- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-51-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25033-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. Z.
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-606/2020
Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25033-2019-8
2020 m. vasario 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Vilniaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos laikino sulaikymo laiko nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, valstybės naudai iš J. Z. išieškotina konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 537 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. Z. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 15 d., apie 00.28 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 810“ Nr. ARXH-0053, 00.37 val. nustatytas 2,01 promilės girtumas, o 00.48 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas, 01.02 val. nustatytas 1,96 promilės girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) punkto reikalavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. Vilnius prašo nuteistajam J. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ją sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas laikino sulaikymo laiko nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam J. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), nes laisvės apribojimo bausmė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tokio savo sprendimo jokiais motyvais nepagrindė. J. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė neatitinka BK 54 straipsnio nuostatų.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas J. Z. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri nenumatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tokio savo sprendimo jokiais motyvais nepagrindė. J. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė neatitinka BK 54 straipsnio nuostatų. Prokuroras prašo nuteistajam J. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ją sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti 30 parų arešto bausmę.
7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. Z. paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, kuri nenumatyta skirti už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
10. Apeliaciniame teismo posėdyje, gynybos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, tokia bausmės rūšis yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį, yra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau teismas, paskirdamas apgalvotą bausmės rūšį, nemotyvavo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, gynybos nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam J. Z. paskyrus bausmės rūšį – baudą.
11. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi.
12. Pažymėtina, kad J. Z. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis), turėdamas neišnykusį teistumą, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas, nors ir už kitokio pobūdžio, tačiau vėl už tyčinio, priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimo padarymą transporto eismo saugumui, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. Z. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 88–99), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu niekur nedirbo. Nors apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis J. Z. teigė, kad jis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsidarbino, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis įsidarbino ir dirba, teismui nepateikė.
13. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
14. Nors apeliaciniame teismo posėdyje gynyba išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam J. Z., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, palikus pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę arba nuteistajam paskyrus bausmės rūšį – baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokia gynybos pozicija neturi pagrindo.
15. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu J. Z. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau nepraėjus nė keturiems mėnesiams, teismo būdamas įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jis ne tik, kad nesilaikė jam paskirto įpareigojimo, bet ir padarė nusikalstamą veiką – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir tai aiškiai parodo, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, tai parodo, kad jis laikytis įstatymų nelinkęs, nusikaltimus padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu. Kaip jau buvo aptarta, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis J. Z. įsidarbino ir dirba, byloje nėra.
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį J. Z. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, nuteistajam J. Z. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis – 45 paras. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju už nusikalstamos veikos padarymą, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. Z. visiškai neprieštarauja teisingumo principui.
17. Kadangi J. Z. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas prašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.
18. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos laikino sulaikymo laiko nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažintą – 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. Z. sulaikymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.