Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020-03-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 4 MGL (200 Eur) bauda, bauda sumokėta 2021-01-26,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. D. 2022-08-14 apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, esančioje Gegužės 3-osios g., Eišiškių m., Šalčininkų r., greta Eišiškių miesto centrinio parko, pašalinių žmonių akivaizdoje, kurie tuo metu kartu su juo sėdėjo šiame parke ant suoliukų, kai J. M. savo automobiliu Audi A7, v/n (duomenys neskelbtini) privažiavo, sustojo ir pasisveikino su jais, jis tyčia iš chuliganiškų paskatų, priėjęs prie J. M., sėdinčio savo automobilyje už vairo, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių langą sudavė J. M. du kartus dešinės rankos kumščiu ir vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, o kai J. M. gindamasis nuo jo panaudojo dujų balionėlį ir išlipo iš automobilio, nes dujos pateko ir į jo automobilio saloną, R. D. tyčia sudavė J. M. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl kurio J. M. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, o jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė rankomis ir kojomis gulinčiam ant žemės J. M. ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė J. M. ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių: nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus pakaušyje, kairio momens srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio jungtinėje ir muštinę žaizdą dešinės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, apatinės lūpos-smakro srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, dešiniuose žaste ir dilbyje, dešinio žando sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, dalinį 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžį, dėl J. M. padarytų kūno sužalojimų pastarojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkai, tokiais savo bendrais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sumušė J. M., kurio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

2. Kaltinamasis R. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio J. M. pažinojo tik iš matymo, jokių santykių nepalaikė. Vasaros pabaigoje, naktį apie 01.00 val., buvo Eišiškių centre kartu su dviem pažįstamais vaikinais, vartojo alkoholį. Gatvėje buvo kitų pažįstamų žmonių, jie buvo atskirai. Vėliau prie parko automobiliu privažiavo J. M.. Jis buvo vienas. Kai J. M. privažiavo, jis sustojo priešais juos maždaug 4-5 metrų atstumu nuo suoliuko, kur jie sėdėjo ir į juos žiūrėjo. Norėdamas susipažinti, priėjo prie J. M., jo vardo iki tol nežinojo. Kai priėjo prie automobilio, automobilio durelių langas buvo atidarytas, paprašė jo išlipti iš automobilio, pasikalbėti, bet jis nesutiko išlipti. Tuomet per atidarytą langą sudavė jam kairės rankos kumščiu į veidą, o jis papurškė jam dujų balionėliu. Pasitraukė nuo automobilio, bet pamatęs, kad J. M. artėja prie jo, dar jam sudavė porą kartų. J. M. nuo smūgių nukrito. Gulinčiam dar sudavė keletą kartų, bet ne devynis smūgius. Mušė tik rankomis, kojomis nemušė. Po to draugas su automobiliu jį nuvežė namo, o J. M. liko ten. Tuo metu J. M. jau buvo atsigavęs, atsisėdo ant suoliuko. Pats nustojo mušti nukentėjusįjį. Neprisimena, ar pašaliniai asmenys bandė jį atitraukti nuo nukentėjusiojo. Neatsimena kas jį nuvežė namo po įvykio. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. K. J. buvo toje vietoje, šalia. Kai nukentėjusysis nukrito, sudavė jam koja. Gali būti, kad dėl buvusio neblaivumo neatsimena visų suduotų smūgių. Sumokėjo žalą ligonių kasai. Sutinka sumokėti nukentėjusiajam padarytą žalą. Bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, bet jis paprašė per didelės žalos sumos. Atsiprašo nukentėjusiojo.

3. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad kaltinamąjį anksčiau pažinojo tik iš matymo, jo vardo, pavardės nežinojo, jokių santykių nepalaikė. Įvykio dieną atvažiavo į Eišiškių miesto aikštę, apvažiavo vieną ratą, pastebėjo pažįstamas merginas ir nusprendė užkalbinti. R. D. sėdėjo su savo kompanija ant kito suoliuko. Tarp suoliukų buvo apie porą metrų. Privažiavęs prie merginų, pasisveikino ir paklausė ką jos veikia. Tuomet piktai nusiteikęs R. D. pasiūlė jam išlipti iš mašinos. Jis neaiškino ko iš jo nori. Jis kalbėjo pakeltu tonu, nežino, ar jis buvo išgėręs. Nesutiko išlipti, nes jo nepažinojo, neturėjo apie ką su juo šnekėti. Tada R. D. pats prie jo priėjo. Kadangi R. D. buvo agresyviai nusiteikęs, pasiruošė savigynai panaudoti dujų balionėlį. Priėjęs prie mašinos, R. D. pasilenkė prie atidaryto lango, padavė ranką pasisveikinimui, jie pasisveikino ir tuomet nieko nesakęs R. D. pradėjo jį mušti. R. D. sudavė jam porą smūgių į galvos sritį. Gindamasis papurškė R. D. dujų nesitaikydamas. Pats iššoko iš mašinos, nes dujos pasklido po automobilio saloną. R. D. atsitraukė ir susiėmęs už akių atsisėdo, trynė akis. Pats ėjo prie R. D. paklausti, ar jam reikia pagalbos bei už ką jam trenkė. Tačiau tuomet jis pašoko ir vėl jam trenkė. Nuo smūgio į veidą parkrito. Toliau nieko neprisimena. Vėliau atsimena, kai atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė kas atsitiko. Kai policijos pareigūnai privažiavo, R. D. dar buvo toje vietoje. Nežino, ar policininkai matė bent dalį įvykio. Neprisimena kokie draugai buvo su R. D.. Pats automobiliu grįžo namo. Išgėręs nuskausminamųjų, nuvažiavo į Vilnių. Vilniuje draugas nuvežė jį į ligoninę. Dėl smūgių jam buvo nuskeltas dantis, buvo praskeltas apatinis vokas, reikėjo siūti žaizdą, labai skaudėjo galvą, buvo mėlynių ant veido, patinimas. Dėl tokios išvaizdos negalėjo ieškoti darbo, o tuo metu nedirbo. Turtinė žala susideda iš kuro išlaidų, advokato pagalbos surašant ieškinį, vaistų pirkimo ir danties gydymo. Neturtinė žala įvertinta 5000,00 Eur. Visi pažįstami juokėsi iš jo, kad jį sumušė R. D.. Maždaug 20 minučių iki įvykio, R. D. buvo sumušęs kitą žmogų, bet jis pareiškimo nerašė. Nori, kad R. D. būtų pamoka visam gyvenimui. R. D. mama norėjo atlyginti žalą, bet pasakė, kad 5000,00 Eur per didelė žala. Susitarė sumažinti žalos dydį iki 2500,00 Eur, tačiau kaltinamojo motina pasakė, kad advokatas pasakė jiems, kad tai vis tiek per didelė suma.

4. 2022-08-14 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint J. M. ant jo veido iš dešinės pusės po akimi matoma hematoma, nustatytas dešinės ausies sumušimas ir šalia jo odos sumušimas, dešinės rankos peties srityje yra sumušimas (hematoma), be to, nustatyti kairės alkūnės nubrozdinimai, kaktos nubrozdinimas, apatinio žandikaulio nubrozdinimai (1 t., b. l. 42-46).

5. 2022-08-17 specialisto išvadoje Nr. G 2580/2022(01) nurodyta, kad J. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai pakaušyje, kairio momens srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio jungtinėje ir muštine žaizda dešinės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, apatinės lūpos-smakro srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, dešiniuose žaste ir dilbyje, dešinio žando sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, dalinis 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2022-08-14). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvylika trauminių poveikių. Sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 57-58).

6. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto, vaizdo įrašus iš įvykio vietos bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimus, kuriais jis yra kaltinamas nėra, prieina išvados, kad kaltinamasis R. D. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Kaltinamasis R. D. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3-4 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, atlygino nukentėjusiajam bei civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas. Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. 2020-03-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu R. D. buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2018-07-18, kai jis dar buvo nepilnametis, todėl nėra pagrindo jį laikyti recidyvistu.

9. Kaltinamasis teistas, bausmę atliko (2 t., b. l. 1-3), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-42), nedirba (2 t., b. l. 46, LITEKO duomenys). BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį žemiau vidurkio. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

10. Kadangi abu nusikaltimai padaryti idealiosios sutapties sąlygomis, už abu nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisykles, galutinai skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

11. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo vieną kartą teistas, paskirtą bausmę atliko, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino jam padarytą turtinę žalą, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams bei skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.

12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje numatytas pareigas.

13. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad R. D. įvykdė smurtinį nusikaltimą, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti jam 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

14. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

15. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais - paliktinas saugoti byloje.

Dėl nukentėjusiojo J. M. ieškinio

16. Nukentėjusysis J. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo R. D. 106,99 Eur turtinės žalos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos, 380,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (1 t., b. l. 109-131).

17. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 106,99 Eur turtinės žalos, todėl jos priteisimo klausimas toliau nesvarstomas, o pasisakytina tik dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

18. Nukentėjusysis J. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000,00 Eur neturtinės žalos. Ši žala anot nukentėjusiojo pasireiškė tuo, kad dėl sumušimo jautė skausmus, jam buvo suduota ne mažiau 12 smūgių, sulaužyta nosis, sumuštas veidas. Dėl patirtų sužalojimų nenorėjo išeiti iš namų, bendrauti su draugais, nes jam skaudėjo ir veidą, ir visą kūną. Įvykio metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau dėl patirtų sumušimų negalėjo ieškoti darbo, eiti į darbo pokalbius. Dvi savaites buvo nedarbingas.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. <...>. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl netikėto užpuolimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautė viso kūno skausmus, nepatogumą prieš savo artimuosius bei draugus, dėl veido subjaurojimo sumažėjo jo bendravimo, įsidarbinimo galimybės. Tačiau svarstant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką analogiškose bylose.

21. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016). Didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2021-12-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-932/2021).

22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam J. M. buvo suduota ne mažiau kaip dvylika smūgių į įvairias kūno vietas bei veidą. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo vizualiai matomi. Nuo sumušimų lūžo nosies kaulas, vieno danties vainikas, veidas buvo ištinęs, ant veido buvo matomos daugybinės mėlynės, susiūtas dešinės akies apatinis vokas. Natūralu, kad dėl tokio pobūdžio sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką negalėjo rodytis viešumoje, negalėjo dalyvauti pokalbiuose su potencialiais darbdaviais, bendraudamas su artimaisiais dėl savo pakitusios išvaizdos jautėsi nepatogiai. Atsižvelgtina ir tai, kad nusikaltimas buvo itin įžūlus, nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki įvykio nebuvo pažįstami, jokie santykiai jų nesiejo, nesutarimų ar konfliktų tarp jų nebuvo. Nukentėjusysis buvo sumuštas netikėtai, iki smūgių sudavimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio konflikto, nukentėjusysis nei žodžiu, nei veiksmu neprovokavo kaltinamojo. Taipogi nukentėjusiojo galimybės apsiginti buvo apribotos, kadangi nukentėjusysis sėdėjo automobilio viduje, esant uždarytoms automobilio durelėms, o kaltinamasis tuo metu buvo lauke, todėl nukentėjusiajam buvo sudėtingiau atremti kaltinamojo smūgius nei būtų buvus jam esant lauke. Svarbu ir tai, kad net ir po suduotų smūgių, nukentėjusysis nepuolė mušti kaltinamojo, tačiau norėjo išsiaiškinti jo agresijos protrūkio priežastis, pasiteirauti, ar jam nereikia pagalbos po dujų papurškimo į veidą. Tačiau vietoje pasiaiškinimo, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam dar daugiau smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ir prarado sąmonę. Taigi nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

23. Visgi turi būti įvertinta ir tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai stacionarinio gydymo nereikalavo, specifinis gydymas netaikytas, tik susiūta žaizda. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam buvo rekomenduojamas tausojantis režimas, pagal poreikį paskirti skausmą malšinantys vaistai, minkšto maisto dieta dvi savaites. Nors J. M. dėl lūžusios nosies daugiau nei 10 darbo dienų buvo nedarbingas, tačiau liekamųjų sveikatos sužalojimų reiškinių neliko ir nėra pagrindo manyti, kad sužalojimo pasekmės jausis ateityje. Taigi apibendrindamas išdėstyta, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų 2500,00 Eur neturtinės žalos dydis.

24. Nukentėjusysis J. M. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 380,00 Eur išlaidų advokato pagalbai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu advokato pagalba nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam buvo būtina surašant ieškinį ir renkant ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai yra protingo dydžio, todėl visa apimtimi priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl kito civilinio ieškovo ieškinio

25. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 178,07 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo J. M. gydymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-70). Nagrinėjant bylą teisme civilinis ieškovas atsisakė ieškinio, kadangi kaltinamasis R. D. sumokėjo reikalaujamą sumą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes jas apimant ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymu gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti šešių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Priteisti iš R. D. 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinės žalos, 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų nukentėjusiojo J. M. naudai.

Nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nagrinėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Išaiškinti R. D., kad paskirta 20 MGL (1000,00 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).