Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-232-259/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
2-232-259/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
A. P.
Trečiasis asmuo
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-232-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00898-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas,sekretoriaujant Laurai Gintvainytei,dalyvaujat ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atstovui advokatui M. B.,atsakovui A. P.,trečiojo asmens J. D. atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (pradinė ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas) ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pradinė ieškovė BAB Ūkio bankas Kauno apygardos teisme 2014 m. spalio 7 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovui A. P., kuriame prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 278 797,53 Lt skolą, kurią sudaro 270 801,45 Lt negrąžintas kreditas, 7 836,08 Lt nesumokėti delspinigiai, 160 Lt išieškojimo išlaidos; 220 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Jonapolė“ pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-081/03 (toliau – Kredito sutartis 1), pagal kurią UAB „Jonapolė“ iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo suteiktas 3 000 000 Lt kreditas. 2006 m. sausio 19 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Jonapolė“ pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-009/06 (toliau Kredito sutartis 2), pagal kurią UAB „Jonapolė“ iki 2010 m. spalio 25 d. buvo suteiktas 1 790 000 Lt kreditas. Atsakovas A. P. 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartimi Nr. 06-081/03/1 solidariai laidavo ieškovei už kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį 1 tinkamą įvykdymą, o 2006 m. sausio 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 06-009/06/1 solidariai laidavo ieškovei už kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį 2 tinkamą įvykdymą. UAB „Jonapolė“ tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šiai įmonei iškelta bankroto byla. 2009 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Jonapolė“ bankroto byloje ieškovės finansinį reikalavimą pagal minėtas kredito sutartis 3732284,66 Lt sumai, o 2012 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino patikslintą finansinį reikalavimą 278932,53 Lt sumai. Ieškovė 2008 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-04-384 iš atsakovo pareikalavo įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartis, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. 2012 m. liepos 13 d. raštais Nr. 160-03-1755 ir Nr. 160-03-1756 ieškovė pakartotinai kreipėsi į laiduotoją dėl pagrindinio skolininko skolos likučio ieškovui pagal kredito sutartis grąžinimo, tačiau skola grąžinta nebuvo. Kadangi atsakovas, net ir ragintas, nevykdė savo prievolių pagal Laidavimo sutartis, ieškovė 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 278 797,53 Lt skolos iš atsakovo priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-1144-264/2013). Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Dėl šios nutarties vykdymo ieškovė antstoliui sumokėjo 220 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų. Nepriklausomai nuo to, kad 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013 buvo paliktas nenegrinėtu, šios 220 Lt dydžio būtinosios vykdymo išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, jam neįvykdžius laidavimo sutartyse prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo nagrinėjamoje byloje. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu priteistina iš atsakovo skola pagal Kredito sutartis sudaro 278 797,53 Lt, iš jų 270 801,45 Lt - negrąžintas kreditas, 7 836,08 Lt - nesumokėti delspinigiai, 160 Lt - išieškojimo išlaidos (už lakštų išregistravimą ir pakeitimą).

Atsiliepimas

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu, sprendime už akių konstatavo, jog atsakovui skirtos ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo, neįteikus šių procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresais, 2014 m. spalio 30 d. įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (1 t. b. l. 99). Teismas įvertinęs tas aplinkybes, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas (juridinio asmens kodas 112020136, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, juridinio asmens kodas 135778275) 270 801,45 Lt (78 429,52 Eur) negrąžinto kredito, 7 836,08 Lt (2 269,49 Eur) delspinigių, 160 Lt (46,34 Eur) išieškojimo išlaidų, iš viso 278 797,53 Lt (80 745,35 Eur) sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 278 797,53 Lt (80 745,35 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-09, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 220 Lt (63,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo A. P. 6 576 Lt (1 904,54 Eur) žyminį mokestį ir 11,98 Lt (3,47 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kauno apygardos teisme 2017 m. lapkričio 8 d. buvo gautas A. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2622-259/2014 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo. Pareiškime nurodoma, kad civilinė byla Nr. 2-2622-259/2014 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo Kauno apygardos teisme išnagrinėta jam nežinant apie bylos iškėlimą, nežinant apie ieškovės pareikštus reikalavimus ir jam nedalyvaujant procese, nes atsakovui jokie procesiniai dokumentai byloje nebuvo įteikti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jis niekuomet nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais, nes ieškovė pareiškė turtinius reikalavimus ir juos nukreipė tik atsakovui A. P., nors nagrinėjamu atveju privalo (privalėjo) atsakyti kiti (arba ir kiti) asmenys, kurių atsakomybės klausimas dėl ieškovės delsimo, vėlavimo ir ieškinio pareiškimo jau po to, kai pagrindinio kreditoriaus BUAB „Jonapolė“, iš kurio prievolių kildinamas reikalavimas atsakovui laiduotojui A. P., veikla jau buvo pasibaigusi. Ieškinio pateikimo teismui metu Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta pripažinti, jog UAB „Jonapolė“ veikla pasibaigė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pasibaigus pagrindinei skolininkei, pasibaigė ir atsakovo A. P., kaip laiduotojo, prievolės bei atsakomybė pagal jas. Lietuvos Respublikos CK 6.128 straipsnio 3 dalis skelbia, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas skolininko bankroto atveju yra apsaugojęs kreditoriaus interesus nuo galimos grėsmės, kad prievolė bus neįvykdyta, tačiau nagrinėjamu atveju kreditorius (ieškovė) tokia teise nepasinaudojo ir nesinaudojo nepateisinamai ilgai, nors jos finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas dar 2009 m. sausio 28 d., t. y. daugiau nei prieš penkerius metus iki reikalavimų atsakovui A. P. pareiškimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad turėdamas informaciją apie pagrindiniam skolininkui iškeltą bankroto bylą, kreditorius (ieškovė) turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau šią savo teisę kreditorius privalo įgyvendinti sąžiningai, tinkamai, operatyviai; sąžiningumo, operatyvumo principų laikymosi pareigos ieškovė nevykdė, nes ieškinį laiduotojui teisme pareiškė tik 2014 m. spalio 7 d., t. y. jau po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą dėl pagrindinio skolininko BUAB „Jonapolė“ pabaigos, pripažino įmonę pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro. Kadangi pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį pagrindinės prievolės pasibaigimas yra ir laidavimo, kaip papildomos prievolės pasibaigimo pagrindas, o vienu iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas, tai nagrinėjamos bylos atveju tampa aktualiu pasisakyti dėl reikalavimo pareiškimo laiduotojui (atsakovui) ir įmonės likvidavimo momento teisinio reglamentavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (Lietuvos Respublikos CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Respublikos CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos 3K-3-285/2012). Ieškovės reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas dar 2009 m. sausio 28 d., taigi ieškovės delsimas daugiau nei penkerius metus iki pagrindinis kreditorius bus pripažintas bankrutavusiu ir išregistruotas, o prievolės vykdymas iš pagrindinio kreditoriaus taps nebeįmanomu neišvengiamai sukelia atsakovui nepataisomas ir nepašalinamas neigiamas pasekmes, taigi toks ieškovės (kreditoriaus) procesinis elgesys turi būti aptartas ir analizuojamas atitinkamai visais įstatymo bei sutarčių vykdymo, sutarties šalių teisių bei pareigų vertinimo aspektais.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra konstatavusi, jog Laiduotojo prievolės akcesoriškumas lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas. CK 6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Remiantis CK 6.82 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Vadinasi, laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. Ši laiduotojo atsikirtimo galimybė glaudžiai susijusi su CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, taip pat su CK 6.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga, kai laiduotojas įvykdo prievolę, perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką. Siekdamas pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotojas turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo paties laiduotojo elgesio vykdant savo kaip laiduotojo prievolę. Priešingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko (likviduojamas juridinis asmuo išregistruojamas iš registro) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas c.b. Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas turi pagrindo manyti, jog dokumentai jam nebūtų perduoti jokiu atveju, nes ieškovas tokių dokumentų neturi: civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013 ieškovui nepateikiant dokumentų ir nenurodant reikalaujamų duomenų atsakovas A. P. teismo prašė, kad jam būtų išduotas liudijimas apie teisę gauti rašytinius įrodymus. 2014-02-04 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013 išdavė atsakovui A. P. liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš AB „Ūkio bankas“ ir BUAB „Jonapolė“ bankroto administratoriaus visus dokumentus, susijusius su 2005-11-11 kredito sutartimi tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Jonapolė“ bei jos pakeitimais, laidavimo sutarčių su laiduotojais J. D. ir V. N. vykdymu, įkeisto turto nuoma bei pardavimu, atsiskaitymais su kredito davėju (c. b. Nr. 2-1144-264/2013, 1 tomas, 177 b. l.). Atsakovui niekuomet nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai pagal šį liudijimą, o ieškovas AB „Ūkio bankas“ reikalaujamų duomenų ir dokumentų nepateikė nei iki c.b. Nr. 2-1144-264/2013 išnagrinėjimo, nei šioje, nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas už akių. Minimi dokumentai yra reikalingi ir reikšmingi, vadovaujantis atsakovo atsiliepime į pirmąjį ieškovo ieškinį bei parengiamajame teismo posėdyje išdėstytais argumentais bei motyvais. Prašo visais jais remtis ir juos vertinti, sprendžiant dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo.

Atsakovas tvirtina, jog dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų bankrutuojančios bendrovės UAB „Jonapolė“ turtas buvo išvaistytas, dėl ko atsakovui nepagrįstai nukreipti turtiniai reikalavimai. Ieškovas AB Ūkio bankas ieškininius reikalavimus kildina iš 2005 m. lapkričio 11 d. Kredito sutarties Nr. 06-081/03 bei iš 2006 m. sausio 19 d. Kredito sutarties Nr. 06-009/06. Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 11 d. Kredito sutarties Nr. 06-081/03, įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio priverstinio pardavimo vertė - 1 050 000 Lt įkeitimu, o taip pat UAB „Jonapolė" paprastuoju vekseliu 3 000 000 Lt sumai, už kurį laidavo J. D. ir V. N., taip pat sudarant laidavimo sutartis su A. P., J. D. ir V. N. (Kredito sutarties Nr. 06-081/03 1.10.1.2., 1.10.1.3. ir 1.10.1.4 punktai). Taigi atsakovas turėtų teisę reikalauti už pagrindinį skolininką įvykdytos prievolės (jos priteisimo ir įvykdymo atveju) iš kitų laiduotojų, tačiau ieškovas nepateikė laidavimo sutarčių, jokių su jomis susijusių duomenų; dar daugiau: kaip paaiškėjo atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013, ieškovė reiškia reikalavimus tik atsakovui motyvuodama tuo, jog kreditavimo sutarčių pakeitimuose nebesą kitų laiduotojų (J. D., V. N.), tačiau kur dingo jų laidavimo sutartys ir kokiu pagrindu šie asmenys (kurie, beje, buvo bankrutavusios UAB „Pamario namas“, kuri valdė 100 procentų ieškovės pagrindinio skolininko - bankrutavusios UAB „Jonapolė“- akcininkai ir valdė abu po 50 proc. akcijų kiekvienas. Pridedami UAB „Pamario namas“ akcininkų susirinkimų protokolai, jų priedai, UAB „Jonapolė“ dokumentai patvirtina nurodomas aplinkybes, o taip pat leidžia spęsti, jog atsakovo A. P. argumentai ir motyvai, išdėstyti atsiliepime į ieškovės pirmąjį, 2012-12-11, patektą ieškinį buvo pagrįsti. Nustačius, kad pirmasis ieškovės ieškinys ir 2014 m. spalio mėn. pateiktas ieškinys šioje byloje yra tapatūs, akivaizdu, jog visi atsakovo A. P. argumentai yra pagrįsti ir šioje byloje, todėl teikia c.b. Nr. 2-1144-264/2013 atsiliepimą, jo priedus ir prašo jais remtis.

UAB "Jonapolė" buvo dukterinė įmonė, įkurta vienintelio akcininko, Uždarosios akcinės bendrovės "Pamario namas", akcininkų V. N. ir J. D., valdančių po 50 procentų akcijų. Atsakovas A. P. buvo tik samdomas įmonės UAB "Jonapolė" direktorius, o ne akcininkas, kuriam akcininkų būdavo duodami nurodymai ir įpareigojimai pasirašyti banko kredito ir laidavimo sutartis. Atsakovui A. P. nėra žinomi akcininkų V. N. ir J. D. susitarimų, laidavimų sutarčių sąlygos ir apimtys su Ūkio banku. Taip pat atsakovui nėra žinoma informacija ir apie bankrutavusios įmonės kitus įsipareigojimus, apie parduotą ir dar neparduotą turtą, gautas pajamas ir pan. Kadangi atsakovas įmonei vadovavo labai trumpai (tik iki 2006 m. lapkričio mėnesio), nebuvo supažindinamas su įmonės tolimesne veikla, finansine būkle, akcininkų V. N. bei J. D. įsipareigojimais ieškovui-Ūkio bankui, o vėliau bankroto procedūromis. Taigi, bankrutavusios UAB „Jonapolė" turtinės prievolės ieškovui buvo užtikrintos ne tik laidavimo sutartimi, sudaryta su atsakovu, bet ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tame tarpe ir laidavimo sutartimis su dar dviem fiziniais asmenimis. Lietuvos Respublikos CK 6.81 str. 3 d. numatyta, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, nors ieškovas turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimą, tačiau esant keliems laiduotojams, jie kreditoriui pagal prievolę atsako solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali į bylą įstoti trečiaisiais asmenimis, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva, todėl teismas c.b. Nr. 2-1144-264/2013 buvo įtraukęs į bylos nagrinėjimą V. N. ir J. D.. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, pažymėjo, kad „<....Jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei, pardavus įkeistą turtą, gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. I d., 4.212 str. 1, 6 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas" v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-573/2004). Atsakovas A. P. atsiliepime nurodė, jog nagrinėjamu atveju bankrutavusios bendrovės "Jonapolė" dalis turto buvo parduota neprotingai mažomis kainomis, o dalis turto įkeisto bankui nebuvo parduota; atsakovas įrodinėjo bankroto administratoriaus aplaidumą arba nesąžiningumą, reikalavo pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, jog pagrindinis skolininkas galėjo įvykdyti reikalavimus ieškovui žymiai didesnėje apimtyje, tačiau ieškovė reikalautų domenų ir dokumentų taip ir nepateikė iki pat civilinės bylos Nr. 2-1144-264/2013 pabaigos (iki ieškovės AB „Ūkio bankas“ ieškinio palikimo nenagrinėtu), todėl privalo atsakovo reikalautus, o teismo pripažintus reikalingais ir reikšmingais ginčo išnagrinėjimui duomenis pateikti šioje byloje. Atsakovas turi pagrindo manyti, jog neabejotinai turi būti pateikti visi ieškovo nurodomų sutarčių originalai, nes byloje yra tik jų patvirtintos kopijos: atsakovas abejoja, ar ieškovo pateiktų sutarčių kopijose esantis parašas priklauso jam, nes atsakovas negali patvirtinti, jog jis kada nors pasirašė tokio turtinio papildomus susitarimus. Atsakovo įsitikinimu, jis veikė tik kaip akcininkų J. D. ir V. N. įgaliotas asmuo ir laidavimo sutartis, kreditavimo sutarčių pakeitimus galėjo pasirašyti tik kaip jų įgaliotinis, veikdamas kaip minėtų akcininkų atstovas arba UAB „Pamario namas“ atstovas.

Atsakovas teigia, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities skyriuje pagal atsakovo A. P. pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-05031-08 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su dokumentų klastojimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl bankrutavusios UAB "Jonapolė" atžvilgiu padarytų nusikaltimų, nes, atsakovui A. P. jau bendrovėje nedirbant, buvo pasisavinta dalis bendrovės turto, dėl ko ji neteko galimybės atsiskaityti su ieškove. Nusikalstamas veikas padarę asmenys turi pareigą atlyginti padarytą žalą, t.y. grąžinti iš bankrutavusios bendrovės pasisavintą turtą, kurio pilnai pakaktų atsiskaityti su ieškove, tačiau baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme neišnagrinėta. Atsakovas A. P. šioje byloje tik 2015 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau civilinio ieškinio pareikšti baudžiamojoje byloje neturėjo galimybės dėl Lietuvos Respublikos BPK ypatumų, kurie reikalauja civilinį ieškinį pareikšti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

Kauno apygardos teismas, atnaujinęs terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, pakeitė pirminį ieškovą BAB Ūkio bankas nauju ieškovu UAB “Gelvora”.

Kauno apygardos teisme buvo 2017-12-04 gautas UAB “Gelvora” atsiliepimas į A. P. prašymą, jame nurodoma, jog 2016-08-26 d. UAB “Gelvora” ir BAB “Ūkio bankas” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-50-09, kuria „Gelvora“ įgijo iš BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisė į A. P. įsiskolinimą bankui pagal 2005-11-11 Kredito sutarties ir 2006-01-19 Kredito sutarties pagrindu, kuriose A. P. laidavo solidariai už UAB „Jonapolė“ prievolių įvykdymą. A. P. apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nepateikė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti teismo sprendimu už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Prašo atsakovo pareiškimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pirminio ieškovo BUAB „Ūkio bankas“ teismui pateiktais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Jonapolė“ 2005 m. lapkričio 11 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-081/03, su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kurią ieškovė UAB „Jonapolė“ suteikė 3000000 Lt kreditą, o UAB „Jonapolė“ įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. (1 t. b. l. 8-30). 2006 m. sausio 19 d. ieškovė ir UAB „Jonapolė“ pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-009/06, pagal kurią ieškovė UAB „Jonapolė“ suteikė 1790000 Lt kreditą, o UAB „Jonapolė“ įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2010 m. spalio 25 d. (1 t. b. l. 31-48). 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartimi Nr. 06-081/03/1 (b. l. 49-51) ir 2006 m. sausio 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 06-009/06/1 (1 t. b. l. 52-54), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas laidavo solidariai už UAB „Jonapolė“ prievolių pagal minėtas kredito sutartis tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu, jeigu pagrindinis skolininkas tinkamai nevykdys ieškovei visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartis su visais papildymais ir pakeitimais (Laidavimo sutarčių 2.1 p., 4.1 p.). Atsakovas įsipareigojo ieškovei atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Jonapolė“, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų, delspinigių, baudų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (Laidavimo sutarčių 2.2 p.). 2008 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-04-384, 2012 m. liepos 13 d. raštais Nr. 160-03-1755 ir Nr. 160-03-1756 (b. l. 68,69, 71, 72) ieškovė informavo atsakovą apie netinkamą UAB „Jonapolė“ sutartinių prievolių vykdymą ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų susidariusią skolą (t. sk. negrąžinto kredito dalį, delspinigius, hipotekos lakštų išregistravimo išlaidas), tačiau atsakovas tinkamai savo prievolių neįvykdė.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlygį ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės ar jos dalies. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo pagrindą reikalauti atsakovą įvykdyti prievolę pagal pirmiau minėtas kredito ir laidavimo sutartis.

Teismas atmeta atsakovo dėstomus argumentus, jog UAB „Jonapolė“ veikla dėl bankroto yra pripažinta pasibaigusi, bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, dėl ko ir atsakovo prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartis yra pasibaigusi. Pirminės ieškovės BUAB „Ūkio bankas“ byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Jonapolė“ iškelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1859-392/2014 pripažinta, kad UAB „Jonapolė“ veikla pasibaigė (1 t. b. l. 83-85). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasibaigus pagrindinei skolininkei pasibaigė ir atsakovo kaip laiduotojo prievolės, kadangi ieškovės ieškinys dėl skolos iš laiduotojo priteisimo teisme gautas 2014 m. spalio 7 d., t. y. dar iki pagrindinės skolininkės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir teismo sprendimo dėl jos veiklos pabaigos įsiteisėjimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).

Kadangi atsakovas su ieškove 2005 m. lapkričio 11 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 06-081/03/1 ir 2006 m. sausio 19 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 06-009/06/1 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu pagrindinė skolininkė UAB „Jonapolė“, už kurią atsakovas laidavo, neįvykdys savo prievolių pagal 2005 m. lapkričio 11 d. Kredito sutartį Nr. 06-081/03 ir 2006 m. sausio 19 d. Kredito sutartį Nr. 06-009/06, ir UAB „Jonapolė“ savo prievolių pagal minėtas sutartis tinkamai neįvykdė, pirminės ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo kaip laiduotojo 270 801,45 Lt (78 429,52 Eur) negrąžinto kredito, 7 836,08 Lt (2 269,49 Eur) delspinigių, 160 Lt (46,34 Eur) išieškojimo išlaidų, iš viso 278 797,53 Lt (80 745,35 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (278 797,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-09, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 220 Lt (63,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįstas (CK 6.37 straipsnis, 6.76 – 6.89 straipsniai, 6.200 straipsnis). Tenkinant pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, pagrįstu laikytinas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kadangi pirminė ieškovė turėjo 220 Lt būtinųjų išlaidų, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1144-264/2013, kurioje tokių išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamos, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pirminei ieškovei Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl ji, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Už pareikštą ieškinį mokėtinas 6 576 Lt (1 904,54 Eur ) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kuris, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir ieškinį patenkinus visiškai, priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos byloje turėtos 11,98 Lt (3,46 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Teismas atmeta atsakovo nurodomus argumentus, jog nagrinėjamu atveju už UAB „Jonapolė“ tinkamą prievolių pagal 2005 m. lapkričio 11 d. Kredito sutartį Nr. 06-081/03 ir 2006 m. sausio 19 d. Kredito sutartį Nr. 06-009/06 vykdymą yra laidavę ir kiti asmenys – J. D. ir V. N., todėl jie turėtų nagrinėjamu atveju atsakyti solidariai su atsakovu. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju kreditorė pasirinko įstatymo nustatytą teisių gynimo būdą, todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo A. P. negrąžintą kredito dalį pagal sudaytas laidavimo sutartis.

Teismas atmeta atsakovo nurodomus argumentus, jog kreditorius turėjo galimybę patenkinti visą ar dalį skolinio reikalavimo iš įkeisto UAB „Jonapolė“ turto ir tik po to galima būtų nukreipti nepatenkintos skolinės dalies išieškojimą iš atsakovo pagal laidavimo sutartį. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atsakovui pareiškimo metu pagrindinė skolininkė nebuvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. jos prievolė bankui grąžinti kreditą nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, pareikalavo, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). ??? ??? Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Teismas taip pat atmeta atsakovo pateiktus argumentus, jog dėl nusikalstamų kitų asmenų – UAB „Jonapolė“ valdybos pirmininko J. D., bendrovės akcininko V. N., UAB „Jonapolė“ vyriausiosios finansininkė V. Č. ir bendrovės generalinio direktoriaus R. G. veiksmų buvo iššvaistytas UAB „Jonapolė“ turtas, dėl ko buvo neteisėtai prarasta galimybė prievolę grąžinti kreditą bankui įvykdyti iš bendrovės turto. Šios bylos nagrinėjimo metu A. P. kreipėsi su prašymu į teismą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodęs, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-217/2018 trečiajam asmeniui V. N. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 d., 222 straipsnio 1 d. ir 184 straipsnio 2 d. V. N. baudžiamojoje byloje kaltinamas, be kita ko ir tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais R. G. ir V. Č., padedant A. S., organizavo apgaulingą UAB „Jonapolė“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, o būtent: 2006 m. rugsėjo mėn. - 2008 m. birželio 30 d. laikotarpiu, būdamas UAB „Jonapolė“ į.k. 152079822, reg. (duomenys neskelbtini), vienintelės akcininkės - UAB „Pamario namas“ atstovu ir tokiu būdu valdydamas 100 procentų UAB „Jonapolė“ akcijų, būdamas UAB „Jonapolė“ valdybos nariu, dėl savo užimamų pareigų turėdamas teisę duoti nurodymus UAB „Jonapolė“ darbuotojams - nuo 2006-09-18 ekonomikos ir finansų direktoriumi paskirtam, 2006 m. spalio 24d. – lapkričio 6 d., 2007 m. kovo 8 d. – gegužės 7 d., 2007 m. gegužės 8 d.- gegužės 20 d. ir 2007 m. gegužės 21 d. – liepos 4 d. laikotarpiais laikinai ėjusiam generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2007 m. liepos 5 d.- generaliniu direktoriumi dirbusiam R. G., vadovaujantis jo paties pasirašytu 2006 m. lapkričio 14 d. vienintelio akcininko – UAB „Pamario namas“ sprendimu ir bendrovės „Jonapolė“ generalinio direktoriaus įsakymu paskirtam atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir kontrolę, prekių ir paslaugų pirkimą bei pardavimą, įvykdė baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, tuo UAB „Jonapolė“ padarydamas 410 132,69 Lt (t.y. 118 782,63 Eur) turtinę žalą. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nuosprendis Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-217/2018. Išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-8-217/2018 baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, nutartis įsiteisėjusi 2019 m. gegužės 2 d. Kadangi minėtoje atsakovo baudžiamojoje byloje galutiniu procesiniu sprendimu nėra konstatuoti atsakovo nurodomų trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai, nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu, atsakovo argumentai, jog tretieji asmenys J. D., V. N. neteisėtais veiksmais išsivaistė bendrovės „Jonapolė“ turtą, nepasitvirtino.

Teismas, įvertinęs UAB “Gelvora” byloje pateiktą 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi sprendė, kad yra įvykęs byloje procesinių teisių perėmimas, todėl pakeitė pirminį ieškovą BAB Ūkio bankas nauju ieškovu UAB “Gelvora” (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Dėl šios aplinkybės šiame teismo sprendime ieškovės nurodomos sumos iš atsakovo A. P. yra priteisiamos uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 78 429,52 Eur (270 801,45 Lt) negrąžinto kredito, 2 269,49 Eur (7 836,08 Lt) delspinigių, 46,34 Eur (160 Lt) išieškojimo išlaidų, iš viso 80 745,35 Eur (278 797,53 Lt), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 80 745,35 Eur (278 797,53 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-09, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 220 Lt 63,72 Eur (220 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 904,54 Eur (6 576 Lt) žyminį mokestį ir 3,47 Eur (11,98 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas