, kuriuo šalys, vadovaudamosi 2016 m. spalio 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. TS-75 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybes teise priklausančio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo „pakeitimo“ 42 punktu, susitarė pratęsti 2001-12-01 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties galiojimo terminą penkeriems metams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 1 d.

14. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1565-924/2021 (naujas bylos Nr. e2-602-924/2022), pradėta pagal UAB „Diaverum klinikos“ ieškinį dėl Kėdainių ligoninės 2021 m. spalio 20 d. sprendimo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso, kuriuo laimėtoju buvo išrinkta UAB „Nefrosana“, panaikinimo. Taigi, minėtoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys ir jame keliami reikalavimai yra susiją su viešųjų pirkimų santykiais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštų ieškinio reikalavimų negrindžia viešųjų pirkimų ar viešo konkurso teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų nesieja su civilinėje byloje Nr. e2-1565-924/2021 (naujas bylos Nr. e2-602-924/2022) kvestionuojamu viešojo konkurso pagrindu,– priimtu Kėdainių ligoninės 2021 m. spalio 20 d. sprendimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso, kuriuo laimėtoju buvo išrinkta UAB „Nefrosana“.

15. Pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad 2001 m. gruodžio 1 d. sudarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdė nuomininko pareigas, todėl turi pirmenybės teisę į nuomos sutarties termino atnaujinimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1565-924/2021 (CK 6.482 straipsnis), kurioje ji ginčija Kėdainių ligoninės 2021 m. spalio 20 d. sprendimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso, kuriuo laimėtoju buvo išrinkta UAB „Nefrosana“, t. y. nuomos atnaujinimo terminą susiejo ne su konkrečia data, o su aplinkybe, kas neturi įtakos nagrinėjamo klausimo išnagrinėjimo rezultatui.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atsisakydamas priimti ieškinį remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019.

17. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo minimoje nutartyje kasacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovė be kitų reikalavimų prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nepratęsdamos sutarčių ir nesudarydamos ieškovei sąlygų pasinaudoti pirmenybės teise jas pratęsti bei paskelbdamos viešą konkursą dėl šių patalpų nuomos, pažeidė sutarčių 16 punktą ir CK 6.482 straipsnį, todėl prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės viešą konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Kasacinis teismas šioje nutartyje pasisakė dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartį neorganizuojant viešo konkurso, taip pat dėl atnaujinimo nuomos sutarties tomis sąlygomis ir ta kaina, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Taigi, išnagrinėta byla su nagrinėjama byla yra netapačios ir ieškovė nagrinėjamoje byloje reikšdama ieškinį pirmiau nurodytų tikslų nesiekia ir viešojo konkurso sprendimo teisėtumo kitoje byloje neginčija, keldama kasacinio teismo nutartyje nurodytus reikalavimus. Be to, šioje kasacinio teismo nutartyje nėra išaiškinimų dėl bylos teismingumo nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, priimdamas ieškovės skundžiamą nutartį (CPK 4 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas nėra siejamas su patalpų nuomos viešojo konkurso organizavimo ar jo vykdymo procedūromis, o ieškiniu pareikštu reikalavimu viešojo konkurso procedūros ar rezultatai nėra ginčijami. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas yra kildinamas išimtinai iš šalių sudarytos 2001 m. gruodžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios terminą atnaujinti ieškovė prašo iki buvo sudaryta gerokai anksčiau nei buvo paskelbtas viešasis konkursas, kurio pagrindu atsakovo Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės 2021 m. spalio 20 d. sprendimą dėl konkurso laimėtojo ieškovė ginčija minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1565-924/2021 (naujas bylos Nr. e2-602-924/2022) ir su šiuo viešuoju konkursu nėra susijusi.

20. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo pagrindimas nėra sietinas su viešojo konkurso teisiniais santykiais, todėl jis nėra teismingas Kauno apygardos teismui CPK 27 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad vien ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas apylinkės teisme.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi kasacinio teismo praktika, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tik pirmosios instancijos teismas sprendžia ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konkrečiu pagrindu, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.