Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. e2S-411-227/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
e2S-411-227/2019
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00738-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
A. G., S. G.
Ieškovas
PLUSPLUS CAPITAL AS

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-411-227/2019 Teisėja Irena Vapsvienė Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00738-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.1.2; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-294-664/2018 pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovams A. G. ir S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė tenkinti ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 34242 Eur negrąžinto kredito, 2006,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 3081,78 Eur delspinigių, 0,675 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 34 242 Eur skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo (34242 Eur) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovų priteisti ieškovei po 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - po 6,12 Eur pašto išlaidų.

2. Atsakovai A. G. ir S. G. dėl sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame pareiškė prašymą dėl sunkios turtinės padėties atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 715 Eur sumos mokėjimo. Apeliantai sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, kai už apeliacinį skundą mokėtinas mokestis sudaro 815 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, atidėjo atsakovams 715 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme

4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad atsakovai prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi, pateikdami duomenis apie atsakovės S. G. gaunamą darbo užmokestį, kuris vidutiniškai yra apie 1188,08 Eur į mėnesį bei apie atsakovo A. G. draudžiamąsias pajamas, kurios vidutiniškai sudaro apie 747 Eur į mėnesį. Sprendė, kad esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems įrodymams, daryti išvadą apie atsakovų sunkią turtinę padėtį negalima. Atsakovų sumokėta žyminio mokesčio dalis (100 Eur) sudaro tik 12 procentų viso mokėtino žyminio mokesčio, kuri nėra tolygi įstatymo leidėjo CPK 83 straipsnio 3 dalyje apibrėžtai mokėtinai žyminio mokesčio daliai. Pripažino, kad prašymas atleisti iš dalies atsakovus nuo likusios nesumokėtos 715 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą negali būti tenkinamas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga suteikti atsakovams galimybę pasinaudoti kita, alternatyvia civilinio proceso kodekse įtvirtinta teise ir atidėti jiems 715 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (Civilinio kodekso 1.5, CPK 84 straipsniai), nors atsakovai ir nepateikė teismui pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų deklaruojamos sunkios finansinės padėties pablogėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai A. G. ir S. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir žyminio mokesčio atidėjimo klausimus, todėl nepagrįstai nutarė ne atleisti apeliantus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

7. Apeliantai pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas, kurie patvirtina, jog dėl sunkios turtinės padėties jie neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Teismo argumentai dėl pareiškėjų turtinės padėties neteisingi, kadangi A. G. gaunamas darbo užmokestis nesudaro nutartyje nurodytos 747 Eur sumos. Prie apeliacinio skundo pridėta pažyma patvirtina, kad A. G. darbo santykiai su UAB „AV SYSTEMS“ nuo 2019 m. vasario 13 d. yra pasibaigę, kadangi minėtas juridinis asmuo yra bankrutuojantis ir atsakovui buvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios nurodytos prie gautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Dėl šios priežasties teismas, skaičiuodamas A. G. vidutines pajamas, visiškai nepagrįstai įskaičiavo 654,13 Eur sumą, kuri jam buvo išmokėta pasibaigus darbo santykiams su UAB „AV SYSTEMS“. A. G. šiuo metu dirba UAB „Propoint LT“, o jo mėnesinis darbo užmokestis tik šiek tiek viršija minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Be to, prie apeliacinio skundo pridėtoje pažymoje A. G. pajamos yra nurodytos neatskaičius darbuotojo mokamų mokesčių. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantai neturi jokio nekilnojamojo turto.

8. CPK nėra numatyta, kokią dalį mokėtino žyminio mokesčio už teismui teikiamą procesinį dokumentą turi būti sumokėjęs asmuo tam, kad galėtų pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teise būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, nors ir nurodo, kad sumokėta žyminio mokesčio dalis neatitinka CPK reikalavimų, tačiau jokios konkrečios mokėtinos žyminio mokesčio dalies, kurią apeliantai neva turėjo sumokėti teikdami prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, neįvardino. Teismas tinkamai neįvertino apeliantų turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 3 dalį, kadangi minėtoje teisės normoje nėra numatyta jokių reikalavimų mokėtinos žyminio mokesčio dalies dydžiui.

9. Nesant apeliantų prašymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi teisę pasirinkti naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo institutu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis). Negalėdamas sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą (šiuo atveju – už apeliacinį skundą) mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

13. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Be to, svarbu įvertinti sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-750-180/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-725-178/2017 ir kt.).

14. Teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, taip pat turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Teismo atsisakymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą neatima asmeniui teisės per teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ar kreiptis į teismą su prašymu atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi teisę pasirinkti naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo institutu.

15. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 815 Eur, atsakovai sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 100 Eur, nuo likusios dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Teismas vertino S. G. gaunamą darbo užmokestį, kuris vidutiniškai yra apie 1188,08 Eur į mėnesį bei apie atsakovo A. G. draudžiamąsias pajamas, kurios vidutiniškai sudaro apie 747 Eur į mėnesį bei sprendė, kad daryti išvadą apie atsakovų sunkią turtinę padėtį, negalima. Taip pat pažymėjo, kad atsakovų sumokėta žyminio mokesčio dalis (100 Eur) sudaro tik 12 procentų viso mokėtino žyminio mokesčio.

16. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog A. G. gaunamas darbo užmokestis sudaro 747 Eur sumą, jo darbo santykiai su UAB „AV SYSTEMS“ nuo 2019 m. vasario 13 d. yra pasibaigę įmonei bankrutuojant ir atsakovui buvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios nurodytos prie gautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Dėl to mano, kad nepagrįstai į vidutines pajamas įskaičiuota 654,13 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad prie apeliacinio skundo pateiktoje pažymoje apie išmokėtas pajamas nėra nurodomos šios aplinkybės dėl įmonės bankroto, taip pat jos nepaneigia fakto, kad atsakovas gavo nurodyto dydžio draudžiamąsias pajamas ir jos reikšmingos sprendžiant klausimą dėl asmens turtinės padėties. Nors atsakovas įsidarbino kitoje darbovietėje ir gavo tik dalį atlyginimo (370,50 Eur), tačiau nurodyta suma išmokėta už 2019-02-12 - 2019-02-28 laikotarpį, o ne už pilną mėnesį. Atsakovo 2019 metais per 2 mėnesius gautos pajamos neatskaičius mokesčių viso sudaro 1591,79 Eur (795,90 Eur per mėnesį), kas leido spręsti, jog jo turtinė padėtis nėra tokia sudėtinga, jog negalėtų sumokėti žyminio mokesčio.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje, gali sukelti abejonių vertinant jo turtinę padėti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste. Pažymėtina, kad atsakovai sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija, atsakovams atstovauja mokamas paslaugas teikianti advokatė, o tai leidžia manyti, kad atsakovų turtinė padėtis nėra itin sunki, jog jie visiškai negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jų prašymą atleisti nuo mokesčio mokėjimo. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti atsakovų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino atsakovų teiktus duomenis apie jų turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą iš nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

18. Apeliantų teiginys, jog CPK nėra numatyta, kokią dalį mokėtino žyminio mokesčio už teismui teikiamą procesinį dokumentą turi būti sumokėjęs asmuo tam, kad galėtų pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teise būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra teisingas. Tačiau, kaip minėta anksčiau, svarbu įvertinti sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti proporcingumą, o šiuo atveju sumokėta tik 12 proc. žyminio mokesčio. Nurodyta aplinkybė teismo pagrįstai buvo vertinama sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 84 straipsnio nuostatose ir nurodyta, kad asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau laikantis CPK įtvirtinto dispozityvumo principo reikalavimų, teismas savo iniciatyva gali priimti procesinį sprendimą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tuo atveju, jeigu nemato pagrindo atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovų finansiniai sunkumai gali būti pripažįstami laikino pobūdžio, todėl atsakovai turėjo teisę prašyti ne atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, buvo pagrindas atsakovams atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindo atleisti atsakovus nuo 715 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo nebuvimą bei atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą.

20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė