Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos ,,Vilniaus Lakštingalos namai“ atstovei Jūratei Čečetienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei E. Z. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – biudžetinė įstaiga ,,Vilniaus Lakštingalos namai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė E. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir prašė priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens BĮ ,,Vilniaus Lakštingalos namai“ atstovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad berniukui diagnozuoti dideli raidos sutrikimai, jo sveikatos būklė yra labai sunki, jam reikalinga priežiūra 24 valandas per parą, todėl nors vaikui nustatytas lengvas neįgalumas, tačiau trečiasis asmuo jau kreipėsi dėl neįgalumo lygio patikslinimo. Tokios būklės vaiką šeimoje būtų labai sudėtinga prižiūrėti ir auginti. Berniuką lanko močiutė su mama, mama tik atneša reikiamus daiktus, tačiau dėl savo emocinės būsenos negali užeiti į šeimyną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio T. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė nenustatyta.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti T. Z. iš jo motinos E. Z..

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. Z. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „Šeimos slėnis“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa nuo 2022 m. liepos 1 d. nustatyta BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“.

11. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2022 m. vasario 3 d. Stacionaro epikrizėje nurodoma, kad naujagimiui diagnozuota įgimtos dauginės formavimosi ydos, lydinčios diagnozės: perinataliniam laikotarpiui būdingos infekcijos, nepatikslintos; galvos smegenų redukcinės anomalijos, nepatikslintos; įgimta akies užpakalinio segmento formavimosi yda, nepatikslinta.

12. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte pateikta informacija, kad vaikui nustatytas lengvas neįgalumas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pagalbos plane trečiojo asmens atstovės nurodyta, kad rekomenduota kreiptis dėl neįgalumo lygio patikslinimo.

Dėl motinos valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

14. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.

17. Nepilnamečio vaiko T. Z. laikinoji globa trunka beveik aštuonis mėnesius. Bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad nuo laikinosios globos nustatymo atsakovės požiūris į vaiko auginimą nepasikeitė – atsakovė nesiekia užmegzti su vaiku emocinio ryšio, fiziškai jo nelanko, pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdo tik iš dalies (nelanko psichologo konsultacijų, saugaus prieraišumo mokymų, nesudaro sąlygų socialiniam darbuotojui lankytis šeimos namuose, neatsižvelgia į socialinės darbuotojos rekomendacijas), patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. pagalbos plane pateikta informacija, jog atsakovė nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą, atitinka tikrovę.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės elgesys, įvertinus vaiko amžių, atitinka šią tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. atsakovė nesirūpina vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė nuo pat vaiko gimimo nekuria bei nepalaiko ryšio su vaiku, neieško psichologinės pagalbos, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja ir dėl to ir toliau lieka nusišalinusi nuo motinos valdžios įgyvendinimo.

19. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tikintis, kad atsakovė sukurs nuolatinį ryšį su vaiku, pradės pagal realias galimybes ir su atitinkama valstybės pagalba juo rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, teismas sprendžia, kad atsakovei motinos valdžia ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus (22 metų), T. Z. yra atsakovės pirmagimis, gimęs su sveikatos sutrikimais, kurių, kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, atsakovė nesitikėjo ir nebuvo tam pasiruošusi (nors nesilankydama pas gydytojus nėštumo metu ir elgėsi nerūpestingai), be to, nors ieškinyje pabrėžiama, kad atsakovė yra apsisprendusi vaiko neauginti, teismas, įvertinęs atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų pobūdį, nėra įsitikinęs, kad toks atsakovės apsisprendimas yra visiškai laisvas, rimtai apgalvotas ir galutinis – atsakovė, duodama paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje, koncentravosi į negalėjimą rūpintis vaiku dėl jo negalios, reikalingų medicininių, finansinių resursų neturėjimo, minėjo nenusisekusius santykius su vaiko tėvu, tai, kad trečiojo asmens atstovų jai buvo paaiškinta, jog labai maža tikimybė, kad kas nors galėtų įvaikinti tokios būklės vaiką, tačiau pati apskritai neatmetė galimybės, kad kreipsis į psichologą ir galbūt sugebės lankyti vaiką, pažymėjo, kad ši situacija emociškai jai yra labai sunki (2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 20 sek. – 30 min. 34 sek., 44 min. 30 sek. – 45 min. 26 sek.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė vis dar nėra apsipratusi su iškilusia situacija, yra jos sukrėsta (pagal atsakovės paaiškinimus, ji negalinti matyti vaiko tokios sveikatos būklės), todėl tokiomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimas apriboti atsakovei motinos valdžią neterminuotai yra pernelyg ankstyvas ir neatitinkantis neterminuoto tėvų valdžios apribojimo kaip kraštutinės priemonės esmės.

20. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auginimo procese. Objektyvios priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų negali įgyvendinti vaiko atžvilgiu tėvo (motinos) valdžios, pavyzdžiui, reikalingų didelių finansinių, specialių medicininių išteklių neturėjimas, nėra pagrindas riboti tėvų valdžią.

21. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. Sprendimo dalis dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo

23. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

24. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).

25. Nepilnamečiam vaikui T. Z. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirtas trečiasis asmuo BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“ (žr. šio sprendimo 10 punktą). Byloje pateikti įrodymai, be kita ko, 2022 m. rugpjūčio 11 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, yra pateikęs rašytinį sutikimą nuolat globoti T. Z.. Kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų ir galėtų rūpintis vaiku, Tarnybai nėra žinomi.

26. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra apribojama motinos valdžia, o tėvystė nėra nustatyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą, o nepilnamečio vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore skirti BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“, nepilnamečio vaiko globos vietą nustatyti BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“ (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 407 straipsnis, 493 straipsnis).

27. Trečiajam asmeniui BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“ išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (jei leidžia vaiko sveikata).

28. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

29. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).

30. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

31. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

33. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 534 Eur atskaičius mokesčius ir 267 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (534 Eur / 2 = 267 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

35. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovė sutiko teikti vaikui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl teismas sprendžia, kad šis dydis yra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai, tą taip pat patvirtina išrašas apie atsakovės darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

36. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

37. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti priteistas valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė turėjo teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tokiu atveju pagal įstatymą būtų atleista nuo visų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teismas nusprendžia nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir nepriteisti iš atsakovės valstybės naudai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui T. Z. (T. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę globą T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant biudžetinę įstaigą „Vilniaus Lakštingalos namai“, juridinio asmens kodas 191738761.

Nepilnamečio vaiko T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos vietą nustatyti biudžetinėje įstaigoje „Vilniaus Lakštingalos namai“, juridinio asmens kodas 191738761.

Priteisti iš atsakovės E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl tėvų (motinos) valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.