- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-1185-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03774-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris projektai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
- Kategorijos
- 45.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris projektai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginimo, tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendorvė „Tojaris projektai“ (toliau – ieškovas, UAB „Tojaris projektai“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – atsakovas) 10 000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 9.00 val. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai UAB „Tojaris projektai“ direktorės atžvilgiu atliko laisvės suvaržymo veiksmus, o UAB „Tojaris projektai“ ofise – neteisėtą kratą. Minėtą dieną UAB „Tojaris projektai“ direktorei į savo darbo vietą atvykus kartu su advokatu P. B., prie jų priėjo keturi vyriškos lyties asmenys, kurie jiems davė valdingus nurodymus: palydėjo į ofisą bei visiems patalpose buvusiems asmenims (UAB „Tojaris projektai“ direktorei ir UAB „Tojaris projektai" farmacinės veiklos vadovui, UAB „Tojaris“ darbuotojams) būti vienoje patalpoje, uždraudė naudotis bet kokiomis ryšio priemonėmis, kompiuteriais, tačiau nei vienam iš buvusių ofise asmenų nepaaiškino, kodėl yra atliekami tokie veiksmai. Kratas patalpose atliko iki 16.00 valandos, todėl iki to laiko pareigūnai neleido naudotis jokiomis ryšio priemonėmis, kompiuteriu, dėl ko visą dieną nebuvo vykdoma UAB „Tojaris projektai“ veikla. Kratos atlikimo ieškovo ofise metu nebuvo pateikti jokie nutarimai atlikti kratą. Kaip vėliau paaiškėjo, procesinės prievartos veiksmai buvo atliekami ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-510-10, kuriame įtarimai yra pareikšti advokatui P. B.. Taip pat išaiškėjo, kad kratų atlikimas buvo sankcionuotas tik advokato P. B. darbo vietoje ir UAB „Tojaris“ patalpose, tačiau nebuvo jokio procesinio sprendimo dėl kratų atlikimo UAB „Tojaris projektai“ atžvilgiu. UAB „Tojaris projektai“ subnuomojamos administracinės patalpos ir advokato P. B. darbo vieta yra tame pačiame aukšte, viename korpuse, patalpas jungia bendras koridorius ir vestibiulis. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir tai, kad UAB „Tojaris projektai“ kreipėsi į trečiąjį asmenį STT prašydamas pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikti procesinės prievartos veiksmai UAB „Tojaris projektai“ atžvilgiu, tačiau buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys kratų atlikimo faktą tik UAB „Tojaris“ patalpose. STT pareigūnai, prokuroras ir ikiteiminio tyrimo teisėjas nepriėmė nutarimo daryti kratą UAB „Tojaris projektai“ patalpose, atliekant kratą nedalyvavo įmonės atstovas. STT pareigūnai veikė neteisėtai, viršydami jiems suteiktus įgaliojimus ir pažeisdami UAB „Tojaris projektai" konstitucines teises ir padarydami įmonei neturtinės žalos, t.y. buvo padarytas nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas, nors tokio poveikio STT pareigūnai turėjo galimybę išvengti. Tik dėl aplaidaus pasirengimo atlikti procesinės prievartos veiksmus, buvo padarytas itin neigiamas poveikis verslo subjektui, pasireiškęs reputacijos pablogėjimu bei įmonės veiklos sustabdymu, kratos metu kompiuterių paėmimas sudarė ieškovui didelių nepatogumų, ieškovo darbuotojai patyrė sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad STT pareigūnai ieškinyje nurodytą kratą atliko nepažeisdami įstatyme nustatytų kratų darymo pagrindų, sąlygų bei tvarkos. Krata buvo atlikta remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Atliekant kratą dalyvavo Advokatų tarybos įgaliotas atstovas, kuris jokių pastabų dėl galimų pažeidimų nepateikė. Nutarime dėl kratos UAB „Tojaris“ patalpose buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kad krata bus daroma visose patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje, kurias nuomoja UAB „Tojaris“. Kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse nebuvo jokių duomenų apie minėtų patalpų kadastrinį paskirstymą konkrečiai UAB „Tojaris“, UAB „Tojaris projektai“ ir/arba UAB „Tojaris nekilnojamasis turtas“, todėl identifikuoti, kurioje stiklais atskirtoje patalpos vietoje gali būti tyrimui reikšmingi daiktai ar dokumentai nebuvo galimybės. Kratos metu paimti ieškovo kompiuteriai buvo STT pareigūnų apžiūrėti ir nedelsiant grąžinti ieškovui, tai užtruko porą dienų – 2010 m. rugsėjo 21 ir 22 d. Kratų teisėtumą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ieškovo teiginiai dėl STT pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtų neigiamų pasekmių, reputacijos pablogėjimo bei įmonės veiklos sustabdymo vertintini kritiškai, kadangi nagrinėjamu atveju nėra atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų nei objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovui realiai galėjo būti padaryta žala.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-510-10, kuris nėra baigtas, todėl jo duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsniu, neskelbtini. Ieškovas subnuomoja patalpas iš UAB „Tojaris“, minėta subnuomos sutartis neįregistruota viešame registre. Nutarimas atlikti kratą surašytas vadovaujantis viešuose registruose esančiais duomenimis ir yra teisėtas. STT pareigūnai galėjo atlikti kratą ieškovo subnuomojamose patalpose nepaisant to, kad ieškovo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi STT atlikta krata ieškovo patalpose yra teisėta ir atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 ir 149 straipsnių nuostatas, visi kiti ieškovo nurodyti ieškinio motyvai dėl patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti.
Duplike ieškovas papildomai nurodė, kad STT pareigūnų veiksmai yra neteisėti, kadangi 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimai daryti kratą ieškovo atžvilgiu nebuvo priimti. STT pareigūnai nerinko duomenų apie kratos tikslią atlikimo vietą, todėl 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarime daryti kratą UAB „Tojaris“ patalpose buvo nurodyta, kad krata bus atlikta patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, Vilniuje, priklausančiose UAB „Entum“, nors UAB „Tojaris“ nuomojamų patalpų savininkas yra UAB „Kamintos investicija“. STT pareigūnai rengėsi atlikti kratą tik advokato P. B. darbo vietoje, todėl turėjo tinkamai pasirengti procesinės prievartos priemonių taikymui ir išsiaiškinti, kokiose patalpose yra minėto advokato darbo vieta, kuri yra kaip konkreti patalpa registruojama Lietuvos advokatūroje. Nutarime nurodyta, kad krata bus atliekama UAB „Tojaris“ patalpose, tačiau nutarime nėra nurodyta, kad minėtose patalpose veiklą vykdo ir kitas subjektas – ieškovas, ir kad UAB „Tojaris“ kai kurios patalpos yra subnuomojamos. UAB „Tojaris projektai“ nesusijusi su nusikalstamomis veikomis, kuriomis įtariamas P. B..
Triplike atsakovas pakartotinai akcentavo, jog krata atlikta teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad STT pareigūnas R. L. 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą, patvirtintą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo, atlikti kratą advokato P. B. darbo patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje. Minėtos kratos protokolo duomenimis, krata atlikta nuo 2010 m. rugsėjo 21 d., 10.44 val. iki 14.25 val. Vėliau tas pats pareigūnas 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą, kurį 2010 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas, atlikti kratą ir UAB „Tojaris“ patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje. Minėta krata patalpose pradėta 2010 m. rugsėjo 21 d., 14.55 val. ir baigta 16.35 val. Kratos metu iš šeštojo kabineto (skaičiuojant nuo įėjimo iš dešinės) paimtas kompiuteris, kurio naudotojas yra Š. S.. Kratos protokolą pasirašė pareigūnai, taip pat G. M. bei P. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patapos, esančios Ukmergės g. 369A, Vilniuje, priklauso UAB „Kamintos investicija“, o UAB „Tojaris“ yra 111,97 kv.m. dalies patalpų ploto nuomininkė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi konstatavo, jog nutarimai atlikti kratas P. B. ir UAB „Tojaris“ patalpose yra pagrįsti, be to, nenustatė, kad krata būtų nepagrįstai atlikta ieškovo patalpose. P. J. asmenų registro teikiamą informaciją, ieškovo buveinės adresas nurodomas Ukmergės g. 369A, Vilniuje. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu UAB „Tojaris“ yra išnuomojusi ieškovui patalpas, esančias Ukmergės g. 369A, Vilniuje, pažymėtas plane A417, A418 (1/2 dalį) ir 419A. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovui tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Atliktos kratos metu galiojusio BPK (2011 m. birželio 22 d. redakcija Nr. IX-785) 145 straipsnio 1 dalis numatė, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš nurodytų objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, jog advokato P. B. darbo vietoje ir su juo susijusių įmonių UAB „Tojaris“ bei UAB „Tojaris projektai“ patalpose, esančiose tuo pačiu adresu Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje, gali būti nusikaltimo įrodymų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui. Kratos teisėtumą patikrino teisėjas ir kratą sankcionavo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs P. B. skundą dėl kratų neteisėtumo, neteisėtų veiksmų nenustatė. Bylos duomenimis, ieškovės, advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ kabinetai yra toje pačioje bendroje patalpoje, virš kurios įėjimo, kaip patvirtino liudytojai, yra minėtų subjektų informacinė iškaba. Visus kabinetus jungia vienas vestibiulis. Abu nutarimai priimti tikslu atlikti kratą tik advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ patalpose, tuo tarpu atsakovas ir liudytojai neneigia, kad faktiškai krata atlikta visuose minėtuose kabinetuose. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog krata atlikta ir ieškovo užimamuose kabinetuose, kas formaliai sudarytų pagrindą laikyti, kad ieškovo patalpose kratos atliktos neteisėtai, nes kratos atlikimas sankcionuotas tik UAB „Tojaris“ ir advokato P. B. užimamų patalpų atžvilgiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad siekiant išspręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliekant kratą, teisėtumo klausimą, svarbu nustatyti patalpų kratos veiksmų mąsto ir visų trijų subjektų užimamų patalpų (kabinetų) santykį su kratos dalyku. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę atlikti kratą tik UAB „Tojaris“ ir advokato P. B. patalpose, kurių adresas įvardintas kaip Ukmergės g. 369A, Vilnius, tuo tarpu ieškovo buveinės adresas viešajame registre taip pat įvardintas kaip Ukmergės g. 369A, Vilnius. Nei viešajame registre, kitoje viešojoje erdvėje virš tos pačios bendros patalpos, kurioje yra visų trijų subjektų kabinetai, nėra įvardinta, kuriam iš atskirų subjektų priklauso konkretus kabinetas. Ieškovo pateikta patalpų subnuomos sutartis taip pat nėra vieša. Liudytojas Š. S. teismo posėdžio metu parodė, kad L. S. informavo pareigūnus, jog patalpose, kuriose atliekama krata, įsikūrusi ir ieškovo bendrovė, tačiau, teismo nuomone, toks liudytojo teiginys vertintinas kritiškai, kadangi kratos protokoluose nei vienas iš advokato P. B., UAB „Tojaris“ ar UAB „Tojaris projektai“ atstovų nėra pareiškę pastabų apie aplinkybę, jog krata nesankcionuotai atlikta ir ieškovo kabinetuose. Nors teisės aktai įtvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą būti kruopštiems ir atsakingiems, svarbu pažymėti, kad šiuo atveju ieškovas taip pat turėjo pareigą aktyviai ginti savo teisėtus interesus – informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie konkrečius jos užimamus kabinetus. Aukščiau paminėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad viešų duomenų apie kiekvieno subjekto užimamus kabinetus nebuvimas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neinformavimas, sudarytų pastariesiems (kaip ir bet kuriam kitam vidutiniam protingam asmeniui) pagrindą manyti, jog P. B., UAB „Tojaris“ ar UAB „Tojaris projektai“ bendrai tarpusavyje dalinasi visais patalpoje esančiais kabinetais, nepriskiriant kiekvieno iš jų kuriam nors vienam. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad dokumentai, susiję su advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ veikla buvo rasti tiek A420, tiek A418, tiek A417a patalpose. Savaime suprantama, jog esant tokiai situacijai, krata turėtų būti atliekama visuose kabinetuose. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami kratą visuose kabinetuose, elgėsi teisėtai. Ieškovas neinformavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jog konkrečius kabinetus užima UAB „Tojaris projektai“, veikė savo rizika, todėl turėjo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes – aplinkybę, kad krata atlikta ir jo patalpose. Be to, kratos nutarime nereikalaujama įvardinti atliekamos kratos vietos savininkus, pakanka nurodyti vietą ar konkretų asmenį, galintį turėti ieškomų objektų. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad patalpos, esančios Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje, nuomos sutarties pagrindu priklausė ne tik UAB „Tojaris“, bet ir subnuomos pagrindu UAB “Tojaris projektai“, savaime nesudaro pagrindo vertinti kratos kaip atliktos neteisėtai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrįstų ir pakankamų duomenų daryti išvadai, kad, kratų atlikimo metu neteisėtai buvo suvaržyta patalpose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje, buvusių darbuotojų laisvė. Kadangi ieškovas neturtinę žalą grindžia atliktos kratos neteisėtumu, byloje nenustačius, kad krata buvo atlikta neteisėtai, nėra pagrindo neturtinei žalai nustatyti. Teismas konstatavo byloje neįrodyta, kad dėl to, jog nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., t.y. kai buvo paimtas įmonės kompiuteris, ieškovas prarado bent vieną verslo partnerį, sumažėjo įmonės pardavimai ar pan.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindė ieškinyje išdėstytais motyvais akcentuodamas, jog neteisėtais veiksmais, padariusiais žalą, ieškovas laiko faktą, kad jo valdomose patalpose buvo atlikta nesankcionuota krata. STT pareigūnai neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti būtinumą atlikti kratą neatidėliotinai, todėl turėjo pakankamai laiko pasiruošti kratai ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti kratą ieškovo patalpose. 2010 m. rugsėjo 21 d. nebuvo ir iki šiol nėra priimti jokių teisėtų ir sankcionuotų STT pareigūnų, prokuroro arba ikiteisminio tyrimo tesiėjo nutarimų, kurie būtų buvę pagrindu suvaržyti UAB „Tojaris projektai“ teises. STT pareigūnai, atlikę kratą advokato P. B. darbo vietoje, nedelsiant pradėjo kratą UAB „Tojaris projektai“ komercijos direktoriaus – farmacinės veiklos vadovo Š. S. darbo vietoje, nors buvo informuoti, kad tai ne P. B. darbo vieta. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi skundžiamą sprendimą grindė tik atsakovo pateiktu ginčo situacijos – kratos atlikimo aiškinimu, tuo tarpu daugelis ieškovo argumentų, susijusių su STT pareigūnų neteisėtais veiksmais, nebuvo išnagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad krata krata buvo atliekame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-510-10, kuriame įtarimai yra pareikšti advokatui P. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4, 5 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4,5 dalis, 247 straipsnio 1 dalį. Įtariamojo P. B., UAB „Tojaris“ ir UAB „Tojaris projektai“ buveinės buvo tuo pačiu adresu, patalpos faktiškai atskirtos nebuvo. Įtariamasis P. B. aktyviai naudojosi teise baudžiamojoje byloje skųsti ikiteisminio tyrimo veiksmus, įskaitant 2010 m. rugsėjo 21 d. atliktą kratą, tačiau jo skundai buvo atmesti. Apeliantas teise skųsti kratą nepasinaudotojo, nors tokią teisė jam suteikė BPK 63 straipsnio 1 dalis, taigi, baudžiamojo proceso tvarka kratos teisėtumas konstatuotas nebuvo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo STT prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad laikinai sulaikius įtariamąjį P. B., baudžiamojoje byloje disponuojant informacija apie P. B. sąsajas su UAB „Tojaris“, UAB „Tojaris projektai“, taip pat atsižvelgiant į kratų metu paimtus dokumentus ir įvertinus patalpų išdėstymą, STT pareigūnai galėjo neatidėliotinai atlikti kratą ieškovo subnuomojamose patalpose. Kratos metu dokumentų, patvirtinančių subnuomos juridinį faktą, pateikta nebuvo, kratos dalyviai pastabų kratos protokole nepareiškė. Tiek kratos metu rasti dokumentai, tiek patalpų išdėstymas, tiek liudytojų parodymai patvirtina faktinį bendrą patalpų naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, jog atsakovas Lietuvos Respublika atlygintų jam STT pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę žalą. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, o valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 ir kt.). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. įrodyti išvardintas būtinąsias atsakmybės sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Kaip matyti iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo), ieškovas įrodinėjo, jog neturtinė žala jam buvo padaryta 2010 m. rugsėjo 21 d. UAB „Tojaris projektai“ valdomose patalpose STT pareigūnams atlikus nesankcionuotas kratas. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo kratų ir jų metu pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada sutinka.
Vadovaujantis BPK 145 straipsniu, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Taigi krata daroma, kai yra ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tokie duomenys turi būti realūs ir pagrįsti, jie gali būti gaunami iš procesinių įrodymų šaltinių arba iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos medžiagos.
Bylos medžiaga tvirtina, kad krata buvo atlikta ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-510-10, kuriame įtarimai yra pareikšti advokatui P. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4, 5 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4,5 dalis, 247 straipsnio 1 dalį. Atsakovo ir trečiojo asmens STT teigimu, ikiteisminio tyrimo duomenys leido pagrįstai manyti, kad advokato P. B. darbo vietoje Vilniuje, Ukmergės g. 369 A, 4 aukšte, yra tyrimui reikšmingi kompiuterinės laikmenos, dokumentai, susiję su UAB „Vilniaus sadutė, UAB „Baltijos turto holdingas“ veikla, sutartčių tarp L. A. ir P. B. bei A. J., K. J., UAB „Tojaris“, UAB „Tojaris nekilnojamasis turtas“, UAB „Tojaris projektai“, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu, registravimu, dovanojimu, paskirties keitimu ir kitų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, todėl 2010 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė nutarimus, patvirtintus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo, atlikti kratą advokato P. B. darbo patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje ir UAB „Tojaris“ patalpose, esančiose Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, Vilniuje. 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarime daryti kratą aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad krata bus daroma visose patalpose, esančiose Vilniuje, Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, kurių nuomininkas yra UAB „Tojaris“ (tomas I, b.l. 24).
Ieškovas UAB „Tojaris projektai“ nurodė subnuomojantis iš UAB „Tojaris“ patalpas, esančias Vilniuje, Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, plane pažymėtas A417, A419a ir ½ A418 (tomas I, b.l. 36). Iš 2010 m. sausio 12 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties matyti, jog UAB „Tojaris“ perdavė ieškovui UAB „Tojaris projektai“ už mokestį valdyti ir naudotis 25,40 kv. m. bendro ploto administracinėmis patalpomis, esančiomis Vilniuje, Ukmergės g. 369A, 4 aukšte, plane pažymėtomis A417 ir ½ A418, teikiant biuro administravimo paslaugas; pagal sutarties 1.2.8. punktą, UAB „Tojaris projektai“ turi teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis A419, A420, A420a, A221, A422 (tomas I, b.l. 238-239). 2010 m. spalio 29 d. susitarimu dėl 2010 m. sausio 12 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pakeitimo, UAB „Tojaris“ papildomai perdavė ieškovui UAB „Tojaris projektai“ už mokestį valdyti ir naudotis patalpas, plane pažymėtas A419a (tomas I, b.l. 245). Byloje nustatyta ir ieškovas neginčijo, kad nei 2010 m. sausio 12 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, nei patalpų kadastrinis paskirstymas advokato P. B., UAB „Tojaris“, UAB „Tojaris projektai“ nebuvo išviešinti viešuose registruose, taip pat nebuvo pateikti 2010 m. rugsėjo 21 d. kratas atlikusiems pareigūnams (tomas I, b.l. 208), dėl to jiems negalėjo būti žinomi.
Byloje įrodyta, kad P. B., UAB „Tojaris projektai“ ir UAB „Tojaris“ kratos atlikimo metu buvo betarpiškai susiję juridinių asmenų dalyviais, darbuotojais ir veikla. Šias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina liudytojos UAB „Tojaris“ darbuotojos G. M. teismo posėdyje duoti parodymai, kad ji teikė administravimo ir teisines paslaugas advokatui P. B., UAB „Tojaris“ ir UAB „Tojaris projektai“, turėjo visų minėtų asmenų dokumentų (tomas I, b.l. 253-255). Liudytojas R. L., atlikęs kratas, teismo posėdyje parodė, kad advokato P. B. darbo vietoje rasta nemažai UAB „Tojaris projektai“, UAB „Tojaris“ dokumentų, jų veikla susijusi; patalpų viduje nebuvo skiriamųjų ženklų, kurių pagrindų būtų galima identifikuoti patalpų naudotoją (tomas I, b.l. 274). Kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, kaip teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudarė daugiau negu pakankamą pagrindą kratas atlikusiems pareigūnams manyti, kad advokatas P. B., UAB „Tojaris“ ir UAB „Tojaris projektai“ tarpusavyje dalijasi visomis administracinėmis patalpomis, nepriskiriant jų kuriam nors vienam, todėl nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingų duomenų galėjo būti pas kiekvieną iš jų, ko pasėkoje krata turėjo būti atlikta visose patalpose. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimas kratai daryti buvo priimtas dėl visų patalpų kratos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad kadangi UAB „Tojaris projektai“ atžvilgiu nebuvo nutarimo/nutarties daryti kratą, todėl STT pareigūnai neturėjo pagrindo drausti UAB „Tojaris projektai“ darbuotojams pasišalinti iš patalpų. Šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. BPK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata esantiems, taip pat į šią patalpą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos pabaigos. Todėl, teismo vertinimu, STT pareigūnų draudimas pasišalinti ieškovo darbuotojams iš administracinių patalpų, naudotis telefonais buvo teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad STT pareigūnai atliko kratą praėjus keliems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, per tą laiką nesiėmė jokių priemonių kratai atlikti neatidėliotinai, todėl turėjo pakankamai laiko pasiruošti kratai, kreiptis dėl jos į ikiteisminio tyrimo teisėją. Kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę daryti kratą kiekvienu bylos tyrimo momentu, kai tik atsiranda tam pagrindas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijama krata negali būti vertinama kaip neatidėliotina, atmestini kaip nepagrįsti. Krata – procesinė prievartos priemonė, susijusi su asmens teisių suvaržymu, todėl dažniausiai pradėjus ikiteisminį tyrimą ir turint pradinę informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, šiai procesinei prievartos priemonei atlikti nėra pagrindo. Tuo tarpu tęsdami ikiteisminį tyrimą ir atlikdami įvairius procesinius veiksmus, pareigūnai gauna vis naujų faktinių duomenų, kurie gali būti pagrindu kratai atlikti. Taigi, vertinant atliktos kratos neatidėliotinumo klausimą, svarbu įvertinti ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą ir intensyvumą, kurie nulemia šios procesinės prievartos priemonės neatidėliotiną taikymą, nes, kaip jau minėta, būtinumas neatidėliotinai atlikti kratą gali atsirasti bet kurioje tyrimo stadijoje. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo P. B. skundą dėl 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimų daryti kratas pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, 2011 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad ginčijamos procesinės prievartos priemonės atitinkamoje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pateisinamos ir proporcingos, atliktos siekiant reikiamų proceso tikslų bei operatyvaus bylos ištyrimo.
Apeliacinio skundo teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimų atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys tvirtina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė išsamiai įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, įskaitant UAB „Tojaris“, UAB „Tojaris projektai“ darbuotojų parodymus.
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala juridinio asmens atžvilgiu suprantama kaip reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas ir kita. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereikštų ir neturtinės žalos padarymo. Ieškovas, įrodinėdamas neturtinės žalos faktą, neįvykdė šios pareigos, t. y. nepateikė jo abstrakčius teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesiekė įrodyti realių faktinių padarinių, nors juridiniams asmenims teismų praktika taiko griežtesnius nei fiziniams asmenims neturtinės žalos įrodinėjimo kriterijus. Ieškovas neįrodė ir byloje liko neaišku, ar ieškovo verslo partneriai iš tiesų suabejojo ieškovo patikimumu, kaip pasireiškė ginčo kratų neigiama įtaka ieškovo veikloje, jos rezultatams, kaip pasikeitė juridinio asmens savybių, veiklos vertinimas ar požiūris į jį, todėl ieškovo reikalavimo tenkinimais iš esmės reikštų neturtinės žalos atlyginimo instituto netoleruotiną baudinės atsakomybės, nesiekiant kompensuoti realiai patirtos žalos, taikymą. Įvertinusi minėtų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto bei jos dydžio dėl 2010 m. rugsėjo 21 d. trečiojo asmens STT pareigūnų atliktų kratų.
Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės elementų, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškinęs ir pritaikęs CK 6.272 straipsnį ir kitas deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat proceso teisės normas, teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Todėl apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.