- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2-2155-986/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00978-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Piscator“, J. K., D. K.
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,
atsakovės mažosios bendrijos „Piscator“ atstovams direktorei J. K. ir advokatui Vytautui Bučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Piscator“, J. K. ir D. K. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Kėdainių vandenys“ patikslinusi ieškinį (t 2., b. l. 92-109) prašė priteisti 1) iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau MB) „Piscator“ 26 100,88 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovų J. K. ir D. K. solidariai priteisti 7 232,71 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Kėdainių vandenys“ (toliau ir bendrovė) Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-252 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju, nuotekų tvarkytoju ir paviršinių nuotekų tvarkytoju. Bendrovei buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir paviršinių nuotekų tvarkymą Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Bendrovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų siurblinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 23 d. buvo pastebėtos negyvos žuvys (šamai). Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad objekto „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė MB „Piscator“, yra savavališkai prijungusi jai nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų šalinimo įrenginius prie bendrovės valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, neturint nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo prie nuotekų tinklų sąlygų ir nesudarius nuotekų tvarkymo sutarties. 2023 m. sausio 11 d. buvo surašytas savavališko prisijungimo prie nuotekų tinklų aktas Nr. 1. Nustatyta, kad savavališkai prijungtu vamzdžiu į bendrovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalintos nuotekos iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungiant 150 mm skersmens kanalizacijos vamzdį prie bendrovės buitinių tinklų. Savavališko prisijungimo prie nuotekų tinkle akte buvo taip pat nurodyta, kad šiam objektui bendrovė nėra išdavusi sutikimo dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų. 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas savavališko nuotekų tinklų prisijungimo nutraukimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. nutrauktas savavališkas nuotekų tinklų prijungimas prie Bendrovės nuotekų tinklų iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 13 d. MB „Piscator“ atstovė J. K. pateikė prašymą dėl kanalizacijos laikino naudojimo, kuriame nurodė, kad „mes ir iki pasijungimo prie vamzdyno konsultavomės su UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojais“, tokiu būdu patvirtindama, jog MB „Piscator“ buvo prisijungusi prie Bendrovės nuotekų tinklų. MB „Piscator“ neteisėtai (savavališkai) prijungė savo komunalinių nuotekų įrenginius prie ieškovės nuotekų tinklų, dėl ko jai kyla civilinė atsakomybė. Atsakovės MB „Piscator“ civilinę atsakomybę už savavališką komunalinių nuotekų prisijungimą prie ieškovės nuotekų tinklų grindžia civilinės atsakomybės sąlygomis, priteistiną žalą apskaičiuojant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 51 punkte nurodyta formule, kas sudarytų 10 415,10 kubinių metrų vandens kiekį ir atitiktų 19 580,61 Eur sumą (su PVM 23 692,54 Eur).
Be to bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad į MB „Piscator“ rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini), subėga ir paviršinės nuotekos iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). MB „Piscator“. J. K. bei D. K. neteisėtai (savavališkai) per savo valdomą rezervuarą prijungė prie ieškovės nuotekų tinklų ir nuo šių žemės sklypų surenkamas paviršines nuotekas, dėl ko skaičiuotina ir šiais veiksmais sukelta žala. Sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi ir yra atsakinga atsakovė MB Piscator, o sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi ir yra atsakinga J. K. ir D. K. Atsakovės UAB „Piscator“ civilinę atsakomybę už savavališką paviršinių nuotekų prisijungimą prie ieškovės nuotekų tinklų grindžia 2006 m gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 521 punktu, pagal kurį, ieškovei nepavykus nustatyti tikslios prisijungimo prie nuotekų tinklų datos, žala turi būti skaičiuotina vertinant per paskutiniuosius 1 metus iškritusių kritulių kiekį padauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto. Tokiu būdu iš MB „Piscator“ priteistina 2 408,35 Eur dydžio žala už paviršinių nuotekų nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastuktūrą, o iš atsakovų J. K. ir D. K. solidariai priteistina 7 232,71 Eur dydžio žala už paviršinių nuotekų nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastuktūrą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovai yra savavališkai prisijungę prie ieškovės nuotekų valymo infrastruktūros. Kadangi šis veiksmas yra neteisėtas, atsakovams kyla pareiga atlyginti nuostolius. Ieškovės nuotekose buvo rasta šamų gaišenų. Besiaiškinant kaip šios galėjo patekti į ieškovės nuotekų sistemą, buvo nustatyta, kad taršos šaltinis yra atsakovės MB „Piscator“ žuvų auginimo įmonė. 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas aktas, nutraukta galimybė atsakovės MB „Piscator“ nuotekoms patekti į įmonės nuotekų sistemą bei kreiptasi dėl žalos atlyginimo. Skaičiuojant žalą vadovaujamasi teisės aktais, kuriais patvirtina nuotekų kaina – 1,88 Eur be PVM už kubinį metrą, vamzdžio skersmenį, nuotekų tekėjimo greitį, kitais dydžiais. Kitaip paskaičiuoti padarytą žalą ieškovė galimybės neturi, nes prisijungimas buvo savavališkas. Patikrinti, kokio tipo nuotekos pateko į ieškovės tinklus, galimybių nėra. Atsakovė MB „Piscator“ iki pat ieškinio pateikimo dienos neteikė ieškovei duomenų apie tai, kaip kitaip galima būtų paskaičiuoti bendrovei padarytus nuostolius. Šulinys, į kurį buvo išleistos atsakovės MB „Piscator“ nuotekos, valdo ieškovė. Pirmiausia negyvos žuvys buvo pastebėtos 2022 m. gruodžio 23 d. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad jos atkeliauja iš atsakovės MB „Piscator“ tinklų. Kadangi tikslus pažeidimo laikas nėra žinomas, o šamukai tik leido pastebėti pažeidimą, pagal teisės aktus laikytina, kad jis truko 30 dienų. Pagal bylos duomenis, t. y. 2023 m. sausio 12 d. J. K. prašymą, taip pat jos paaiškinimus, kad 2023 m. sausio 2 d. gedimo dar nebuvo, galima daryti išvadą, kad neteisėtas prisijungimas truko ilgiau nei 30 dienų Taigi nuotekų patekimas į ieškovės nuotekų valymo infrastruktūrą nesusijęs su tuo metu buvusiu atlydžiu. Argumentai apie kaiščio įrengimą tarp atsakovų ir ieškovės nuotekų tik žodiniai, jie neįrodyti, mano kad kaiščio iš vis net nebuvo. Be to atsakovų tvirtinimu kaištis įrengtas gerokai anksčiau nei įvykis, todėl pastebėję, kad jo nėra, turėjo įrengti naują. Vadovautis į bylą pateikto skaitliuko duomenimis negalima, nes neaišku kada jis įrengtas, nėra atlikta jo metrologinė patikra, jis neplombuotas, nėra istorinio žurnalo, todėl tokie duomenys būtų nepatikimi. Be to šulinys buvo naudojamas tiek paviršinėms nuotekoms, tiek ir nuotekoms iš kitos įmonės veiklos. Pagal liudytoju apklausto Kėdainių vandenų darbuotojo paaiškinimus Lietuvos Respublikoje yra tik lietaus ir gamybinių nuotekų tinklai, sumaišius jose esančias nuotekas vėl yra gaunamos gamybinės nuotekos. D. K. patvirtino, kad įmonės šuliniai sujungti su rezervuaru, o jis turi sąsają su lauku. Tikslios prisijungimo prie ieškovės nuotekų sistemos pradžios nustatyti negalima. Prisijungimas nebuvo netyčinis, pati atsakovė nurodo, kad įrengė kaištį. Pažymėjo, kad Civilinėje teisėje taikytinas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o ieškovės infrastruktūrą nebuvo sąžininga naudoti kitų jos vartotojų atžvilgiu. Pagal į bylą pateiktą vėliausią paskaičiavimą, įvertinus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nurodytus duomenis, atsakovės MB „Piscator“ žala dėl paviršinių nuotekų išleidimo į UAB „Kėdainių vandenys“ infrastruktūrą būtų 1 824,01 Eur, o atsakovų J. K. ir D. K. – 4 790,72 Eur. Atsakovai J. K. ir D. K. nepateikė duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolydžius, todėl žalą skaičiuoti tik už teritoriją, apimančią 15 m skersmenį, negalima. Atsakovai neginčija, kad per rezervuarą yra pajungtos net tik komunalinės, bet ir lietaus nuotekos.
Atsiliepimas
Atsakovė MB (mažoji bendrija) „Piscator“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, vėliau į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad su juo sutinka iš dalies. Savavališko prisijungimo prie vandentiekio nuotekų tinklų aktas surašytas nedalyvaujant įmonės atstovui, aktas su trūkumais. Jie nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, naudoja savo uždarą vandens nuotekų sistemą, patys išsivalo nuotekas ir jos į ieškovės buitinius tinklus nepatenka. Tokio kiekio vandens atsakovė iš vis nepajėgi generuoti, atsakovė naudoja tik savo vandenį. Ieškovės paskaičiavimas yra teorinis, jokių įrodymų apie patirtus nuostolius ieškovė nepateikė. Nuotekos į ieškovės tinklus galėjo patekti 2023 m. sausio 3 d. pas ieškovę įvykus avarijai, kuri buvo likviduota 24 val. laikotarpiu, todėl sutinka sumokėti už 24 kubinių metrų nuotekas. MB „Piscator“ priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra prisijungusi prie ieškovės valdomos ar naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinio vandens (lietaus) nuotekos iš šio sklypo nėra šalinamos per ieškovės nuotekų tinklus. Kadangi UAB „Kėdainių vandenys“ nėra surašę atsakovei MB „Piscator“ neteisėto savavališko paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo įrenginių prisijungimo akto prie jos valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turi būti laikoma, kad ieškovė šioje dalyje nuostolių dydžio neįrodė.
Atsakovai J. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesitiko. Nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos įsigiję žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jokių pertvarkų dėl paviršinio vandens surinkimo nedarė, plane nurodoma lietaus kanalizacija buvo iki įsigyjant šį sklypą. Jie buvo įsitikinę, kad lietaus vandens nutekėjimo klausimas išspręstas tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant nustatytos paviršinių vandenų surinkimo tvarkos.
Atsakovės atstovė MB „Piscator“ vadovė ir atsakovė J. K. nurodė, kad veiklą įmonė pradėjo vykdyti 2016 m. spalį, žuvų auginimo veiklai buvo įrengta uždara nuotekų valymo sistema. Vanduo iš sistemos nėra specialiai išleidžiamas, tik reikalingas jo valymas. 2023 m. spalio 3 d. viename iš įmonės žuvų auginimo baseinų pastebėjo „nušokusį“ vamzdelį, kurį užsandarino. Pripažįsta faktą, kad jų įmonės auginami šamai pateko į ieškovės nuotekų sistemą. Iš įmonės nusėdintuvo į nuotekų šulinį vanduo patekto dėl galimai tuo metu buvusio polaidžio išsijudinto kamščio. Įmonė turi vidinį vandens skaitliuką, pagal jį nuo 2016 iki 2023 m. įmonėje suvartota 3 044 kubiniai metrai vandens, kas atitiktų 1,23 kubinius metrus per dieną. Maksimalus jų vienintelio turimo vandens siurblio (registruoto numeriu (duomenys neskelbtini) našumas, atsižvelgus į gręžinio gylį, yra 3,625 kubiniai metrai per valandą. Sistema yra apeinama kiekvieną dieną, 2023 m. sausio 3 d. vandens buvo rasta tiek pat, kiek ir palikta. Mano, kad dėl įvykusio gedimo iš vieno iš rezervuarų pabėgo šamų mailius. Iš dalies pripažino padariusi administracinį nusižengimą. Vandens siurblio galia yra 1,1 kw, technologinio proceso aprašymas teiktas veterinarijos tarnybai. Pagal teikiamą žuvų auginimo patalpos schemą dangtelis atšoko viršutiniame kairiajame rezervuare. Vanduo pirmiausia patenka į mechaninį filtrą. Avarijos metu žuvys vamzdynais pateko į vandens nusėdintuvą. Nebuvo pastebėta, kad žuvies butų sumažėję. Vanduo papildomai automatiškai, vandens skaitiklis yra įmonės, jo parodymai yra 3 045 kubiniai metrai. Hidrometeorologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad tuo metu buvo didelis atodrėkis, todėl spėja, kad didelis vandens kiekis, patekęs į lietaus vamzdyną, galėjo „išmušti“ rezervuare buvusį užsandarinimą. Gretima teritorija neturi vamzdyno, prisijungti ten negali. Avariją pastebėjo sausio 3 d. tačiau neneigia, kad gedimas galėjo įvykti ir anksčiau, 2022 gruodžio 23 d. Rezervuaras yra prie schemoje pažymėto objekto Nr. 7. Neatliko jokių prisijungimo veiksmų prie UAB „Kėdainių vandenys“. Rezervuarą užsandarino patys veiklos pradžios metu, tam buvo uždėtas dangtis (kamštis). Šiuo metu bendras vandens kiekis ūkio talpose, vamzdynuose, yra apie 90 kubinių metrų. Iš rezervuaro vandens perteklius buvo perpumpuojamas į priešgaisrinę kūdrą, taip daryta nuo įmonės veikos pradžios.
Atsakovas D. K., kuris iki ieškinio patikslinimo buvo apklaustas liudytoju, paaiškino, kad jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir yra MB „Piscator“, auginančios žuvis, inžinierius. Vanduo įmonės veiklai paimamas iš gręžinio ir cirkuliuoja uždarame rate. Teršalai iš vandens yra šalinami kaip šalutinis gamybos produktas. Kiekviename žuvies auginimo rezervuare yra dangtelis, per kurį gali tik išbėgti vanduo, žuvys ten nepatenka. Dėl gedimo buvo nukritęs dangtelis. Kadangi žuvis spurda, o šamas dar ir ropoja, žuvis nenusėdo, o pateko į kanalizacijos vamzdį, o vėliau ir į Akademijos valymo įrenginius. Žemės sklypą jie įsigijo su visa požemine infrastruktūra. Siurblį ir gręžinį įrengė įmonė, siurblio galingumas 1-1,1 kw. Įmonės veiklai reikia apie 1-1,1 kubinio metro vandens per parą. Siurblio našumą (į žemės paviršių pakeliamą vandens kiekį) įtakoja įvairūs faktoriai. Vamzdis eina į baseino dugną, jame yra daug smulkių skylučių. Mano, kad daug žuvų dėl avarijos neturėjo pabėgti. Iš baseino, esant praviram dangteliui, žuvis pateko į vamzdį, po to iki mechaninio filtro. Mechaniniame filtre vyksta kietosios frakcijos atskyrimas, ji yra nusodinama. Kadangi žuvis buvo gyva, ji iššoko į aukščiau esantį vamzdį, kuris veda į kanalizaciją. Tai yra avarinio nutekėjimo vamzdis. Iki jo žuvis nepatenka, tačiau gali įšokti. Rezervuaras yra rezervinis gelžbetoninis nusėdintuvas, į jį patenka visas susimaišęs vanduo – tiek lietaus ir drenažo, tiek ir įmonės veiklos. L raidė brėžinyje jo manymu reiškia lietaus kanalizaciją. Rezervuarui prisipildžius vanduo yra perpumpuojamas į priešgaisrinį tvenkinį. Mano kad anksčiau užsandarintame rezervuare buvo „išmuštas“ kaištis dėl tuo metu buvusio labai didelio polaidžio. Užsandarinimą jo nurodymu įrengė jų darbuotojas apie 2015-2017 m., kai buvo pradėta vykdyti veikla. Rezervuare kaupiasi gamybos ciklo, darbuotojų reikmėms naudotas vanduo, taip pat drenažinis ir paviršinis vanduo. Pagal turimą matininko planą iš sklypo išeinantis vanduo yra lietaus nuotekos, yra šuliniai lietaus nuotekoms. Gamybinių jie atliekų neleidžia, o lietaus vanduo tekėjo dar prieš juos, nes lietaus kanalizacija buvo. Tai rodo ir šulinių įrengimas – jie yra su standartiškai numatytoms subėgimo skylėmis. Todėl sudarinėti sutarties nereikėjo. Praeityje panašių įvykių nebuvo, žuvies patekimas nebuvo ilgas. Apie įvykį sužinojo sausio 3 d. Akivaizdžių žuvies nuostolių nepastebėjo, be to neatvėso ir vanduo talpose, kas būtų nutikę dėl didelio vandens kiekio pasikeitimo. Dėl gruodžio 23 d. pranešimo paaiškino, kad ieškovės darbuotojo pasakyta, kad rasti šamukai. Prieš naujus metus dėl to MB „Piscator“ aiškinosi, tačiau nieko nerado. Sąsaja su lauku reikalinga dėl galimų avarijų grėsmės, kad joms įvykus nesemtų įmonės patalpų.
Atsakovų atstovas advokatas Vytautas Bučius teismo posėdžio metu paaiškino, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei, ten auginamos žuvys. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vadovės ir jos sutuoktinio buvo įsigytas vėliau. Nuotekų šalinimo tinklų pagal Registrų centro išrašą nėra. Neginčija fakto, kad ieškovė Kėdainių vandenys tvarko Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančias nuotekas, taip pat neneigia, kad yra sąsaja tarp gelžbetoninio šulinio, nuotekų šulinių ir nuotekų kanalizacijos. Atsakovė taip pat neneigia, kad vanduo kartais patenka į ieškovės nuotekų vamzdyną. Pažymėjo, kad sklypo plane raide L žymimas lietaus vanduo. Sutinka iš dalies atlyginti žalą, tačiau yra ji mažesnė, nes tokio vandens kiekio ieškovė negalėjo sunaudoti. Jeigu skaičiuoti pagal maksimalų vandens siurblio debetą – 3,65 kubiniai metrai per valandą, gautųsi žymiai mažesni kiekiai, tai atitiktų 2 610 kubinių metrų per mėnesį (4 906,80 Eur), o skaičiuojant pažeidimą nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 3 434,76 Eur, kuriais ir prašo vadovautis. Pažymėjo kad atsakovų veiksmai nebuvo tyčiniai, jie nematė nuotekų tinklų nei dokumentuose, nei schemose. Ieškovės atliktų paskaičiavimų teisingumo neginčija. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra žemėjantis, todėl tik dalis lietaus vandens iš šio žemės sklypo patenka į rezervuarą. Atsakovams įsigijus žemės sklypą buvo nurodyta, kad jame yra lietaus kanalizacija.
Liudytojas K. V., ieškovės gamybinio techninio skyriaus vadovas parodė, kad buvo gauta žinia apie nuotekų siurblinėje rastus šamus. 2023 m. sausio 10 d. išvyko žiūrėti. Įtarė, kad žuvys yra iš šamų ūkio teritorijos. Nuo šioje teritorijoje esančio valymo įrenginio, kad neapsirikti, pradėjo ieškoti tinklu žemyn. Pirmame šulinyje už valymo įrenginio buvo rastas vamzdis, kuris patenka tiesiai iš valymo įrenginio, tai yra valytų nuotekų išleidimas, taip pat papildomas vamzdis, kurio kryptis yra į pastato gamybinę dalį. Šamukai buvo indikatorius, kad leidžiamos nuotekos. Buvo nustatyta, kad nėra sutarties ir nesinaudojama bendrovės paslaugoms. Atsakovės valymo įrenginys buvo dirbantis, tačiau jis nevalė, taigi buvo leidžiamos ir nevalytos nuotekos. Nuotekos, einančios per atsakovės valymo įrenginį, patekdavo į jų tinklus. Išvalytos nuotekos turi būti išleidžiamos į aplinką arba lietaus surinkimo tinklus, tačiau jos pateko į įmonės surinkimo tinkus valymo įrenginius. Net jei atsakovės įrenginys dirba gerai, patekusios į jų tinklus nuotekos turi būti dar sykį pervalomos, nes, jos neatskiriamos. Vamzdis laikinai buvo užtaisytas guma, o po to užtaisyta aklinai (jų teritorijoje esančiame šulinyje, pažymėtame Nr. 1). Papildomas vamzdis ėjo iš gamybinių patalpų. Į vamzdį papuola nuotekos iš įmonės veiklos ir paviršinės nuotekos, o taip negali būti. Tai nėra mišri sistema, paviršinis ir drenažinis vanduo turi nubėgti kitais vamzdžiais. Jiems nežinoma, kiek laiko bėgo nuotekos. Į atsakovės rezervuarą, esantį žemiausioje vietoje, subėga paviršinis vanduo. L žymima vanduo, bet nebūtinai yra taip, nes tas pats vamzdynas iš „L“ vėliau virsta „F“. Tai yra ieškovės fekalijų linija, jomis nuotekos nubėga į siurblinę. Rezervuaras yra atvira monolitinė duobė, jame yra vamzdis, į jį suteka ir polaidžio vanduo. Nuostoliai paskaičiuoti pagal formulę. Nuostolius galima būtų skaičiuoti pagal sunaudotą vandenį arba nuotekas, tačiau nėra sutarties su atsakove. Vamzdžio diametras vamzdžio yra 150, jis buvo išmatuotas. Atsakovai tuojau prašė techninių sąlygų tam, kad prisijungti prie tinklų, jos buvo išduotos, bet toliau niekas nevyksta. Prie nuotekų tinklų buvo leista jungtis, tačiau užtikrinant, kad į jį nepatektų paviršinės nuotekos. Prijungti paviršinių nuotekų galimybės nėra. Visas iš atsakovės patekęs vanduo turėjo būti išvalytas. Pirminis užaklinimas buvo sausio 12 d., aklinimo metu vanduo tekėjo per du pirštus. Koks vanduo tekėjo pasakyti negali, nes jis jau būna susimaišęs. Imtų mėginių tyrimo rezultatų jis nežino, tačiau jie tikrai neatitiko reikalavimų, keliamų nuotekų išleidimui į aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kartu su pradiniu ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad ieškovė UAB „Kėdainių vandenys“ Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-252 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju, nuotekų tvarkytoju ir paviršinių nuotekų tvarkytoju, jai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir paviršinių nuotekų tvarkymą Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje (Priedas Nr. 3). Valstybės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 03E-1651 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ buvo nustatytas UAB „Kėdainių vandenys“ perskaičiuota nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina (be pridėtinės vertės mokesčio) – nuotekų tvarkymo – 1,92 Eur/m3 (Priedas Nr. 14). 2023 m. sausio 11 d. ieškovė atliko patikrinimą ir surašė savavališko prisijungimo prie vandentiekio-nuotekų tinklų aktą, kuriame nurodoma, kad objekto „(duomenys neskelbtini)“, MB „Piscator“, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklai, kurių diametras yra 200 mm, yra prijunti prie UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų nesudarius nuotekų tvarkymo sutarties, be išduotų prijungimo prie nuotekų tinklų (priedas Nr. 5). 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas savavališko nuotekų tinklų prisijungimo nutraukimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. UAB „Kėdainių vandenys“ nutraukė savavališką nuotekų tinklų prisijungimą iš objekto adresu (duomenys neskelbtini). prie UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tinklų (priedas Nr. 6). 2023 m. UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojo K. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atjungto vamzdyno diametras atjungimo vietoje yra 150 mm (priedas Nr. 7). Atsakovė MB „Piscator“ 2023 m. sausio 18 d. ir 2023 m. vasario 23 d. pripažino, kad MB „Piscator“ nuotekos į ieškovės tinklus galėjo patekti įvykus avarijai, kuri likviduota per 24 val., dėl sutinka šiuos nuostolius apmokėti (priedas Nr. 9, 12). 2023 m. sausio 13 d. J. K. paaiškinime nurodoma, kad UAB „Kėdainių vandenys“ laikinai ir nedavus laiko išspręsti, užplombavo iš visos mūsų ir ne tik mūsų didelės teritorijos lietaus bei mūsų įmonės vandenį renkantį vamzdį. Taip pat nurodoma, kad mes iki prisijungimo prie vamzdyno konsultavomės su UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojais bei prašo laikinai už mokestį leisti naudotis nuotekų vamzdžiu (priedas Nr. 8).
Bylos duomenimis J. K. yra MB „Piscator“ direktorė (1 t., b. l. 10-11). J. K. 2023 m. sausio 25 d. buvo nubausta už tai, kad 2023 m. sausio 11 d. jai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius nuotekų šalinimo įrenginius savavališkai prijungė prie UAB „Kėdainių vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, neturėdama nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir jam nedalyvaujant, tuo pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23 ir 23.2 punktų reikalavimus (1 t., b. l. 34-36). Bylos duomenimis šamų gaišenos ieškovės valymo tinklų siurblinėje pirmą kartą buvo pastebėtos 2022 m. gruodžio 23 d., šių žuvų gaišenos buvo rastos ir MB „Piscator“ veiklos teritorijoje esančiame išleidimo į ieškovės tinklus kolektoriuje (1 t., b. l. 47-48).
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. liepos 18 d. nuosavybės teise priklauso J. K. ir D. K. (1 t., b. l. 49). Tai kad šiame žemės sklype ir jame esančiame pastate ūkinę veiklą (šamų auginimas) nuo 2016 m. vykdo MB „Piscator“, byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai neginčijo, tai patvirtina bylos medžiaga (1 t., b. l. 6-7, 37-40, 51, 53-54, 55-103, 2 t. b. l. 171-173, 187-188; kt.). J. K. ir D. K. taip pat nuo 2018 m. priklauso gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, o šis žemės sklypas nuo 2017 m. jų valdomas nuomos teise (b. l. 109-120). Ginčo taip pat nekilo dėl to, kad šulinyje Nr. 1 buvo rastas nuotekų vamzdis, kuriuo patikrinimo metu tekėjo MB „Piscator“ nuotekos iš įmonės veiklos, taip pat ir paviršinis vanduo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilus ginčui ieškovės atstovas pateikė komunalinių nuotekų tinklo schemą su ieškovės eksploatuojamais nuotekų tinklais (pažymėti ruda spalva) ginčo vietoje pažymint šulinį Nr. 1, į kurį iki ieškovės siurblinės pateko minėtos nuotekos(b. l. 146-148).
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra civilinės atsakomybės sąlygų, susijusių su atsakovės MB „Piscator“ nuotekų įrenginių, taip pat MB „Piscator“, J. K. ir D. K. paviršinių nuotekų įrenginių prijungimo prie ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nustatymas.
Ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 23 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta, kad asmenims, kurie savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungė prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikydami šio įstatymo, aplinkos ministro nustatytų naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
Nuotekos tai buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti (Įstatymo 3 straipsnio 25 punktas).
Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) (Įstatymo 3 straipsnio 36 punktas).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (redakcija galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d.), 23.2 punktas numatė, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia (Taisyklių 24 punktas).
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros asmens pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę Q = πD2 × 0,65/4 × v × l. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui (Taisyklių 51 punktas).
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri neskirta paviršinių nuotekų tvarkymui, ir yra nustatytas savavališko prisijungimo laikotarpis, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“, nustatyta tvarka. Jei savavališko prisijungimo laikotarpio nustatyti neįmanoma, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“, nustatyta tvarka per paskutiniuosius 1 metus iškritusių kritulių kiekį padauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto (Taisyklių 52¹ punktas).
Dėl 23 692,92 Eur nuostolių iš atsakovės MB „Piscator“ priteisimo dėl neteisėto nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovė MB „Piscator“ nuo 2016 m. vykdo ūkinę veiklą, augina žuvis (šamus);
atsakovės „MB Piscator“ ne paviršinių nuotekų tinklai turi sąsają su ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
įmonei pradėjus veiklą užsandarinamą tarp įmonės ir UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros atsakovo D. K. pavedimu įrengė UAB „Piscator“ darbuotojas;
ne vėliau kaip 2023 m. sausio 11 d. įvyko avarija, kurios metu atsakovės MB „Piscator“ auginamos žuvys pateko į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą;
į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pateko ne tik įmonės gamybinio ciklo, bet ir kitos įmonės veikloje susidariusius ne paviršinės nuotekos (1 t., b. l. 85);
Ieškovė jos 23 692,54 Eur nuostolių dydį, kylantį dėl MB „Piscator“ gamybinių ir kitų įmonės veikloje susidariusių nuotekų patekimo į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, skaičiuoja Taisyklių 51 punkto nustatyta tvarka, t. y. pagal formulę Q = πD2 × 0,65/4 × v × l, naudojant duomenis π – 3,14, D (Vamzdyno diametras, metrais) – 0,15, v (nuotekų tekėjimo greitis) – 0,35 m/s, l – (pažeidimo laikotarpis), sekundėmis. Kadangi tikslaus pažeidimo laiko ieškovė nežino (neaišku, kada įvyko išsisandarinimas, be to net neaišku ar toks iš vis buvo), ieškovė laiko, kad pažeidimas truko vieną mėnesį, t .y 30 x 24 x 60 x 60, t. y 2 592 000 sekundžių. Atlikusi paskaičiavimus ieškovė žalos dydį įvertina 23 692,53 Eur suma.
Atsakovė MB „Piscator“ faktinių duomenų, naudotų nuostolių paskaičiavimui ir atlikto paskaičiavimo teisingumo (matematinio) neginčija, tačiau su ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes reikalaujamas nuostolių dydis yra aiškiai per didelis ir teismo turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie atsakovės MB „Piscator“ veikloje buvusios avarijos pašalinimo laiką taip pat veikloje naudojamą vandens (atitinkamai ir nuotekų) kiekį. Kadangi atsakovė MB „Piscator“ pripažįsta savo civilinę atsakomybę šioje dalyje, tik nesutinka su priteistina žala, kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (t. y. neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys) laikytinos įrodytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 5 punktas).
Atsakovė MB „Piscator“ nurodo, kad duomenys apie į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą patekusių nuotekų (ne paviršinių) kiekį gali būti skaičiuojami: 1) pagal atsakovės veiklai naudojamo gręžinio vandens skaitliuko parodymus, pagal kuriuos nuo 2016 m. iki 2023 m. įmonės veikloje buvo suvartota 3 044 kubiniai metrai vandens, kas atitiktų 1,23 kubinius metrus per dieną; 2) maksimalų jų vienintelio turimo vandens siurblio (registruoto numeriu (duomenys neskelbtini) našumą, kuris atsižvelgus į gręžinio gylį, yra ne didesnis nei 3,625 kubiniai metrai per valandą, kas atitiktų 2 610 kubinių metrų per mėnesį (pinigine išraiška 4 906,80 Eur), o skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 3 434,76 Eur; 3) bendrą vandens kiekį ūkyje, kuris yra apie 90 kubinių metrų. Taigi atsakovės MB „Piscator“ atsikirtimai dėl nuotekų kiekio iš esmės susiję su tuo, kad 10 415,10 kubinių metrų vandens kiekio (atitinkamai ir nuotekų (išskyrus paviršinių)) atsakovė MB „Piscator“ nepajėgi sugeneruoti, kas reikštų, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių šioje dalyje suma, 23 692,53 Eur, galimai yra nepagrįsta.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK) nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018, 56 punktas). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).
Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).
Kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Atsakovė MB „Piscator“ į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. jos vykdomos veikos vietoje, geriamo gėlo vandens išgavimui 2014 m. lapkričio 20 d. buvo įrengtas ir yra eksploatuojamas gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinio gylis 72 m. (1 t., b. l. 56-76). Duomenų, kad atsakovės MB „Pictator“ vykdomai veiklai (žuvų auginimui uždaroje cirkuliacinėje sistemoje (1 t., b. l. 79-81)) galėtų būtų naudojamas ne tik šio gręžinio vanduo, byloje nėra, dėl to ginčo nekilo. Atsakovė MB „Piscator“ pateikė gręžinyje sumontuoto siurblio technines charakteristikas, kuriose nurodoma, kad siurblio maksimalus našumas yra 6 kubiniai metrai per valandą, kuris atsižvelgus į gręžinio gylį (72 m) bei į bylą pateiktą našumo kreivę ir ieškovės paskaičiavimus, žemės paviršiuje yra ne didesnis nei 3,625 kubinio metro per valandą (1 t., b. l. 59), kas atitinka maksimalų 2 697 kubinių metrų per mėnesį debetą (3,625 * 24 *31, skaičiuojant už 31 dieną, nes gruodžio mėn. turi 31 dieną). Šie duomenys yra pakankami spręsti, kad atsakovė MB „Piscator“ nėra pajėgi į ieškovės nuotekas išleisti 10 415,10 kubinių metrų per mėnesį nuotekas, kurios gaunamos įmonės veikloje (ne paviršines). Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovės nuostoliai šioje ieškinio dalyje, nežinant tikslios atsakovės MB „Piscator“ nuotekų patekimo į ieškovės valdomą nuotekų tinklų infrastruktūrą datos (2022 m. gruodžio 23 d. nustatytas žuvų gaišenų patekimo į ieškovės nuotekų tinklus faktas nepatvirtina, kad komunalinės nuotekos negalėjo tekėti ir anksčiau), turi būti skaičiuojami nuo 2 697, o ne ieškovės nurodomo 10 415,10 kubinių metrų nuotekų kiekio.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-1651 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ nustatytos perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., pagal kurį nuotekų tvarkymo kaina yra 1,88 Eur. Iki tol galiojo Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos 2022 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. O3E-1037 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“ suderintos ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. TS-259 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, t. y. 1,51 Eur/m³ nuotekų tvarkymo kaina (https://www.regula.lt/SiteAssets/posedziai/2023-04-25/kedainiu-vandenys-p.pdf#search=O3E-1651). Atsižvelgus į tai skaičiuotinas atsakovės MB „Piscator“ neteisėtu prisijungimu prie ieškovės nuotekų infrastruktūros padarytų nuostolių dydis. Jis yra – už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 12 d. 2 374,89 Eur (2 697 /31 * 12 * (1,88 Eur +PVM)), už likusį 19 dienų laikotarpį 2022 m. gruodžio mėn. 3 020,20 Eur (2 697 / 31 * 19 * (1,51 Eur + PVM)). Taigi bendras ieškovės nuostolių dydis šioje ieškinio dalyje yra 5 395,09 Eur, kuris priteistinas iš atsakovės MB „Piscator“. Toks žalos skaičiavimas esamoje situacijoje, atsakovei MB „Piscator“ patikimais įrodymais paneigus ieškovės nurodomą nuotekų, patekusio į ieškovės nuotekų tinklą, kiekį, atitinka nurodytą kasacinio teismo praktiką, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nesutinka su atsakovės MB „Piscator“ atstovų atsikirtimais, kad žalos nustatymui galėtų būti naudojami atsakovės nurodomi vandens gręžinio kontrolinio skaitliuko duomenys (1 t., b. l. 100), nes byloje nėra duomenų apie tai, kad šio skaitliuko duomenys būtų buvę pastoviai nurašinėjami ir apskaitomi, taip nėra duomenų apie jų patikimumą (skaitliuko plombavimą, atliktas metrologines patikras, taip pat jo sertifikavimą ir pan.). Todėl šio vandens skaitliuko rodmenys būtų nepatikimi ir atitinkamai pagal jį nuostolių skaičiavimas nėra galimas. Atitinkamai, negalimas žalos dydžio skaičiavimas pagal bendrą vandens kiekį, naudojamą MB „Piscator“ žuvų auginimo veikloje, kadangi iš jo niekaip negalima patikimai spręsti apie iš atsakovės MB „Piscator“ žuvų auginime ir iš buitinių patalpų nutekėjusių nuotekų kiekį.
Dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo dėl paviršinių nuotekų neteisėto (savavališko) prijungimo) prie ieškovės nuotekų tinklų.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat ieškovei paaiškėjus, kad į rezervuarą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat galimai nubėga ir paviršinės nuotekos, ieškovė patikslino ieškinį ir pareiškė reikalavimus dėl žalos priteisimo iš MB „Piscator“, J. K. bei D. K., motyvuojant jų neteisėtu (savavališku) paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prisijungimu prie ieškovės nuotekų tinklų.
Kaip minėta byloje ginčo nekilo, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB „Piscator“ nuo 2016 m. vykdo veiklą, t. y. augina žuvis (šamus); kad atsakovės MB „Piscator“ veikloje naudojamos buitinių nuotekų komunikacijos per rezervuarą turėjo sąsają (šiuo metu ieškovės panaikinta) su ieškovės valdomais nuotekų tinklais. Atsakovai J. K. ir D. K. taip pat neginčija, kad į rezervuarą taip pat patenka ir paviršinės nuotekos iš jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad jokių pertvarkų dėl paviršinio vandens surinkimo jie nedarė, lietaus kanalizacija buvo iki įsigyjant šį žemės sklypą, todėl buvo įsitikinę, kad lietaus nutekėjimo klausimas išspręstas tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant nustatytos paviršinių vandenų surinkimo tvarkos. Atsakovai taip pat neginčija, kad ieškovės valdomas komunalinių nuotekų tinklas (1 t., b. l. 148) nėra skirtas paviršinių nuotekų tvarkymui.
Ieškovė atsakovų atsakomybę už paviršinių nuotekų patekimą į jos valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą grindžia Taisyklių 521 punktu, pagal kurį geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri neskirta paviršinių nuotekų tvarkymui, ir yra nustatytas savavališko prisijungimo laikotarpis, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“, nustatyta tvarka. Jei savavališko prisijungimo laikotarpio nustatyti neįmanoma, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“ (toliau ir Reglamentas), nustatyta tvarka per paskutiniuosius 1 metus iškritusių kritulių kiekį padauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.
Taigi Taisyklės šių paminėtų nuostatų taikymą visų pirma sieja su savavališku paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri neskirta paviršinių nuotekų tvarkymui. Pasitvirtinus toliam savavališko prijungimo faktui, Taisyklės nukreipia į Reglamentą, kuriame nustatyta tvarka apskaičiuojamas pašalintų paviršinių nuotekų kiekis.
Paviršinių nuotekų reglamento 5 punktas numato, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo.
Šalys į bylą pateikė atsakovų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, taip pat žemės sklypų planus. Kaip minėta atsakovai su ieškiniu šioje dalyje nesutiko, atsikirtinėjo, kad jokio paviršinio vandens surinkimo jie nedarė, visos komunikacijos buvo iki jiems įsigyjant žemės sklypus, bei kad jie buvo įsitikinę, kad paviršinių nuotekų surinkimo klausimas išspręstas tinkamai ir teisėtai.
Iš į bylą pateiktų žemės sklypų nuosavybės dokumentų matyti, kad žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini), atsakovai D. K. ir J. K. įsigijo 2014 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 49, 2 t., b. l. 171-173). Dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovai D. K. ir J. K. įsigijo 2018 m. birželio 5 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d. su Nacionaline žemės tarnyba buvo sudaryta valstybinė žemės sklypo nuomos sutartis, 2020 m. gruodžio 17 d. jo pirkimo sutartis (1 t., b. l. 111-120, 2 t., b. l. 182-186). Visuose nuosavybės dokumentuose nurodoma, kad nuotekų šalinimo nėra.
Atsakovai į bylą teikė žemės sklypų planus, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių (1 t., b. l. 73-74, 2 t., b. l. 149 (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 77-78, 2 t., b. l. 153 (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane, kaip ir nurodoma nuosavybės dokumentuose, jokia nuotekų tvarkymo įrenginiai iš vis nėra pažymėti – raidėmis „KL“ (kas atitinka lietaus kanalizaciją) pažymėtas 160 mm vamzdynas su šuliniais yra gretimame, o ne ginčo žemės sklype (-uose) (2 t., b. l. 111, 149); Šio žemės sklypo planas 2014 m. spalio 17 d. buvo suderintas su ieškove. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane, kuris buvo parengtas ir suderintas dar iki jo nuomos sutarties su atsakovais D. K. ir J. K. sudarymo, raidėmis „L“ yra pažymėtas vamzdynas su šuliniais, taip pat rezervuaras. Nors šis žemės sklypo plane (1 t., b. l. 77-78) pažymėtas vamzdynas „L“ dvejomis linijomis nueina į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta paviršinių nuotekų šalinimo infrastruktūra (kaip minėta žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), tokia nėra pažymėta, nėra jokių šulinių). Kad paviršinio vandens nutekėjimo infrastruktūros žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra, atsakovai nuosekliai laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu (atsakovų atsiliepimai į ieškinį ir jų atstovo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu). Vien tai, kad į rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini), patenka ir šio žemės sklypo ar jo dalies paviršinis vanduo (atsakovai pripažino, vanduo patenka 15 m spinduliu aplink rezervuarą (2 t., b. l. 150-152), savaime nepatvirtina, kad į jį patenka ir paviršinis vanduo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad savavališko prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų faktas šioje ginčo dalyje, t. y. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Taisyklių 24, 28 punktai, nebuvo surašytas, t. y. ieškovė neturi galimybės remtis vienu iš pagrindinių įrodymų tokio pobūdžio bylose.
Ieškovė į bylą kilus ginčui pateikė jos komunalinių nuotekų tinklų schemą, kurioje pažymėta jos komunalinių nuotekų trasa, einanti nuo atsakovų žemės sklypų iki ieškovės siurblinės (1 t., b. l. 148). Jokių duomenų, kad prie šio ieškovės valdomo nuotekų tinklo atsakovai būtų prisijungę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), po žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir vėlesnio jo pardavimo, byloje nėra. Priešingai, kaip jau minėta, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, kuris buvo parengtas ir suderintas dar iki jo nuomos sutarties su atsakovais D. K. ir J. K. sudarymo (2017 m. balandžio – birželio mėn., nuomos sutartis sudaryta rugpjūčio mėn.), raidėmis „L“ jau buvo pažymėtas vamzdynas su šuliniais, taip pat rezervuaras, turintis sąsają su ieškovės nuotekų tinklais. Taigi ieškovės argumentai, kad atsakovai D. K. ir J. K. (ar jų įgalioti asmenys) atliko neteisėto prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų darbus (CK 6.246 straipsnis), neįrodyti.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pagrįsto įsitikinimo standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties 28 punktas ) yra pagrindas spręsti, kad paviršinio vandens surinkimo tinklas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas iki atsakovams išsinuomojant šį žemės sklypą, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), joks paviršinių nuotekų tinklas iš vis neįrengtas. Jokių veiksmų, ieškovei neabejotinai žinant apie nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) buvimą (nes šioje teritorijoje yra ieškovės valdomi nuotekų tinklai, 1 t., b. l. 148), ieškovė nesiėmė – neragino atsakovų sudaryti jų prisijungimo sutartį, atsijungti nuo tinklo ir pan. Taigi ieškovė neįrodė būtinosios Reglamento taikymo sąlygos – atsakovų savavališko paviršinių nuotekų prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų fakto (CK 6.246 straipsnis), dėl ko dėl ieškinio dalis reikalaujant priteisti iš atsakovų nuostolius dėl paviršinių nuotekų tinklų iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savavališko prisijungimo, atmestina, kaip neįrodyta.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės MB „Piscator“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje, kreipdamasis į teismą sumokėjo 533,00 Eur žyminį mokestį (pirminio ieškinio priedas Nr. 1). Ieškovė ieškinį tikslino, reiškė naujus reikalavimus, dėl ko papildomai sumokėjo 192 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 110). Taigi iš viso ieškovė sumokėjo 725,00 Eur žyminį mokestį. Šioje byloje ieškovė turėjo 2 450,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t 1., b. l. 149-157). Taigi ieškovės bendros bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 3 175,25 Eur. Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės MB „Piscator“ 5 395,09 Eur sumą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės MB „Piscator“ ieškovei priteistina 513,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 395,09 / 33 333,33 Eur * 3 175,25 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Pašto išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės MB „Piscator“, juridinio asmens kodas 303070398, 5 395,09 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 09 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513,92 Eur (penkių šimtų trylikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kėdainių vandenys“, juridinio asmems kodas 161186428.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.