- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-294-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00170-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ finansinio reikalavimo panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. (toliau – ir ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SportIN Grupė“ finansinį reikalavimą, jei toks yra galiojantis, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“ negaliojančiu ir patvirtinti, kad ieškovas neprivalo mokėti 7 414,16 Eur baudos, kol UAB „SportIN Grupė“ negražins BUAB „Enifas“ mainų sutartimi įgytus daiktus, bei uždrausti UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ disponuoti neteisėtai įgytais daiktais, kurie yra įnašas į bendrą veiklą pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.2.2 papunktį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „SportIN Grupė“ finansinio reikalavimo BUAB „Enifas“ tvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas ginčo teisena ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4353-467/2019, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-799-881/2020 paliko nepakeistą. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti kreditorės UAB „SportIN Grupė“ 170 833,64 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. eB2-1460-476/2021 šį prašymą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-981-450/2021 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad UAB „SportIN Grupė“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismų įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas siekia pakartotinio BUAB „Enifas“ bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūrėjimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimą, susijusį su 7 414,16 Eur dydžio baudos pagal Mainų sutartį mokėjimu. Teismas padarė išvadą, kad šis ieškinio reikalavimas neviršija 100 000 Eur sumos, todėl nagrinėtinas apylinkės teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, reikalaudamas uždrausti UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ disponuoti neteisėtai įgytais daiktais, kurie yra įnašas į bendrą veiklą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.2.2 papunktį, nurodė tik tai, kad UAB „SportIN Grupė“ įneštus daiktus į bendrą veiklą nugriovimui, tai yra betono aikštelę (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), suklastojusi dokumentus, neįspėjusi (be UAB „Enifas“ sutikimo) neteisėtai pardavė 2020 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“, už daiktus nėra sumokėjusi, todėl daiktai turi būti grąžinti BUAB „Enifas“. Teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas nesusijęs su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nėra BUAB „Enifas“ kreditorius, taip pat ieškovas neįrodinėja, kad nemokumo administratorius vengia ginti BUAB „Enifas“ interesus. BUAB „Enifas“, turėdamas teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą, buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „SportIN Grupė“ nekilnojamojo turto – dalies statinių: 95/100 betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas), kurie yra 0,8062 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 0,4463 ha dalis išnuomota UAB „Enifas“ – vertę pinigais. Ši byla išnagrinėta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. kad skolininkas pats neįgyvendina teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi teisę paduoti netiesioginį ieškinį, siekiant, jog BUAB „Enifas“ bankroto byloje padarytos žalos nebūtų nukreiptas į ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat atsisakyta priimti, nes apeliantas nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės naudai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atsisakyti priimti apelianto ieškinį
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
1. Kaip galima suprasti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi apeliantas pareiškė reikalavimą, susijusį su 7 414,16 Eur dydžio baudos pagal Mainų sutartį mokėjimu. Teismas padarė išvadą, kad šis ieškinio reikalavimas neviršija 100 000 Eur sumos todėl nagrinėtinas apylinkės teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
2. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta norma, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, o bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Remiantis CPK 85 straipsnio 2 dalimi ieškinio sumą nurodo ieškovas, o tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.
3. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2536-467/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-97-577/2023) UAB „Enifas“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.) (toliau – ir bankroto byla). Šiuo konkrečiu atveju, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. užbaigus bankroto bylos iškėlimo stadiją, visoms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiras arba bus įgyvendinamos po bankroto bylos iškėlimo, taip pat visoms naujoms bankroto bylos procedūroms (stadijoms), išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas išimtis, turi būti taikomos JANĮ nuostatos. Pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje, t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, kad visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu suformavo praktiką ir atkreipė dėmesį į tai, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).
4. Įvertinus ieškinio turinį, manytina, kad apeliantas už atsakovę BUAB „Enifas“ reiškia reikalavimą UAB „SportIN Grupė“, susijusį su 7 414,16 Eur dydžio baudos pagal Mainų sutartį mokėjimu. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal apelianto ieškinį dar nepradėta, o pirmosios instancijos teismas sprendė tik apelianto ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2023 m. vasario 7 d., o bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. liepos 4 d.), apelianto ieškinys turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, nes JANĮ nenumato išimčių dėl teismingumo naujai reiškiamiems bankrutavusios įmonės ieškiniams.
5. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio, šiuo atveju nėra duomenų, kad ieškinio suma viršija 100 000 Eur. Tokios bylos, kurių ieškinio suma nėra didesnė kaip 100 000 Eur, teismingos apylinkės teismui (CPK 26, 27, 28 straipsniai) pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis). Apeliantas ieškinyje nenurodė UAB „SportIN Grupė“ duomenų apie bendrovės buveinės vietą, tačiau iš viešojoje erdvėje pasiekiamų duomenų matyti, kad UAB „SportIN Grupė“ buveinė yra adresu Užupio g. 22-2, Vilnius, todėl apeliantas su ieškiniu turėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinė byla pagal apelianto pareikštą ieškinį yra nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė būtinos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. kad skolininkas (BUAB „Enifas“) pats neįgyvendina teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, tačiau galutiniam teisingo ieškinio priėmimo išsprendimo rezultatui tai įtakos neturėjo.
7. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019). Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos.
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, nėra nagrinėtinas teismuose (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantas siekia pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Enifas“, kurios jis buvo akcininkas ir direktorius, vardu, prašydamas pripažinti UAB „SportIN Grupė“ finansinį reikalavimą, jei toks yra galiojantis, atsakovės BUAB „Enifas“ negaliojančiu ir patvirtinti, jog ieškovas (apeliantas) neprivalo mokėti 7 414,16 Eur baudos, kol UAB „SportIN Grupė“ negražins BUAB „Enifas“ mainų sutartimi įgytus daiktus, bei uždrausti UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ disponuoti neteisėtai įgytais daiktais, kurie yra įnašas į bendrą veiklą pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.2.2 papunktį. Grįsdamas savo teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį, apeliantas nurodė, kad BUAB „Enifas“ yra likviduojama dėl bankroto, todėl jis, kaip šios bendrovės akcininkas ir buvęs direktorius, yra solidariai atsakingas už bendrovės skolas, turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, suteikia jam pagrindą reikšti netiesioginį ieškinį likviduojamos dėl bankroto vardu jos kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
10. Asmens teisė pareikšti netiesioginį ieškinį kito asmens vardu yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aptariamo instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015), o pagrindinė ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Taigi, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai – skolininko skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).
11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas netiesioginio ieškinio ypatybes, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik tuo atveju, kai egzistuoja visos būtinosios įstatyme nustatytos sąlygos. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022).
12. Plėtodamas praktiką dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą. Asmeniui neįrodžius pirmiau įvardytų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022). Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatyme nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022).
13. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Enifas“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi bankroto byloje nutarė patvirtinti kreditorės UAB „SportIN Grupė“ 170 833,64 Eur finansinį reikalavimą, taip pat nutarė netvirtinti kreditoriaus J. įmonės „J.“ 275 000 Eur finansinio reikalavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-799-881/2020 Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. J. J. 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti kreditorės UAB „SportIN Grupė“ 170 833,64 Eur finansinį reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi bankroto byloje prašymą atmetė (Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-981-450/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistą).
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto kaip kreditoriaus reikalavimai BUAB „Enifas“, kurios vardu jis reiškia ieškinį šioje byloje, nebuvo patvirtinti, todėl apeliantas nėra laikomas šios bendrovės kreditoriumi. Apelianto ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės akcininkas ir buvęs direktorius, yra solidariai atsakingas už jos prievoles ir turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, kasacinio teismo praktikoje nėra pripažįstamos pakankamomis siekiant įgyti teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu BUAB „Enifas“ kreditorių / skolininkų atžvilgiu. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Enifas“ vardu ir jo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo ir ieškinio priėmimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.