Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovui S. N., jo atstovui advokato padėjėjui L. K., atsakovei A. N., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, institucijos, teikiančios išvadą, byloje, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei, civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei A. N., institucija, teikianti išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo, išnagrinėjusi šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-04 teismo posėdžio metu šalys susitarė ginčą išspręsti taikiai ir pateikė teismui šalių sudarytą taikos sutartį, prašydami ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad taikos sutartį sudaro laisva valia, supranta šių procesinių veiksmų pasekmes.

Teismas, išanalizavęs pateiktos taikos sutarties sąlygas, nustatė, jog šalių taikos sutartimi ieškinio reikalavimai (dėl teismo nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo) iš esmės pakeisti kitais reikalavimais (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, bei dėl priteisto išlaikymo mokėjimo tvarkos, vaikui laikinai gyvenant pas ieškovą).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis (toliau - CPK) numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Taigi, situacija, kuomet šalys, siekdamos abipusiškų nuolaidų būdu išspręsti tarp jų kilusį ginčą, sudaro taikos sutartį, pagal kurią atsisako tam tikrų reikalavimų ar prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir pan., bei tokiu būdu atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, natūralus derybinio proceso rezultatas. Teismas tokiu abipusių nuolaidų būdu šalių sudarytos taikos sutarties neturi pagrindo netvirtinti, jei nenustato kitų taikos sutarties netvirtinimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, šalių teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str.). Taikos sutartimi išsprendžiama bylos šalims aktuali problema, kurios išsprendimas šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesams neprieštarauja ir žalos šiems asmenims nedaro. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės šalims žinomos ir suprantamos (CPK 294 str.), todėl taikos sutartis tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

Šalys taikos sutartimi patvirtino, kad jiems yra žinoma ir suprantama, kad jos taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą ar kitus ginčytinus klausimus, ir, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Šalims išaiškintina, kad joms išlieka teisė kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ar formos pakeitimo esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas, o už reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją kartu su juo, ieškovas sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarydamos taikos sutartį, susitarė, jog viena kitai neatlygina bylinėjimosi išlaidų, ieškovui prašant, sumokėtas žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžintinas - ieškovui grąžinant 75 procentus jo teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 30,75 Eur, o šalių bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-28 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1160-15 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 49). Byloje esančia 2015-08-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. 4.26.-TPI-991 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 115,80 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos. Atsakovė turėtų sumokėti valstybei 50 procentų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlygintinumą (CPK 99 straipsnis), į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, į tinkamą atsakovės procesinį elgesį viso proceso metu, jos aktyvų siekimą sudaryti byloje taikos sutartį, 57,90 Eur (115,80 Eur : 2) už antrinės teisinės pagalbos teikimą padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 290 str., 291 str., 293 str., 295 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalių prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

„1. Ieškovas S. N. atsisako savo ieškinio reikalavimo dėl nepilnametės dukros A. N., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo.

2. Šalys susitaria nustatyti tokią ieškovo S. N. bendravimo su dukra A. N. tvarką:

2.1. S. N. gali bendrauti su dukra A. N. kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant nuo 2016-02-12. Tėvas S. N. dukrą Aistę iš jos gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 19.00 val., ir, pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamo sekmadienio 17 val.

2.2. Dukros A. N. kiekvienų metų vasaros atostogų metu, S. N. bendrauja su dukra Aiste kas dvi savaites šiais laikotarpiais - nuo birželio mėn. 15 d. iki birželio 29 d., nuo liepos mėn. 13 d. iki liepos mėn. 27 d., ir nuo rugpjūčio mėn. 10 d. iki rugpjūčio mėn. 24 d. Mokyklos lankymo laikotarpiu: rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, S. N. bendrauja su dukra Aiste pusę atostogų laiko, skaičiuojant nuo pirmos atostogų dienos.

2.3. Motinos A. N. laikino išvykimo į užsienį laikotarpiu, t. y. du mėnesius, nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d., S. N. praleidžia su dukra A. N..

2.4. Kasmetinių švenčių, t. y. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis dukra A. N. su tėvu S. N. leidžia laiką rotacijos principu tokia tvarka:

2.4.1. Poriniais metais S. N. su dukra leidžia Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją diena (gruodžio mėn. 25 d. ir gruodžio mėn. 26 d.), pasiimant ir išsivežant dukrą Aistę iš jos faktinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 15 val., ir grąžinant dukrą į jos faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Kalėdų dienos, 17 val.

2.4.2. Neporiniais metais S. N. su dukra leidžia Naujų metų dieną (sausio mėn. 1 d.), pasiimant dukrą Aistę iš jos faktinės gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse, nuo 17 val., ir, grąžinant dukrą į jos faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sausio mėn. 1 d., 19 val.; taip pat su dukra leidžia Šv. Velykų pirmąją ir antrąja dienas, pasiimant dukrą Aistę iš jos faktinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse, 17 val., ir grąžinant dukrą į jos faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos, 19 val.

2.5. Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną dukra Aistė praleidžia atitinkamai su tėvu arba motina.

2.6. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) dukra Aistė leidžia išimtinai su tėvu S. N., Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) dukra Aistė leidžia išimtinai su motina A. N..

2.7. D. A. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra dukra, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.

2.8. Sutarties 2.2. ir 2.3 punktuose nustatytais vaiko buvimo pas tėvą S. N. laikotarpiais, vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje, S. N. A. N. nemoka išlaikymo, o mokėtina išlaikymo sumą naudoja išimtinai dukros poreikių tenkinimui. Kitu dukros bendravimo su tėvu laiku visos dukros A. išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) laikotarpiu tenka tėvui.

3. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad dukra A. N. nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 1 d., t. y. didesniąją laiko dalį faktiškai praleido su tėvu S. N., susitaria, kad A. N. 650 Eur suma sumažina išlaikymo įsiskolinimą antstolės E. M. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/03714.

4. Šalys susitaria, kad viena kitai nekompensuoja turėtų bylinėjimosi išlaidų.

5. Šalys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.983 ir 6.985 straipsnių nuostatas, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, ir, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

6. Šalys patvirtina, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, taip pat civilinės bylos nutraukimo sąlygos ir teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str.

Civilinę bylą Nr. e2-4-995/2016 pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei A. N., institucija, teikianti išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo, nutraukti.

Grąžinti ieškovui S. N. 75 procentus nuo 41 Eur žyminio mokesčio sumos, sumokėtos 2015-07-09 kvitu Nr. 49/3064, t. y. 30,75 Eur (trisdešimt eurų ir 75 euro centus).

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Padengti iš valstybės biudžeto lėšų 57,90 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 90 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad, nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikus antstoliui vykdomąjį raštą, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Skuodo rajono apylinkės teismą.