Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

(1) padalinti jos ir A. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, pripažįstant jai nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį 500/4380 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

(2) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė K. R. į teismo posėdį neatvyko. Ieškovei buvo tinkamai (asmeniškai ir pasirašytinai įteiktu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą.

Atsakovas J. R. į teismo posėdį neatvyko. Jam buvo tinkamai (per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį išsiųstu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą. Iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti teismo posėdį iš atsakovo gauta nebuvo.

Atsakovo J. R. atstovas advokato padėjėjas Vytautas Skulsčius (kuriam pagal pateiktą 2020 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartį, be kita ko, buvo pavesta teismo posėdžiuose paaiškinti visas ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, atstovauti teismo posėdžiuose bei atlikti kitus veiksmus) į teismo posėdį neatvyko. Jam buvo tinkamai (per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį išsiųstu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą. Iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti teismo posėdį iš atsakovo atstovo gauta nebuvo.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė atsiliepimo į ieškovės K. R. 2020 m. vasario 20 d. patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė į teismo posėdį neatvyko. Jai buvo tinkamai (darbo vietos administracijai įteiktu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą.

Dėl atsakovo 2020 m. spalio 26 d. pateikto prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovas J. R. 2020 m. spalio 26 d. prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nes supainiojo teismo posėdžio datą, be to, yra pareiškęs savarankišką ieškinį dėl ginčo turto pripažinimo asmenine mirusio tėvo A. A. R. nuosavybe. Tačiau atsakovo nurodytos priežastys nelaikytinos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, dėl ko jos nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pažymėtina, kad atsakovui J. R. buvo tinkamai (per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį išsiųstu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą. Teismo šaukimas jam per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį buvo išsiųstas 2020 m. liepos 16 d. Atsakovas dar 2020 m. spalio 2 d. pateikė rašytinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Iš to seka, kad atsakovas žinojo apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam rengėsi (pateikė rašytinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo), todėl jo argumentai, kad jis supainiojo teismo posėdžio data laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovą J. R. civilinėje byloje atstovavo kvalifikuotas atstovas - advokato padėjėjas Vytautas Skulsčius. Atsakovo atstovui pagal byloje pateiktą 2020 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartį, be kita ko, buvo pavesta teismo posėdžiuose paaiškinti visas ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, atstovauti teismo posėdžiuose bei atlikti kitus veiksmus. Tačiau į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, nors jam taip pat buvo tinkamai (per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį išsiųstu teismo šaukimu) pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą. Duomenų, kad atstovavimo teisiniai santykiai tarp atsakovo J. R. ir advokato padėjėjo Vytauto Skulsčiaus būtų nutrūkę, teismas neturi.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad atsakovas J. R. 2020 m. spalio 6 d. pareiškė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ieškinį dėl ginčo turto pripažinimo asmenine mirusio tėvo A. A. R. nuosavybe. Minėto ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai yra neatsiejamai susiję su nagrinėjama civiline byla. Tačiau faktinė aplinkybė, ar ginčo turtas (Trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė K. R. ir A. A. R. nuosavybė (ir gali būti padalyta), ar tai yra tik A. A. R. asmeninė nuosavybė (kuri nedalytina), yra šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatinėtina esminė (reikšmingiausia) faktinė aplinkybė, kurią teismas privalo konstatuoti spręsdamas ieškovės K. R. pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo klausimą. Kadangi nurodyta esminė (reikšmingiausia) faktinė aplinkybė turi būti nustatyta tiesiogiai šioje civilinėje byloje (nes atsakovo pagrindinis nesutiko su ieškiniu argumentas ir yra tai, kad ginčo turtas priklausė A. A. R. asmeninės nuosavybės teise). Byloje surinktų faktinių duomenų visetas leidžia teismui šią faktinę aplinkybe nustatyti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl akivaizdu, kad atsakovo J. R. pareikštas savarankiškas ieškinys nesudaro pagrindo nei atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės, nei jos stabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir tai, kad remiantis CPK 256 straipsniu, tik naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės ar gauti nauji įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju, atsakovas J. R. kartu su 2020 m. spalio 26 d. prašymu nepateikė jokių naujų ar papildomų faktinių duomenų (įrodymų), kuriuos teismas turėtų betarpiškai ištirti teismo posėdžio metu. Taip pat jis nenurodė ir jokių naujų (papildomų) faktinių aplinkybių, kurių reikšmę teismo turėtų aiškintis teismo posėdžio metu. Todėl, vadovaujantis jau anksčiau išdėstytais argumentais, teismas laiko, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės pagal atsakovo J. R. 2020 m. spalio 26 d. pateiktą prašymą.

Ieškovė K. R. 2020 m. vasario 20 d. patikslintu ieškiniu prašo teismo padalinti jos ir A. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, pripažįstant jai nuosavybės teises į 1/2 dalį Trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį Žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių (jos ir jau mirusio A. A. R.) nuosavybe.

Atsakovas J. R. nesutikdamas su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais įrodinėjo, kad nuo 1988 m. Sutarties sudarymo K. R. ir A. A. R. santuoka buvo formali, jie gyveno atskirai, todėl visas ginčo turtas buvo įgytas A. A. R. asmeninės nuosavybės teise, dėl ko negali būti dalijamas.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos ir anksčiau galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) normos reglamentuoja (reglamentavo) sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Taigi, vertinant ginčo turto teisinį režimą nustatyta, jog tiek SŠK, tiek ir šiuo metu galiojančio CK nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, visų pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis (nagrinėjamos bylos atveju - mirusio sutuoktinio turto paveldėtojas), teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė K. R. ir A. A. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Jų santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. A. R. vardu, 1998 m. sausio 16 d. sudarytų trijų sutarčių (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, buvo įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - Tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių - ieškovės K. R. ir A. A. R. nuosavybė, 2002 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. Žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) Iš to akivaizdu, kad visi minėti nekilnojamojo turto objektai buvo pirkti ieškovei K. R. ir A. A. R. būnant santuokoje, todėl šiuo atveju egzistuoja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija - visas minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsakovas J. R., siekdamas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, įrodinėjo, jog anksčiau minėti ginčo žemės sklypai buvo įsigyti tik A. A. R. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo nuomone, konstatuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės egzistavimą ginčo nekilnojamam turtui negalima, nes sutuoktiniai dar 1988 m. Sutartimi santuokos metu įgytą turtą pasidalino ir patvirtino, kad turtinių bei kitokių pretenzijų vienas kitam nereikš. Šios sutarties 4 punktas: „Šią sutartį pasirašius, šalys viena kitai jokių turtinių pretenzijų neturi“, atsakovo nuomone, reiškia šalių valią ir susitarimą ne tik pačios sutarties pasirašymo metu, bet ir tai, jog šio punkto taikymas nukreipiamas į ateitį. Atsakovo J. R. nuomone, nuo 1988 m. Sutarties pasirašymo abu sutuoktiniai savo turtu disponavo tik asmeniškai - tiek pati ieškovė K. R., tiek ir A. A. R. po 1988 m. gruodžio 15 d. nuosavybės teise pirktą turtą registravo tik savo vardu. Be to, atsakovas pažymi, kad ir Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime dėl santuokos nutraukimo šalių bendru sutarimu buvo nurodyta, jog A. A. R. ir K. R. 1988 m. Sutartimi pasidalino visą santuokos metu įgytą turtą ir vienas kitam dėl to pretenzijų neturi. Tačiau sutikti su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas J. R. rašytinių įrodymų, kad A. A. R. aiškiai išreiškė valią įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn, nepateikė. Taip pat, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta ir jokių faktinių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamasis turtas (Trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo 1998 m. (t.y. galiojant SŠK) įgytas už asmenines J. R. lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį (buvusį) kitą turtą. Pats faktas, kad ginčo nekilnojamasis turtas (Trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo 1998 m. įsigytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik A. A. R. vardu, niekaip neįrodo A. A. R. valios turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Juo labiau, kad paskutinis nekilnojamojo turto objektas - Žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine K. R..

Atsakovas J. R., siekdamas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, be kita ko, įrodinėjo, jog ieškovės K. R. ir mirusiojo buvusio sutuoktinio A. A. R. sudaryta (duomenys neskelbtini). Sutartis, pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir teismų praktiką, iš tiesų įformino faktinės sutuoktinių separacijos sąlygas jau turimam ir ateityje įsigyjamam turtui.