- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-256-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15772-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei K. R. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R. ir notarė V. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2020 m. spalio 16 d. priimtas nagrinėti ieškovo J. R. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei K. R. (toliau – ir atsakovė), kuriame prašoma pripažinti asmenine A. A. R. nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 atsakovė pareiškė ieškinį dėl santuokoje su A. A. R. įgyto turto padalijimo. Minėtoje civilinėje byloje bus priimtas sprendimas dėl jos ir A. A. R. santuokos metu įgyto turto, kuris yra ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, padalijimo. Nesustabdžius šios civilinės bylos kyla grėsmė, kad teismai, nagrinėdami tapačias faktines aplinkybes bei priešingus reikalavimus dėl to paties nekilnojamojo turto, gali priimti prieštaringus sprendimus.
3. Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo prašo atsakovės prašymą atmesti. Nurodo, kad jis civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 buvo pareiškęs priešieškinį, kurio teismas nepriėmė, todėl ieškovas turėjo teisę pradėti atskirą bylą dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine A. A. R. nuosavybe. Ieškovo nuomone, loginį pirmumą turi būtent civilinė byla Nr. e2-24517-1070/2020, nes šioje byloje bus išsiaiškinta ginčo turto nuosavybės prigimtis (t. y. ar tai bendroji jungtinė ar asmeninė sutuoktinio nuosavybė).
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo J. R. ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės K. R. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 patenkintas visiškai. Teismo sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, padalijimo. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių (jos ir jau mirusio A. A. R.) nuosavybe. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, konstatavo, kad atsakovas J. R. nepateikė jokių faktinių duomenų (įrodymų) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcijai ginčo turtui paneigti.
6. Konstatavo, kad šios bylos šalys yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-5811-950/2020 šalys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. R. reiškia tapatų reikalavimą, nes ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas (keturi žemės sklypai) yra kitos išnagrinėtos bylos Nr. e2-5811-950/2020 teisminio nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl ginčo turto pripažinimo jo tėvo A. A. R. asmenine nuosavybe buvo ieškovo nurodytos ir civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020, bylą išnagrinėjęs teismas pasisakė dėl šių aplinkybių. Tuo tarpu aplinkybės, kad kitoje nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir savo nesutikimą su ieškiniu išreiškė atsikirtimų į ieškinį forma, bei šalių procesinės padėties pasikeitimas nagrinėjamu atveju neeliminuoja ieškinių abiejose bylose tapatumo.
7. Teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atsakovės prašymo dėl šios bylos sustabdymo nebesprendė.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Atskirajame skunde taip pat suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sutinka, kad teisme yra ginčas dėl tų pačių šalių, tačiau nei dalykas, nei pagrindas pagal pareikštą ieškinį nesutampa. Teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 ginčas yra tik dėl to, kaip reikėtų išdalinti turtą, kuris buvo įgytas R. santuokoje, tačiau byloje nėra sprendžiamas reikalavimas dėl tam tikro turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu šioje byloje pagal ieškovo ieškinį yra reikalaujama pripažinti tam tikrą turtą asmenine nuosavybe vadovaujantis visai kita aplinkybe ir pagrindu, t. y. tuo, jog R. buvo sudarę atsidalinimo susitarimą, faktiškai kartu negyveno, nekūrė bendro ūkio ir savo asmeninėmis lėšomis tą ginčo turtą įgijo. Nurodo, kad atsakovė savo ieškinį grindė tuo, kad A. A. R. įgytas turtas yra kartu ir jos bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas pareiškė kito pobūdžio reikalavimą – laikyti A. A. R. turtą asmeniniu, remiantis kita aplinkybe nei atsakovės grindžiamas reikalavimas, o būtent atskiro gyvenimo faktu po turto atsidalinimo susitarimo sudarymo. Apelianto teigimu, vien tai, kad yra reikalavimų sąsajumas, nereiškia jų tapatumo.
1.2. Ieškovas du kartus teikė priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020, tačiau teismas jo nepriėmė. Apelianto teigimu, jeigu ir šis teismas nepriimtų jo ieškinio, asmuo liktų be teisės į teismą.
1.3. Teismas turėjo bylą nagrinėti, o ne palikti reikalavimą nenagrinėtu. Bylos yra susiję viena su kita, bet loginį pirmumą turi ši byla, nes pirma būtina ginčo tvarka nustatyti nuosavybės prigimtį, o tik po to ją galima tinkamai išdalinti. Kitu atveju, jei bus išdalinta bendra nuosavybė, nebeliks prasmės išsiaiškinti tos nuosavybės prigimties (asmeninė ar bendroji ji buvo).
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo iš ieškovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Šiuo atveju, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ieškovo nurodytas loginio pirmumo ir bylos nagrinėtinumo klausimas yra nereikšmingas ir nepaneigia Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas nurodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas reikalavimas dėl tam tikro turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas santuokos metu įgyto turto teisinio režimo klausimas.
2.3. Ieškovas nurodo, jog šioje byloje jis pareiškė reikalavimą remdamasis kita aplinkybe nei atsakovės grindžiamas reikalavimas, o būtent – atskiro gyvenimo faktu po turto atsidalinimo susitarimo sudarymo, todėl pareikšto reikalavimo pagrindai yra skirtingi. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tiek šalių bylose pateikti procesiniai dokumentai, tiek įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, jog ieškovo nurodyta aplinkybė nėra nauja aplinkybė, ji buvo nagrinėta pirmesnėje civilinėje byloje.
2.4. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes: 1) ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020; 2) abiejų bylų faktinės aplinkybės yra tapačios; 3) ieškovo pareikšto ieškinio dalykas sutampa su civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 pareikštais reikalavimais; 4) kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio režimo ir jo padalijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo ieškinys dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2020 m. spalio 16 d. priimtas nagrinėti ieškovo J. R. ieškinys atsakovei K. R. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Ieškinyje ieškovas prašo pripažinti asmenine A. A. R. nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nagrinėjamoje byloje teikdama atsiliepimą į ieškinį be prašymo jį atmesti taip pat suformulavo reikalavimą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020. Prašymą grindžia aplinkybe, kad ji minėtoje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl santuokoje su A. A. R. įgyto turto padalijimo. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad atsakovė minimoje civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020 yra pareiškusi tokio pobūdžio reikalavimą – padalinti jos ir A. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, pripažįstant jai nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį 500/4380 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatuodamas, jog šios bylos šalys yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-5811-950/2020 šalys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. R. reiškia tapatų reikalavimą, nes ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas (keturi žemės sklypai) yra kitos išnagrinėtos bylos Nr. e2-5811-950/2020 teisminio nagrinėjimo dalykas.
15. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas turėjo bylą nagrinėti, o ne palikti reikalavimą nenagrinėtu. Bylos yra susiję viena su kita, bet loginį pirmumą turi ši byla, nes pirma būtina ginčo tvarka nustatyti nuosavybės prigimtį, o tik po to ją galima tinkamai išdalinti. Kitu atveju, jei bus išdalinta bendra nuosavybė, nebeliks prasmės išsiaiškinti tos nuosavybės prigimties (asmeninė ar bendroji ji buvo).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, iš dalies sutinka su apeliantu, jog pirmiausia turėjo būti nustatoma turto nuosavybės prigimtis, o tik tada sprendžiamas klausimas dėl jo padalijimo, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020, jau buvo priimtas sprendimas dėl ginčo nekilnojamojo turto, dėl kurio ginčas vyksta ir šioje byloje, teisinio režimo nustatymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kitaip pasielgti negalėjo, kaip tik ieškinį palikti nenagrinėtu. Priešingu atveju, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai, esant priimtam teismo sprendimui, kuriuo santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis ir į jo ½ dalį pripažinta K. R. nuosavybės teisė, vis dar būtų nagrinėjamas ir šioje byloje, t. y. būtų nagrinėjamas to paties turto, kurio nuosavybės teisė jau išspręsta, pripažinimo asmenine nuosavybe klausimas. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5811-950/2020, kurioje dalyvauja ir ieškovas (toje byloje jis atsakovas), 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo yra įsiteisėjęs, kas reiškia, kad ieškovas su teismo sprendimu padalinti ginčo turtą lygiomis dalimis, pripažįstant jo ½ dalies K. R. nuosavybe, sutiko.
17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Ieškovas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirasis skundas netenkintas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą taipogi prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 47/20, 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 0997096, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą buvo patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (0,4 x 1398,5= 559,4 Eur), todėl priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.