Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-08-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-7328-1150/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
e2YT-7328-1150/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01511-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Pareiškėjas
R. D.
Suinteresuotas asmuo
N. S., A. S., D. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7328-1150/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01511-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. S., A. S., D. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. R. D. (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėja po savo motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad A. S. sutuoktinis I. S. (kai kuriuose dokumentuose vardas nurodytas – I. S.) mirė anksčiau už sutuoktinę, (duomenys neskelbtini) m., kai A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuokoje susilaukė keturių vaikų – Pareiškėjos, N. S., D. B. ir A. S.. Po Pareiškėjos motinos mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei Pareiškėja, nei jos broliai ir sesuo nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimu (kurį sudarė ¼ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mirusiosios auksinis žiedas, siuvimo mašina bei kiti daiktai), naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi Pareiškėja.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, kad Pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų Pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys N. S. ir A. S. atsiliepimu į pareiškimą prašo prašymą tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodo, kad su Pareiškėjos prašymu sutinka, pareiškime nurodytos aplinkybės teisingos.

4. Suinteresuotas asmenuo D. B. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Parieškėjos mirusiai motinai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – ¼ dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1993 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jos motina po mirties taip pat paliko auksinį žiedą, siuvimo mašiną bei kitus daiktus, įskaitant knygas, relikvijas ir namų apyvokos daiktus. Pastarasis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas nagrinėjamu atveju laikytinas A. S. palikimą sudarančiu turtu.

12. Nustatyta, kad po Pareiškkėjos motinos mirties nei pati Pareiškėja, nei jos broliai ir (ar) sesuo nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad Pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikimo objektą sudarantį turtą.

13. Pareiškėja nurodė, kad pablogėjus motinos sveikatai, ši pardavė savo gyvenamąjį namą ir persikėlė gyventi pas Pareiškėją, kur gyveno iki mirties. Po motinos mirties Pareiškėjos namuose liko jos motinos kilnojamieji neregistruoti daiktai, kuriais Pareiškėja rūpinosi bei iki šių dienų jais naudojasi. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys Pareiškėjos broliai. Nurodyti Pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių Pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.

14. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, kaip šiuo atvėju auksinį žiedą, siuvimo mašiną, knygas ir (ar) kita, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi kiti galimi įpėdiniai, t. y. sūnūs ir sesuo (N. S., A. S. ir D. B.) bei suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių neišreiškė, teismas pripažįsta, kad Pareiškėja po motinos mirties priėmė visą jos palikimą sudarantį turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą – ¼ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tad teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėja R. D. po savo motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas Pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai R. D. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė