- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1271-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01422-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3259-217/2021 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovui R. P. (toliau – ir atsakovas) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Nurodė, kad atsakovas R. P. yra mažametės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503-217/2020 neterminuotai apribota motinos valdžia L. Š. ir laikinai apribota tėvo valdžia R. P., L. P. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta R. S..
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės, laikinai jam apribojus tėvo valdžią, situacija jo šeimoje ir toliau nepasikeitė. Atsakovas nepakeitė gyvenimo būdo ir elgesio, jis yra teistas, grubiai pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, namuose buvo randamas neblaivus, slapta išsikėlė iš nuomojamojo buto, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas ir nuomą, niekur nedirbo, dėl daromų pažeidimų sugrąžintas į laisvės atėmimo vietas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas nepradėjo vykdyti tėviškųjų pareigų vaiko atžvilgiu ir toliau nesirūpina vaiku, nesudarė tinkamų sąlygų vaikui grįžti į šeimą, nusišalino nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečio vaiko, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo tėvo valdžią R. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
4. Teismas nustatė, kad L. Š. ir R. P. yra L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Civilinėje byloje Nr.2-2503-1028/2020 teismo sprendimu L. Š. neterminuotai apribota tėvo (motinos) valdžia, o atsakovui R. P. tėvo valdžia apribota laikinai. Teismas laikė, kad atsakovas gali pradėti vykdyti tėviškąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje, dorai vykdyti tėviškąsias pareigas, atsakovas turėjo įrodyti, kad savo gyvenimo būdu nebedaro žalingos įtakos vaikui, kad bus saugu vaikui bei sudarytos tinkamos sąlygos vaikui grįžti į šeimą, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas, teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2503-217/2020 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, ir toliau piktybiškai piktnaudžiavo tėvo valdžia, nevykdė prigimtinių tėvo pareigų dorai gyventi, auklėti ir auginti vaiką, užmegzti tvirtus tėvo ir vaiko ryšius, sudaryti sąlygas būtinas vaikui auginti, susigrąžinti vaiką, teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovas R. P. 2019 m. balandžio 16 d. buvo įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, nuo 2019 m. sausio 18 d. taikytas lygtinis paleidimas nustatant intensyvią priežiūra LR Probacijos įstatymo nustatyta tvarka, jis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam sudarytos sąlygos ir įpareigotas auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, tačiau įpareigojimų piktybiškai nevykdė, vaiku nesirūpino, nedėjo pastangų pataisyti savo elgesį, dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, sąžiningai dirbti ir išlaikyti vaiką, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, visiškai nusišalino nuo pagrindinių tėvo pareigų, reglamentuotų CK 3.155 straipsnyje, gyveno asocialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, nepasitaisė. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino R. P. lygtinį paleidimą. R. P. nuo 2020 m. vasario 26 d. grubiai pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nuo to laiko probacijos tarnyba apie R. P. jokių duomenų neturi, jis išregistruotas iš probacijos tarnybos duomenų registro.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog atsakovas piktybiškai vengia atlikti esmines tėvo pareigas auklėti ir išlaikyti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, visiškai nesirūpina vaiku, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog, atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią, jis toliau piktnaudžiavo tėvo valdžia, nevykdė tėvo pareigų dorai gyventi, auklėti, rūpintis, išlaikyti vaiką, nevykdė tėvo pareigų, nepriėmė teikiamos pagalbos, piktybiškai nesilaikė Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. gegužės 8 d. pagalbos plane numatytų įpareigojimų/įsipareigojimų, savo asocialaus elgesio nepakeitė, vadovaudamasis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi atsakovui neterminuotai apribojo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. P. atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje, kuria neterminuotai apribota tėvo valdžia R. P. nepilnametės dukros L. P. atžvilgiu, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Atsakovas dėl objektyvios priežasties negalėjo tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., nes buvo sulaikytas ir nubaustas 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko pataisos namuose. Su dukra palaikė ryšius, skambindavo telefonu, lankė ją periodiškai. Su dukra santykiai artimi, ji noriai bendrauja. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, atsakovas kreipėsi į Šiaulių miesto žmogaus gerovės ir ugdymo departamento Socialinių paslaugų centrą dėl dukros grąžinimo, bendradarbiavo su vaiko teisių apsaugos tarnyba, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. lankė elgesio korekcijos programą VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos plėtros biure. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepakankamai rodė iniciatyvą susigrąžinti vaiką, neatsakingai vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, nelankė pozityvios tėvystės kursų.
7.2. 2020 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui buvo panaikintas lygtinis bausmės atleidimas, atsakovas buvo grąžintas į Pravieniškių pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu atsakovas dar atlieka bausmę, todėl su dukra bendrauja tik telefonu. Atsakovas palaiko ryšius su dukros globėja. Šias aplinkybes dukros globėja patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovas padarė išvadas, todėl ateityje nepažeidinės įstatymų, nedarys nusikaltimų, nevartos alkoholio, gyvens dorai ir sąžiningai, augins ir tinkamai prižiūrės dukrą, kuri jam yra labai brangi.
7.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, neapklausė socialinės darbuotojos, kuri būtų patvirtinusi aplinkybes apie atsakovo vykdytus vaiko teisių tarnybos atsakovui paskirtus įpareigojimus, apie atsakovo rūpinimąsi dukra. Nagrinėjant bylą nuotoliniu būdu, atsakovui tiesiogiai nedalyvaujant teismo posėdyje, teismas atsakovo pilnai neišklausė, nereagavo į atsakovo pasisakymus, klausimus, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes apie vaiko teisę žinoti savo kilmę, norą bendrauti su tėvu, gyventi šeimoje, atsakovo siekius pasitaisyti, sutvarkyti savo gyvenimą, sukurti normalią tradicinę šeimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atsakovo R. P. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Apelianto teiginiai, kad jis yra padaręs išvadas iš padarytos nusikalstamos veikos, yra suformavęs tvirtą nuostatą ateityje nepažeidinėti įstatymų, nedaryti nusikaltimų, nevartoti alkoholinių gėrimų, gyventi dorai ir sąžiningai, auginti ir tinkamai prižiūrėti dukrą, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovui iš esmės pakeitus savo gyvenimo būdą, jam neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.
8.2. Apeliantas nuo 2003 m. teistas eilę kartų, jo teistumai neišnykę. Pagal teismų praktiką tyčinių nusikaltimų padarymas pripažįstamas kaip neatsakingi tėvo (motinos) veiksmai vaiko atžvilgiu.
8.3. Teismas, atsakovą lygtinai paleidęs iš pataisos įstaigos, suteikė jam galimybę keisti gyvenimo būdą, įgyvendinti tėvo pareigas, susigrąžinti dukterį į šeimą, teikti jai materialinį išlaikymą, tačiau iš 2020 m. liepos 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) byloje pateiktos informacijos darytina išvada, kad atsakovas šia galimybe nepasinaudojo dėl savo ydingo gyvenimo būdo: namuose beveik visada buvo randamas neblaivus, dėl jo daromų pažeidimų tris kartus buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkė teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, taip pat dėl daromų pažeidimų Probacijos tarnybos viršininko nutarimu R. P. intensyvi priežiūra buvo pratęsta tris kartus bei Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi R. P. lygtinis paleidimas panaikintas.
8.4. Nusikaltimų darymas nesuderinamas su geros moralės principais, todėl savo gyvenimo pavyzdžiu atsakovas daro žalingą įtaką dukrai, jos dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Pareigos auklėti vaiką neatlikimas, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos vaikui darymas savo amoraliu elgesiu, nesirūpinimas vaiku yra keturios iš penkių CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą tėvų valdžios apribojimui.
8.5. Apelianto skundo teiginiai apie tai, kaip jis rūpinosi dukra, palaikė ryšius, bendravo telefonu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Mažametės dukros globėjos teigimu, atsakovas su dukra bendravo telefonu epizodiškai, pokalbio metu daugiau guodėsi kaip jam sunku nei domėjosi vaiku. Prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1145-828/2015) buvo neterminuotai apribota R. P. valdžia jo kitos nepilnametės dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
8.6. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis kurį laiką buvo įkalinimo įstaigoje, neatleido jo nuo pareigos išlaikyti vaiką. Apeliantas savo dukters neaugina nuo 2017 m. vasario 3 d. (nuo laikinosios globos nustatymo). Apeliantas dėl savo kaltės, pasirinkto ydingo gyvenimo būdo neįgyvendina tėvų valdžios turinio sudedamųjų dalių, savo neveikimu neužtikrina vaiko teisės gyventi biologinėje šeimoje, teigiamų pokyčių per socialinių paslaugų teikimo laikotarpį šeimoje nepasiekta. Apeliantas neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, grubiai pažeisdamas prioritetinę vaiko teisę ir teisėtus interesus gyventi su tėvu, savo šeimoje, todėl yra kaltas dėl savo neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
13. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
14. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
15. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
16. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos.
18. Atmestinas atsakovo argumentas, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirūpinti nepilnamete dukra nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu negali pasirūpinti dukra dėl to, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinama kaip objektyvios priežastys. Atsakovas dėl savo veiksmų netenka laisvės, todėl tokios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios priežastys, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo. Kadangi atsakovas renkasi ne buvimą su dukterimi, rūpinimąsi ja, auklėjimą, o nusikalstamų veikų darymą, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesirūpinimas dukterimi, todėl yra savarankiškas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią dukros atžvilgiu.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu atsakovas darė pažeidimus, vartojo alkoholį (b.l. 12), nebendravo su socialiniais darbuotojais (b.l. 9-10), išlaikymo dukrai neteikė (b.l. 11). Toks atsakovo elgesys, net ir atsižvelgiant į tai, kad jis kažkiek domisi vaiku, bendrauja telefonu, negali būti vertinamas kaip pakankamas rūpinimasis, auklėjimas ir pakankamas siekis susigrąžinti dukrą į šeimą. Akivaizdu, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys yra nesuderinami su vaiko auginimu šeimoje.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
21. Atsakovo vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką pasireiškia ir tuo, kad atsakovas nepilnametės dukros neišlaiko. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad atsakovas abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio net nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvo pareigas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek socialines paslaugas teikiančios institucijos išvadas, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai.
22. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 8 d. laikinai apribodamas atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu teismas nurodė, kad atsakovas stengiasi bendrauti su dukra, yra laisvės atėmimo vietoje, todėl padarė išvadą, kad atsakovo elgesys dar gali pasikeisti ir jis turi galimybes susigrąžinti dukrą į šeimą. Spręsdama, ar tėvo valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra ne kartą teistas, pirmas teistumas 2003 m. kovo 29 d., toliau periodiškai darė nusikalstamas veikas. Taigi, atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jis, nors ir deklaruoja, tačiau nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaiku.
23. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020). Akivaizdu, kad atsakovo elgesys nesikeitė.
24. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovo tėvo valdžią apribojo neterminuotai. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, nesirūpina vaiku, toks atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, todėl neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaiko interesus, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.