- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-79-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10950-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. J. buvo nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. kovo 15 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, už 10 eurų įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, bet ne mažiau kaip 0,590 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,3 %), kurių dalį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suvartojo, o likusį nedidelį kiekį 0,590 g. kanapių antžeminių dalių, neteisėtai laikė cigarečių pakelyje „Marlboro gold“, striukės vidinėje kišenėje iki tol, kol 2020 m. kovo 15 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini)., daiktų apžiūros metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas A. Šukaitis prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, D. J. paskirti laisvės apribojimo bausmę, artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės minimumui.
3. Skunde aiškinama, kad vis daugiau valstybių, narkotikų problemas sprendžia per visuomenės ir asmens sveikatos prizmę, kai už draudžiamų psichoaktyvių medžiagų disponavimą be tikslo platinti gresia administracinė atsakomybė su realia galimybe būti nukreiptam į elgesio keitimo ir/ar gydymo programas arba visai atsisakoma baudimo, paliekant tik nukreipimą į sveikatos/socialinių paslaugų sistema. Akivaizdu, kad tuo pagrindu seka ir Lietuvos valstybė, kadangi Lietuvos Respublikos Seime jau pradėti svarstymai dėl pateikto pasiūlymo dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti ir jei ne kiti šiuo metu aktualūs visuomenei klausimai, Seimo darbo ribojimai, manytina, kad šie įstatymų pakeitimai jau būtų priimti. Visgi, apelianto įsitikinimu, teismas to neįvertino, kaip neįvertino ir kitų svarbių bausmės skyrimui aplinkybių.
4. Nors teismas nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau teismo paskirta bausmės rūšis ir jos dydis rodo, kad į tai faktiškai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nebuvo įvertintos ir aplinkybės, rodančios, kad D. J. veikos padarymo metu turėjo psichologinių problemų, išsivysčiusių po skyrybų su vaiko motina, kas sąlygojo jo polinkį į svaiginančias medžiagas. Apeliantas nurodo, kad D. J. lankosi pas psichologą ir deda pastangas atsikratyti žalingų priklausomybių, todėl šios aplinkybės teismo turėjo būti vertinamos ne kaip siekis tyčia nusikalsti, o kaip žmogaus medicininė-psichologinė problema, kuri turi būti sprendžiama taikant sveikatos-socialines priemones, o ne teisines, juo labiau skiriant griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Taipogi teismas neatsižvelgė ir į tai, kad D. J. turi nuolatinį darbą, todėl nubaudus arešto bausme ir pradėjus ją atlikinėti darbo, o ne poilsio dienomis, kaip to prašė prokuroras, bus neišvengiamai nutraukta darbo sutartis, o tai atsilieps mažamečio vaiko interesams, nes vaiko motina nedirba, D. J. kas mėnesį moka lėšas vaiko išlaikymui.
5. Apeliantas teigia, kad nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys, tačiau teismas šių bausmių skyrimo galimybių neaptarė, nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pavojingumas bei D. J. požiūris į savo padarytą veiką, jo poziciją ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje akivaizdžiai rodo, jog D. J. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. prašo šį skundą atmesti. Prokuroro manymu, teismas pagrįstai nurodė, kad D. J. – padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau taikytos laisvės atėmimo ar arešto bausmės nuo naujų nusikalstamų veiksmų neatgrasė, todėl pagrįstai jam skyrė arešto bausmę.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su D. J. paskirta arešto bausme, prašant paskirti laisvės apribojimo bausmę ir nustatant kuo artimesnį šios bausmės minimumui dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik dėl bausmės paskyrimo nuteistajam.
8. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018, 2K-7-648/2019). Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, o tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, taip pat tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė D. J. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės D. J.už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visgi neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes ir nuteistajam D. J.netinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam D. J.paskirta bausmė neatitinka nuteistojo padarytos veikos bei jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai neteisinga.
10. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog D. J.padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J.arešto bausmę, motyvavo šį savo sprendimą tuo, kad D. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat įvertino ir jo asmenybę - praeityje teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįregistruotas, (duomenys neskelbtini) lankėsi pas psichologą, dirba. Apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. J.paskyrus arešto bausmę. Apygardos teismo vertinimu, nors skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai ir pagrįsti, tačiau skirdamas bausmę D. J., pirmosios instancijos teismas iš esmės neargumentavo, kodėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti D. J.paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
11. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. J. praeityje buvo teistas ir nusikalto turėdamas neišnykusi teistumą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad D. J. niekada nebuvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Be to, kaip nurodė, pats D. J., svaiginančių ir narkotinių medžiagų vartojimas buvo sąlygotas suklosčiusių gyvenimo sunkumų – mama serga onkologine liga, vaiko motina neleidžia susitikti su vaiku. Tačiau dabar jis nebenori vartoti narkotinių medžiagų, todėl savo noru kreipėsi į psichologą, kuris jam ne tik padeda tramdyti poreikį narkotinėms medžiagoms, bet ir spręsti šeimynines problemas, o tai rodo, kad D. J. suprato savo netinkamą elgesį, įvertino dėl to kilusias pasekmes ir ėmėsi atitinkamų priemonių savo elgesiui koreguoti. Be to, pritartina ir apelianto teiginiams, kad projektas, dėl dekriminalizavimo nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo be tikslo jas platinti, jau svarstymo stadijoje, kas leidžia spręsti apie mažesnį šios veikos pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas nepakankamai įvertino ir aplinkybę, kad D. J. dirba, o paskyrus arešto bausmę, jis prarastų darbą, tai atitinkamai atsilieptų ir jo vaiko gerovei, nes vaiko motina nedirba, o jis kas mėnesį teikia vaikui išlaikymą. Kaip jau minėta, nors D. J. praeityje teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta ir maksimalaus dydžio arešto bausmė aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. J. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę.
12. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nuteistojo asmenybė, pastangos keisti savo elgesį tinkama linkme rodo, jog D. J.resocializacija galima ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, leidžiančią pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Teismo įsitikinimu, būtent ši bausmės rūšis geriausiai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimas leis nuteistajam toliau lankytis pas psichologą, nepažeis jo socialinių ryšių, o teismo paskirtų įpareigojimų vykdymas neabejotinai skatins nuteistąjį savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme ir daugiau nebenusikalsti. Įvertinus tiek D. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek jo įvykdytą nusikalstamą veiką bei jos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į vieną D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. J. skirtinas šiek tiek didesnis laisvės apribojimo bausmės terminas negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus – 9 (devyni) mėnesiai, kartu įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraustina vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtent tokiam terminui ir nustatytų įpareigojimų bei draudimų visuma leis tinkamai pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. J.paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusp r e ndži a:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje paskirta arešto bausmė.
D. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J.paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. J., kad bausmės vykdymo laikotarpiu jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.