Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės: 542,33 Eur negrąžinto kredito dalį; 41,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 23,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 23 d.); 214,64 Eur tarpininkavimo mokestį; 2,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 23,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur sumos bei nėra nei vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K900309085 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 600,00 Eur vartojimo kreditą 34 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudaro: 222,12 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma: 23,00 procentų) ir 81,39 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovė laiku mėnesinių įmokų nemokėjo ir į raginimus neragavo, todėl ieškovė 2021 m. sausio 6 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2021 m. sausio 12 d. nutraukė, o atsakovė liko skolinga 542,33 Eur negrąžinto kredito, 41,98 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ir 214,64 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4, 6.886 straipsniai). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimai dėl 542,33 Eur negrąžinto kredito dalies, 41,98 Eur pelno palūkanų ir 2,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkinami.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė iš atsakovės pagal Sutartį prašo priteisti 23,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 23 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 71 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų už negrąžinto vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 214,64 Eur tarpininkavimo mokestį. Šį reikalavimą grindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.4. punktais.

Sutarties 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur (trisdešimt eurų).

Sutarties 5.4. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu.

Pažymėtina, jog pagal aukštesnės instancijos išaiškinimus analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis yra laikomas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 21 punktas). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju bei ieškovės iš esmės siekimą pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma), kad jos naudai būtų priteista 214,64 Eur netesybų suma, sprendžia, jog šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma pagal Sutartį sudaro 81,39 Eur. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 9,90 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Todėl, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu atsakovei objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės ji mokėti, netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūlomos vartojimo kredito sutartys atitinka jos poreikius ir finansinę būklę, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta sutarčių sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 34 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, ši sutarties sąlyga vertinama kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Kadangi sutarčių specialiosiose sąlygose aptartas 81,39 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl šią sumą atsakovė ir turėtų sumokėti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus sutarties turinį (specialiųjų ir bendrųjų sąlygų nuostatas) bei standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis). Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus nurodė, kad atsakovė vykdydama Sutartį viso yra apmokėjusi 25,37 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas likęs neapmokėtas 56,02 Eur tarpininkavimo mokestis (81,39 Eur – 25,37 Eur).

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų

Be to, ieškovė vadovaudamasi Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, prašo priteisti iš atsakovės 23,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Pagal teismų praktiką, jeigu netesybos viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis nuo pradžių (ab initio), o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 procentų dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi šalių sudarytos Sutarties 6.1. punktu, prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant 23,00 procentų palūkanų normą, kas sudaro 0,06 procentai per dieną. Šių kompensuojamųjų palūkanų norma yra didesnė nei vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus netesybų dydis (0,05 procento per dieną), o skaičiavimo laikotarpis nėra suderinamas su maksimaliu VKĮ nustatytu 180 dienų netesybų skaičiavimo terminu, todėl darytina išvada, kad Sutartyje tokio dydžio įtvirtintomis kompensuojamosiomis palūkanomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Esant tokiai padarytai išvadai, šalių sudarytos Sutarties 6.1. sąlyga laikytiną nesąžiningą ir negaliojančia nuo pradžių (ab initio), todėl priteisti ieškovės prašomas kompensuojamąsias palūkanas, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 80 procentus ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 174,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (218,00 Eur x 80 procentai) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovė patikslintu prašymu, prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, ieškovei kas mėnesį mokant po 50,00 Eur, nes viso įsiskolinimo iš karto sumokėti neturi galimybės. Nurodė, kad ji augina du vaikus, turi skolų dėl kurių išieškojimo pradėtas teisminis procesas, o jos atlyginimas per mėnesį siekia 535-580 Eur.

Ieškovė su atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo nesutinka. Nurodo, kad atsakovė Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl daro išvada, kad įsiskolinimo geranoriškai nedengs ir ateityje. Nurodė, kad atsakovė nesiekia sudaryti taikos sutarties ir skolą dengti dalimis, skolą išdėstant mokėti dalimis po 50-100 Eur būtų pažeidžiami ieškovės interesai, nes tikėtina, kad atsakovė nevykdys teismo nutarties ir nemokės nustatytų įmokų.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios atlyginimas per mėnesį, atskaičius mokesčius yra apie 600 Eur. Viešųjų registrų duomenimis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (CPK 179 straipsnis), turi kitų įsipareigojimų (2021 m. sausio 7 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-383-1024/2021).

Šie duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jos priteistą skolą, o priteistos skolos bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip jam sudaroma galimybė grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Ieškovė mano, kad atsakovė skolos geranoriškai nedegs, todėl išdėstant skolą dalimis bus pažeisti jos interesai. Teismas tokią ieškovės poziciją vertina kaip nepagrįstą, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovė skolos dalimis nemokės, ieškovė skolos išieškojimą galės inicijuoti antstolio kontoroje. Priteistos sumos dydis, ieškovei, kaip juridiniam asmeniui nelaikytina didelė ir reikšminga, tačiau mokėjimą išdėstant mokant po 50 Eur per mėnesį, sprendimas būtų vykdomas dvejus metus, kas teismo nuomone suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros ir užtikrintų pakankamai operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, atsakovės prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 284 straipsnis) ir priteistos sumos išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Ieškovei iš atsakovės priteista 817,67 Eur suma (542,33 Eur + 41,98 Eur + 56,02 Eur + 2,94 Eur + 174,40 Eur bylinėjimosi išlaidos) bei 23,00 procentų negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.). Atsakovė iš viso per dešimties mėnesių laikotarpį ieškovei turės sumokėti 931,96 Eur (817,67 Eur priteista suma + 114,29 Eur negautos pajamos už 11 mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 12 d. ((542,33 Eur x 23,00 %) / 12 mėn. x 11 mėn.)), todėl mokėjimas atsakovei išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 95,00 Eur, o paskutinįjį mėnesį iki mėnesio 12 dienos sumokant – 76,96 Eur, pradedant mokėti nuo 2021 metų kovo mėnesio. Pažymėtina, kad 114,29 Eur negautų pajamų yra apskaičiuotos tik tuo atveju jeigu atsakovė negrąžintą skolą išmokės pagal teismo nustatytą 10 mėnesių terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 284, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 23,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (542,33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 23 d.),

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (643,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteistos sumos ir negautų pajamų (931,96 Eur) mokėjimą atsakovei V. P. išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę V. P. kas mėnesį mokėti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ po 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 00 ct), o paskutinįjį mėnesį iki mėnesio 12 dienos sumokant – 76,96 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 96 ct), pradedant mokėti nuo 2021 metų kovo mėnesio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.