Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-39-899/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-01-27
Bylos Nr.: 1-39-899/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-05-6-00011-2015-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis: J. V. B., I. P.
Advokatai: Ričardas Ralys, Zigmantas Lipnevičius

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-899/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00011-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.8.1; (S) 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei,kaltinamajam J. V. B., gynėjui advokatui Ričardui Raliui,kaltinamajai I. P., gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,specialistei N. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 223 straipsnio 1 dalį;

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „V.“ personalo vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, kaltinama pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingu už apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visos UAB „V.“ ūkinės finansinės operacijos būtų įformintos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą, taip laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31 aplaidžiai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, tai yra: UAB „V.“ buhalterinę apskaitą jis patikėjo tvarkyti bendrovės personalo vadovei I. P., kuri apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, o būtent:

207,09 EUR pajamų, gautų 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų;

2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 EUR pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims, o būtent: gautų pajamų iš E. M., V. V., K. Č., G. P., T. J., G. N., A. M.-G., E. R., T. E., A. P., V. D., L.P., D. L., L. R., R. B., M. Č., K. Č., E. L., R. T., M. J., I. P., R. D., A. A., V. K., E. M., M. Ž., V. R., A. J., V. Š., A. S., E. B., A. G., G. M., K. D., A. P., L. P., N. V., I. Ž., R. V., V. Š., T. K., S. K., D. B., D. S..

Dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis.

Dėl ūkinių operacijų už 1 356,17 EUR neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.

Be to, UAB „V.“ personalo vadovė I. P., kuriai jis patikėjo tvarkyti UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, 2014 metais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 076,69 EUR (14 076,00 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.

Be to, UAB „V.“ personalo vadovė I. P., kuriai jis patikėjo tvarkyti UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą bendrovėje išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 EUR(30 665,01 LT) atlyginimą ir šių išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodė 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis. Be to, nuo 8 881,20 EUR (30 665,01 LT) papildomų išmokėjimų buvo neapskaičiuoti ir valstybės biudžetui nesumokėti mokesčiai, iš viso 5 299,39 EUR (18 297,76 Lt).

Dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 EUR (30 665,01 LT), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.,

t. y. J. V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

I. P., būdama UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., faktine vadove, realiai tvarkydama UAB „V.“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013-12-09 surašyto įgaliojimo pagrindu, tvarkė ją apgaulingai, nes apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, o būtent:

207,09 EUR pajamų, gautų iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų, iš kurių: J. V. už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. 6 pamokas sumokėjo 126,00 EUR, G. P. už 3 pamokas 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. sumokėjo 210,00 Lt (60,82 EUR), I. M. už 1 pamoką (2014 m. gruodis) sumokėjo 70,00 Lt;

2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 EUR pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims, o būtent: iš E. M.-2,32 EUR, V. V. 95,00 EUR, K. Č. 40,55 EUR, G. P. 1,5 EUR, T. J. 1,50 EUR, G. N. 1,50 EUR, A. M.-G. 58,50 EUR, E. R. 1,50 EUR, T. E. 1,50 EUR, A. P. 28,00 EUR, V. D. 105,00 EUR, L. P. 3,50 EUR, D. L. 0,60 EUR, L. R. 27,51 EUR, R. B. 10,50 EUR, M. Č. 4,60 EUR, K. Č. 28,00 EUR, E. L. 63,00 EUR, R. T. 2,30 EUR, M. J. 9,20 EUR, I. P. 21,00 EUR, R. D. 42,00 EUR, A. A. 24,00 EUR, V. K. 100,00 EUR, E. M. 26,00 EUR, M. Ž. 4,60 EUR, V. R. 2,30 EUR, A. J. 1,80 EUR, V. Š. 42,00 EUR, A. S. 28 EUR, E. B. 1,50 EUR, A. G. 4,60 EUR, G. M. 1,50 EUR, K. D.-2,30 EUR, A. P. 100 EUR, L. P. 2,30 EUR, N. V. 21,00 EUR, I. Ž. 6,90 EUR, R. V. 3,00 EUR, V. Š. 8,70 EUR, T. K. 6,90 EUR, S. K. 21,00 EUR, D. B. 26,60 EUR, D. S. 105,00 EUR.

Dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų už 1 356,17 EUR neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.

Be to, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 076,69 EUR (14 076,00 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.

Be to, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 EUR (30 665,01 Lt) atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindusi apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodžiusi 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 EUR (30 665,01 Lt), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.

Be to, I. P., būdama UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., faktine vadove, realiai tvarkydama UAB „V.“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013-12-09 surašyto įgaliojimo pagrindu, 2014 m., 2015 m. sausio mėn. tvarkydama ją apgaulingai, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m. (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas, įskaitant socialinį draudimą ir įmokas į garantinį fondą, ir mokestinio laikotarpio rezultatą - nuostolį, tai yra prieš apmokestinimą nepadidino nuostolių, patirtų darbo apmokėjimo, Sodros 30,98% įmokų ir įmokų į garantinį fondą sąnaudomis 34 808,97 Lt, ir taip sumažino deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą. Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015-06-01 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Be to, į metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma FR0573) įrašė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, tai yra sumažino išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą 8881,20 EUR (30 665,01 LT), iš jų: V. J. - 5548,58 EUR (19158,15 LT), K. U. - 1524,01 EUR (5262,11 LT), G. R. - 1808,60 EUR (6 244,75 LT). Nuo jų neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 6 053,29 Lt (1 753,15 EUR) gyventojų pajamų mokesčio, 11 452,16 Lt (3 316,77 EUR) Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 730,98 Lt (211,70 EUR) privalomo sveikatos draudimo įmokų ir 61,33 Lt (17,77 EUR) įmokų į garantinį fondą, iš viso - 18297,76 Lt (5 299,39 EUR). Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015-02-01 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Kaltinamasis J. V. B. teisme pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kada buvo įkurta UAB, jis, kaip vyriausias, buvo numatytas būti atsakingu, tačiau kol įmonė buvo sukurta, kol sutvarkyti dokumentai, pradėjo blogėti jo sveikata ir visai nedirbo. Parašė įgaliojimą ir pavedė dukrai I. P. vadovauti įmonei. Suprato, kad parašė įgaliojimą, tai nusiima nuo savęs atsakomybę, nes negalėjo dalyvauti procese. UAB „V.“ buvo įkurta 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. Įmonės vadovu buvo nuo įmonės įkūrimo iki dabar. Išvados, kad reikalingas išsilavinimas buvo, nes tokia tendencija, kad įmonei gali vadovauti asmuo tam tikro išsilavinimo. I. P., R. B. tokio išsilavinimo neturėjo. Dėl pareiginių nuostatų gal pražiūrėjo, viskas vyko pagal žodinį susitarimą. Įmonė nedidelė, žmonių nedaug, atrodė viskas buvo aišku kas ir ką turi daryti. Apie pažeidimus buvo informuotas, kai vyko tyrimas ir buvo nustebęs, kad jie atsirado. Pažeidimus skaitė, jų komentuoti nesiryžtų, nes nelabai suvokė kas ir kodėl tokio galėjo būti. Kiek pamena, įgaliojimas buvo perduotas, kada parašytas, data turi būti ant įgaliojimo. Į finansines smulkmenas neįsigilino, nes buvo buhalterė. Dukrai buvo pavesta vadovauti įmonei. Užsiimti buhalterine apskaita jai konkretaus įpareigojimo nebuvo. R. B. daugiau kaip techniškas žmogus, buvo įgaliotas tvarkyti automobilių registraciją, eksploataciją, priežiūrą. I. P. atsakinga už kitą, likusią įmonės veiklą. Jam darbo užmokestis buvo mokamas, nes buvo atsakingas už pirminį mokymą. Tai reiškia, kad žiūrėjo, kad būtų laikomasi KET reikalavimų mokant vairuotojus pagal sudarytas programas. Programos ilgalaikės ir jis sekdavo, kad jų būtų laikomasi tiek teorinio, tiek praktinio mokymo metu. Atlyginimą gavo 160 eurų. Atlyginimas nedidelis, nes buvo nedaug darbo sekti programų laikymąsi. Buvo surenkama grupė, fiksuojamas žmonių skaičius ir jis pasirašydavo, taip pat už programas, už visą tai, kas liečia pirminį vairuotojų mokymą. Buhalterinių dokumentų nepasirašinėdavo. Juos pasirašydavo įgaliotas asmuo. Jokių nurodymų be įgaliojimo nedavė, į veiklą nesikišo. Ataskaitų neteikdavo mokesčių inspekcijai, Registrų centrui. Buhalterinės apskaitos dokumentų netikrindavo, šie veiksmai buvo atliekami įgalioto asmens. Aplinkybių dėl mokamo atlyginimo nežino. Įmonėje lankydavosi labai retai. Programa buvo sudaryta, ją pasirašė, ji yra ilgalaikė, kiekvieną dieną nereikėjo, tiesiog pasitikrino, paklausė, ar pasikeitimų nėra, galima buvo ir telefonu. Sekė naujoves televizijoje, spaudoje, jei kas keičiasi, reikia koreguoti programas, bet to per tą laikotarpį neteko daryti. Kontrolę buvo galima atlikti ir namie. Buhalterinė apskaita buvo organizuota, nes buvo priimtas buhalteris, o toliau jis buhalterinės apskaitos procese nedalyvavo ir nesigilino. Žinojo, kad instruktoriai gauna atlyginimą, džiaugėsi, kad jie gauna atlyginimus. Koks atlyginimas, didesnis ar mažesnis, priklausė kiek jis dirba valandų, nuo kvalifikacijos, ar asmuo turi tam tikrą patirtį. Sužinojo apie mokesčių inspekcijos atliktą patikrinimą ir nustebo, nes atrodė, kad viskas gerai. Mokesčių inspekcija jam, kaip direktoriui, nepranešė apie atliekamą patikrinimą. Yra įstatai, kurie taikytini įmonės vadovui. Jei įmonės vadovas kažką įgalioja, tai automatiškai persikelia visos pareigos asmeniui, kuris įgaliotas. I. P. galėjo pasirašyti visus dokumentus, išskyrus pirminį mokymą, programas. Įstatų nebuvo pateikęs SODRAI, mokesčių inspekcijai.

Kaltinamoji I. P. teisme pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį kalta prisipažino iš dalies dėl pirmų trijų epizodų, dėl ketvirto epizodo (neoficialaus atlyginimo mokėjimo instruktoriams) ir pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino. Paaiškino, kad buvo įkurta UAB „V.“, kad galėtų ji dirbti, dalis funkcijų priskirta jai: renkami pinigai už mokymą, priimami žmonės, mokami mokesčiai, rengiamos ataskaitos, ta dalis ir jai buvo įgaliota. Įmonė įkurta 2013 metais, tais metais ir pradėjo įmonėje veiklą. Jos pareigos - personalo vadovė. Jos pareiginių nuostatų nebuvo. Kadangi toje veikloje buvo ne pirmą dieną, dirbo tą darbą. Apmoko žmones, surenka pinigus, pateikia ataskaitas, buvo žodinis susitarimas kas ir ką atlieka. Įgaliojimas buvo reikalingas, nes reikėjo VMI, Sodrai iki 15 d. teikti ataskaitas apie išmokėtus atlyginimus, darbuotojų skaičių, todėl visa tai buvo atliekama. Įmonėje buvo buhalterė, ji dirbo tą darbą. Buhalterei buvo pavestas darbas atlikti kas priklauso pagal visus įstatymus. Ji įmonės vadove nebuvo, įmonės vadovas buvo J. V. B.. Ji atliko tik tam tikrą darbą, kurio jis negalėjo atlikti dėl sveikatos. Buvo atliekamas popierinis darbas, kurį ji atliko. Dėl fiksuotų pažeidimų ji nešė atsakomybę kiek galėjo, pinigų surinkimas, kvitų išrašymas, jei žmogus įnešė pinigus, juos įtraukė ir visa tai buvo apskaitoje, atliko tą visą darbą kiek suprato. Jei ima lizingą ir yra pareikalavimas iš jų, kad sutartis bus sudaroma tik su direktoriaus parašu, tai dokumentus veža direktoriui ar atsiveža direktorių, ar sudaromas įgaliojimas grynai atstovauti tam bankui. Dokumentus įmonėje, teikiamus mokesčių inspekcijai, pasirašydavo ji el. parašu. Jei reikėdavo teikti kitur, kartais dokumentus pasirašydavo direktorius. Sandorių su SEB banku nesudarė. R. B. įmonėje atsakingas už ūkinę veiklą, transporto priemonių registravimą, remontą, reklamą. Už įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2013 metų ji atsakinga tiek, kad dokumentai būtų pateikti atsakingoms institucijoms. Žino, kad mokesčių inspekcijai, Sodrai reikėjo pristatyti dokumentus, todėl prisiima kiek supranta atsakomybę. J. V. B. dirbo jo minėtą darbą. Jis domėjosi kaip viskas vyksta, kiek leido jo jėgos. Konkrečiai, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentų buvo daug, perskaityti, į juos įsigilinti nepajėgė, bet su tėvu aptardavo dokumentus. Atlyginimus mokėjo buhalterė, kitą kartą mokėdavo ji. Būdavo kartu kabinete su buhaltere, kartais R. B. būdavo. Atlyginimus skaičiuodavo buhalterė. Turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dėl 207,09 eurų, gautų iš V., P., M., nežino, ar buvo padarytas pažeidimas. Kiek įnešė pinigų, kvitą išrašydavo ir atiduodavo. Gal įnešė ir skubėdama išbėgo į pravažiavimą, viskas vyksta dideliame skubėjime. Gal nespėjo išrašyti kvito, gal ne jai davė pinigus, nepamena. Jei asmuo duoda pinigus, jis turi gauti kvitą. Nežino kas gali pateisinti kvito neišrašymą. Posėdžių metu moterų duotus parodymus pamena, žmonės duoda parodymus kiek pamena, kažkuri nurodė didesnę, mažesnę sumą, nei buvo užfiksuota, kiek iš tikrųjų ji davė pinigų, negali pasakyti. Su moterimis konfliktų neturi. Pinigai buvo neįtraukti netyčia, skubant, tiesiog taip gavosi. Apgaulingas apskaitos tvarkymas - tyčia, žmogus daro specialiai, apgauna. Aplaidus – tiesiog čia pasidėjai, čia pasiėmei rašyti, išėjo žmogus ir taip gavosi. Mano, kad jos veiksmai galėtų būti vertinami kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Buvo patikrinta mokesčių inspekcijos, rasta dalis pinigų, sutinka, kad tuomet buvo išrašyti kvitai. Gali būti, kad administratorės, pasinaudodamos savo funkcijomis, galėjo pinigų jai neperduoti. Administratorė, kuri galėjo imti pinigus, galėjo būti T. K., galėjo būti ir kitos. Administratorės keičiasi. Kiek rinko pinigus, kvitus išrašė. Administratorių darbo sutartyje joms pinigų priėmimo funkcijos nebuvo užfiksuotos. Jei nesuforminti dokumentai, nežino, kas tokiu atveju turėtų nešti atsakomybę. Buvo išleistas įsakymas, kad nuo tos ir tos datos administratorė rinks pinigus, bet nepamena nei įsakymo, nei nuo kada administratorei priskirta materialinė atsakomybė. Kasininko pareigas įmonėje ėjo buhalterė, reikėtų žiūrėti į dokumentus. Registrų centre ji pasirašydavo, yra registravusi savo el. parašą. Kasos dokumentus, kasos knygą nepamena, kas pasirašydavo, jei reikėdavo, tai gal ir ji pasirašydavo. 1149,08 eurų suma 49 asmenims neužfiksuota, jei nesuspėjo, gal ir neišrašė kvitų. Jei mokesčių inspekcija nustatė, kad neišrašė, tai taip ir buvo, bet nežino ką pasakyti, galbūt nesuspėjo. Situacijos nepamena. Kiekvieną dieną praeina srautas mokinių, dirbant chaose gal gavosi netyčinių momentų, tai yra per ilgą laiko tarpą, per metus laiko. Jei buvo nustatyta, kad mokiniai įtraukti į žiniaraštį ir neišrašyti kvitai, tai tikriausiai taip ir buvo. Aplinkybių dėl įtraukimo į žiniaraštį nepamena. Mokinių sąrašai yra sudaromi. Pinigus gal iš 49 asmenų rinko ir administratorė, nepamena nei pavardžių, nei asmenų, konkrečiai negali pasakyti. Galėjo ir instruktorius su mokiniais susitarti asmeniškai dėl papildomų pinigų ir jie, vadovai, nežinojo. Deklaracijas mokesčių inspekcijai pateikė kaip suskaičiavo buhalterė. Kvitų nebuvo. Dėl U., R., J. atlyginimų išmokėjimo, su visais instruktoriais buvo sudarytos sutartys ir jie gavo atlyginimus tiek, kiek ir numatyta. K. U. parodymų, buvo nustebusi, nes atrodė, kad jis dirbo kaip baudžiavoje. Darbo žiemą sumažėdavo, vasarą padaugėdavo. Jis minimaliai turėdavo 3-4 mokinius, nežino iš kur jis tiek dirbo, iš kur paėmė tokius skaičius. Mokiniai juo nebuvo patenkinti, buvo paprašyta, kad jis išeitų iš darbo. Kadangi turėjo išeiti, tai gal jis turėjo kažkokių priekaištų. R. kartais ateidavo po švenčių neblaivus, yra turėjęs drausminių nuobaudų, nežino kaip jam taip atrodė. J. buvo nepatenkintas darbu, jam viskas buvo blogai, nežino kokių jis turėjo minčių. Buvo konfliktų tarp jos ir instruktorių darbiniais klausimais. Tokia suma išmokėtų pinigų nebuvo įrašyta, nes tokių pinigų nebuvo. Mokiniai instruktoriais būdavo nepatenkinti, sakydavo „rašykite paaiškinimą“, bet niekas nenorėjo rašyti, pakomentuodavo žodžiu. Gal jie pinigus pasiimdavo iš mokinių, nežino. Atlyginimas mokamas toks, koks numatytas sutartyje. Prie atlyginimo buvo mokami priedai, jei atliekamas darbas gerai, įvykdytos visos užduotys, švenčių progomis. Jie buvo kaip dovanos. Buvo išleistas įsakymas. Kažkuriais metais yra buvę, kad konkrečiai apskaitoje nurodyti instruktoriai ir sumos. Gal tais konkrečiais metais premijų nebuvo, nes vieni metai sunkesni, kiti lengvesni. Kiekvienas gali įvardinti kaip jam geriau. K. U. pasakė, kad jis dirbo nuo 7.00 val. iki 20.00 val. Jai nesuprantama, kas jam davė tiek mokinių. Sausio mėnesį nėra mokinių, mokiniai neateina, bet jis vis tiek teigia, kad tiek dirbo. Sumos prie instruktorių vardų, pavardžių įrašytos, ji rašė fantazijas, kadangi ateina instruktorius, skundžiasi, kad neturi vaikams už ką nupirkti kuprinės, tai jam pažada ir pasižymi, jei tu tą ar tą punktą padarysi. Bet jei jis į darbą ateina neblaivus, tai jų neįvykdai. Tos nurodytos sumos nebuvo išmokėtos. Pagal kokius faktus įrašydavo sumas, nepamena, gali būti įrašyti jos ketinimai. Darbo sutartis pasirašydavo ji, pagal darbo sutartį užfiksuotas atlyginimas buvo mokamas ir galimi priedai. Buvo mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kitos darbo užmokesčio skaičiavimo sistemos nebuvo. Dėl 14076 Eur neįtrauktų pajamų, nepamena už ką pinigai buvo neįtraukti. Pinigų priėmimo kvitus deklaravo vėliau, gali būti, kad už 14 076 Eur sumą. Dokumentai nebuvo išrašyti 2014 metais, deklaravo 2015 metais. Nemoka buhalterijos, jokių tikslų ką nors slėpti neturėjo. Nežino dėl mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos, tik norėtų, kad inspekcija ateitų ir apmokytų dirbti. Faktiškai apskaičiuoja ir surašo buhalterė, ji jas pateikia elektroniniu būdu. Pripažįsta savo veiksmuose aplaidumą, kažką pražiopsojo, nepadarė iki galo. Aplaidumas pasireiškia visų dokumentų nesurašymu, gavus pajamas iš mokinių.

Liudytojas K. U. teisme parodė, kad moteris – I. yra buvusi jo vadovė. Vyro – J. V. B. nepažįsta, gal yra kartą matęs. Jokių piktumų neturi, santykiai su abiem neutralūs. Įsidarbino įmonėje. Dirbo apie pusę metų žiemos periodu, tiksliai datų nepamena, vairavimo instruktoriumi. Buvo paskirtas automobilis, turėjo mokyti mokinius. R. B. buvo kaip vadovas, nustatė ką darys. Nustatė, kad mokės po 6 Lt sumą už akademinę valandą. Dirbo nuo 7.30 val. iki 17.00 val., per dieną buvo 7 mokiniai. Dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienį darbo laikas buvo trumpesnis. Pirmo mėnesio algą išmokėjo R., už kitus mėnesius – I.. Buvo, kad du mėnesius alga vėlavo ir negavo. Atėjus pavasariui, balandžio ar gegužės mėnesį išėjo iš darbo. Už kurą pinigus duodavo administratorė. Žino, kad byla yra todėl, kad darbo sutartyje parašytas atlyginimas minimalus, o realiai mokėjo daugiau. Buvo nustatytas minimalus atlyginimas 600 Lt, paskui 830 Lt ar kažkas taip. Algalapius pasirašydavo kas mėnesį, kažkada buvo vėlavimas ir pasirašė vėliau. Kiek pagal sutartį į rankas turėjo gauti, neskaičiavo. Algalapyje buvo 600 Lt, gal daugiau, tiksliai negali pasakyti, nes neskaičiuodavo. Algalapyje nurodyta suma neatitikdavo gaunamos. Į rankas gaudavo 1800 - 2000 Lt. Pirmą atlyginimą išmokėjo R., gavo 2000 Lt, kitus išmokėdavo I.. Gaunama suma buvo didesnė nei nurodyta algalapyje, už ją pasirašydavo mokykliniame sąsiuvinyje su langeliais. Sąsiuvinyje buvo ir kitų asmenų parašai. Vardų pavardžių nepamenu, tiesiog buvo parašai. Sąsiuvinį pateikdavo I. išmokant atlyginimą. Sąsiuvinyje tikriausiai pasirašydavo dėl to, kad dar kartą nepretenduotų į tas sumas. Galvojo, kad tai yra priedas prie algos. Atėjus į darbą R. pasakė, už akademinę valandą mokės 6 Lt, po bandomojo laikotarpio kels iki 8 Lt. Tiesiog pasakė sumą, kad tiek mokės. Tyrimo metu buvo aiškiau, nes laikotarpis buvo artimesnis, sumos aiškesnės, bet situaciją pamena. Dabar kiekvieno mėnesio konkrečios sumos negalėtų pasakyti. Mažiausia išmokėta suma galėjo būti apie 1 800 Lt, dabar negalėtų nurodyti skaičių. Su tyrėju skaičiavo pagal valandas, nes tikslių sumų nepamena. Dokumentuose duomenys apie mokinių skaičių nesimato. Su I. parodymais susipažinęs, ji neigė, kad buvo mokamos didesnės sumos. Ji įvardijo, kad tai buvo automobilio remontui ar panašiai, bet pinigus gaudavo savo reikmėms. Dauguma asmenų skundėsi dėl atlyginimo vėlavimo, ar skundėsi dėl kitų dalykų, nepamena. Buvo atlyginimo vėlavimas ir susidėjo laikotarpis, pasirašė du algalapius ir 2 800 Lt suma, galėjo būti už du mėnesius. R. žadėjo vieną sumą, o mokėjo kitą. Akistatoje su I. P. dalyvavo. Gautas didesnis atlyginimas yra neoficialus atlyginimas. Su vienu mokiniu pagal taisykles galima važiuoti ne daugiau kaip tris akademines valandas, dažniausiai - dvi valandas, šeštadieniais nuo 8.00 iki 13.00 - 14.00 val. Sau ant lapelio tuo metu rašydavosi kiek valandų dirbo, bet abejoja ar jį išsaugojo. Dabar reikėtų skaičiuoti, bet gali būti, kad atlyginimas siekė apie 2 000 Lt, jei šeštadienį dirbo pusę dienos, atlyginimas buvo apie 1 800 Lt. Jokių pažeidimų įmonėje nebuvo padaręs. Per tuos mėnesius nesirgo. Išeiginių, šventinių dienų neskaičiavo, ėmė 26 ar 24 dienas. Į kalendorių nežiūrėjo. Dienų skaičius priklauso pagal einamą mėnesį. Suma jo buvo nurodyta apytikslė, bet išmokėta ji yra didesnė nei nurodyta algalapyje.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad abu kaltinamieji asmenys pažįstami, konfliktų, priešiškumų nėra. Jie yra buvę darbdaviai, šiai dienai santykiai neutralūs. Žino, kad byla yra dėl netvarkingos apskaitos. Įmonėje išdirbo 6-7 metus vairavimo instruktoriumi. Dirbdavo nuo 8.00 iki 17.00 val., kitą dieną trumpiau, laiką derindavo pagal mokinius. Atlyginimas buvo minimalus. Gaudavo už išdirbtas valandas. Važiuodavo dirbti į kitus miestelius, tuomet uždirbdavo daugiau, nes būdavo daugiau valandų. Visada vėluodavo atlyginimas, jautėsi didžiulis trūkumas pinigų. Apklausose surašyta viskas. Apklausas daugmaž pamena, viskas taip turėtų būti. Atlyginimą gavo, pasirašydavo algalapyje. Ant popieriaus buvo nurodyta 850 Lt, į rankas - 650 Lt. Pasirašydavo, bet algos gaudavo tai 100 Lt, tai 200 Lt ir nesusigaudydavo už kurį mėnesį, nes pastoviai nebuvo pinigų. Eidavo pinigų prašyti. Pradėjęs dirbti gaudavo 6 Lt už valandą, po to 7 Lt, važiuodamas į kitus miestelius, į Telšius, Kelmę, gaudavo 9 Lt. Iš pradžių gaudavo minimumą, po to iki 1 000 Lt į rankas, 800 Lt, 900 Lt. Skyrėsi mokinių skaičius. Važiuodavo į Kelmę, gaudavo daugiau, dirbant Šiauliuose – mažiau. Būdavo retas atvejis, kad gavo daugiau, dažniausiai buvo minimumas. Įmonė darė pažeidimus, nes asmenys gaudavo daugiau nei būdavo algalapyje. Pasirašo ant algalapio, o 100 Lt gauni net automobilyje, išeina, kad gaudavo nelegalų atlyginimą. Suma 850 Lt ant popieriaus ir išvažiavęs dirbti į kitą miestą gauni daugiau, nežino kaip išeina ar atlyginimas oficialus ar ne. Didžiausias atlyginimas buvo gal 1 100 Lt ar 1 500 Lt, bet nepamena. Sąsiuvinio nematęs. Žino apie jį, nes visi klausinėja. Sąsiuvinyje rašydavosi tik už kurą. Nežino „juodos“ buhalterijos sąsiuvinio, gavęs pinigus pasirašydavo ant bet kokio lapelio. Sąsiuvinis už kurą paprastas, mokyklinis, langeliais. Nėra matęs popieriaus kur parašyta, kad jam išmokėta suma 1 500 Lt. Dėl sumos spręsdavo R., algalapius paduodavo I. P.. Pinigus paduodavo tiek R., tiek I. P.. Pradžioje visą laiką pinigus paduodavo I. P.. Tarp jų, kiek suprato, buvo triukšmas ir R. perėmė mokėjimą. Keitėsi mokyklos pavadinimas ir nuo to laiko pradėjo pinigus daugiau mokėti R.. Apklausoje minimas sąsiuvinis, kuriame rašėsi už kurą. Sąsiuvinyje buvo nurodytas vardas, pavardė ir kiek pasiimi pinigų kurui. Pinigus išduodavo administratorė, kartais - I. P.. Dirbant įmonėje pinigų skolintis nereikėjo, nes „sužaisdavo“ ant kuro. Iš įmonės vadovės neprašydavo paskolinti. Gali būti, kad sykį yra pasiskolinęs, neprisimena. Direktorius buvo J. V. B.. Pradėjo dirbti prieš daug metų, dirbo Šiauliuose ir Kelmėje. Kelmėje J. V. B. matydavo, Šiauliuose - retai. Iš jo jokių nurodymų nėra gavęs, pasisveikindavo. I. P. buvo direktoriaus pavaduotoja, vesdavo buhalteriją. Tiksliai jos pareigų nežinojo, bet kad ji tvarko popierius, jausdavo. 2015 m. balandžio 9 d. duoti parodymai daugmaž teisingi. Rašėsi už 850 Lt sumą ir viskas, o už kitas sumas pasirašydavo ant lapelio. Suma vidutiniškai 1 400 Lt, ji maždaug teisingai užrašyta. Būdavo išlaidų įmonėje. Išeinant iš darbo gavo daugiau nei algalapyje, galėjo būti didesnė suma. Gavo per du kartus, tiksliai sumos negali pasakyti. Minimalus mokinių skaičius per dieną yra penki. Būdavo, kad per dieną būna ir du, trys mokiniai. Detaliai pagal dienas ir mokinius sumų išskirti negali. Jei 10.00 val. neatvyksta mokinys, skambina paskutiniam ir sutrumpėja darbo diena. Gaudavo papildomą atlyginimą, būdavo ir sumažindavo ir pakeldavo atlyginimą. Išeinant iš darbo 2000 Lt sumą gavo su įsiskolinimu nuo sausio mėnesio.

Liudytoja T. K. teisme parodė, kad J. V. B., I. P. - pažįstami asmenys, sutaria su jais gerai. Dirba UAB „V.“ administratore nuo 2013 metų, apie tris su puse metų. Sutinka klientus, pasirašo sutartis, padeda mokiniams su kompiuteriu, vairavimo treniruokliu, padeda parašyti įsakymus. Šiuo metu tiesioginis vadovas R. B., buvo ir I. P.. Visi pinigai būdavo pas I. P.. Pinigai - už kursus. Su apskaita neturi nieko bendro. Jos atlyginimas iš pradžių buvo minimalus – 1 000 Lt ant popieriaus. Kiek tiksliai gaudavo atskaičius mokesčius, nepamena, virš 800 Lt. Premijos pradėtos mokėti prieš gerus metus - 2015 metais. Gavus atlyginimą, pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito, kaip tiksliai vadinosi dokumentas, nežino, gal pajamų orderis. Pasirašydavo ant vieno dokumento. Nurodyta suma visada sutapdavo su gaunama. Pati pinigų iš mokinių nėra paėmusi, tai darydavo I. P.. Sumos už kursus galėjo būti įvairios. Visų kursų sumos yra nurodytos jų internetinėje svetainėje. Priėmus pinigus, I. P. išrašydavo kvitą. Jį padėdavo pas save. Jokių sąsiuvinių ar kažkokių lapų nėra mačiusi. Kas kitiems mokėjo atlyginimą, nežino, nes ne visi kartu ateidavo pasiimti atlyginimą. Su instruktoriais bendraudavo klausimais dėl mokinių. Sudarydavo sutartis su mokiniais. Vairuotojai turi vairavimo lapus, jie tokių prašydavo. Instruktorius paprašo sudaryti sutartį su kokiu mokiniu važiuos. Dėl kuro su instruktoriais nebendravo. Už kurą gal yra kokį kartą davusi pinigus, jei vadovė duodavo, bet nepamena, nes visą laiką taip nebuvo. Vairuotojai tokiu atveju niekur nepasirašydavo. Tai darydavo I. P. nurodymu. Ji pasakydavo, kad pinigai kurui. Nesakydavo, kad jiems reikia pasirašyti dokumente. Vairavimo lape yra nuotrauka, sutarties numeris, medicininė pažyma. Lape instruktoriai žymi pamokas, ką veikia pamokose. Kiek vairuotojai laiko užrašo, nesigilina. Lapai sugrįžta pas ją ir yra dedami į archyvą. J. V. B. jai tiesiogiai nurodymų nedavė. Jis nedažnai būdavo.

Liudytoja I. M. teisme parodė, kad I. P., J. V. B. yra nepažįstami asmenys. Lankė vairavimo kursus UAB „V.“. Teorijos mokykloje nelankė. Su bendrove sutarė dėl praktinio vairavimo. Ėmė visą mokymosi paketą kiek priklauso ir vieną pamoką papildomai. Sumokėjo gal virš 900 Lt, sumos tiksliai nepamena. Sumokėjo grynais ten sėdinčiai darbuotojai, pasirašė sutartį. Tai ne I. P., sėdinti salėje, ir ne iš salės išėjusi mergina (liudytoja T. K.). Moteris buvo tamsiais ilgais plaukais. Mokėjimas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje bendrovėje, prie parduotuvės „Iki“. Sumokėjo visą sumą, jai išrašė kvitą, kurį atidavė mokesčių inspekcijai. Prašė parašyti visą pasakojimą. Už papildomą pamoką kvito negavo. Pinigus sumokėjo tai pačiai moteriai, kurios įvardinti negali. Gali būti, kad sumokėjo 70 Lt sumą. Sumas sumokėjo tokias, kokias ir minėjo tyrimo metu. Antrą kartą kvito negavo, jo neprašė, nes skubėjo į vairavimo pamoką. Gal pasakė, kad neateis kvito pasiimti, atsakė „gerai“, tiksliai visko nepamena.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad dirba FNTT Šiaulių apygardos valdyboje vyresniuoju tyrėju. Kaltinamieji pažįstami tik einant tarnybines pareigas, ankščiau nepažinojo, konfliktų su jais nėra. Bylą vedė jis. Konkrečiai kas ir ką pasakojo, nepamena, bet klausė kiek oficialiai gaudavo, nuo kada dirbdavo, kaip buvo apmokama už darbą. Aiškino, kad gaudavo nuo 6-9 Eur už pamoką. Minėjo, kad oficialiai gaudavo 800, buvo žiniaraščiai, bet sakė, kad gaudavo ir daugiau. Liudytojai buvo apklausti po vieną, padaryta akistata ir vienas – liudytojas R. buvo apklaustas du sykius. R. buvo apklaustas papildomai, nes akistatoje jis kalbėjo kitaip nei pirminiuose parodymuose. Apklausoje liudytojas R. patvirtino, kad gavo ne 800 Eur, o daugiau. Akistatos metu parodymai skyrėsi nuo jo pirminių. R. sakė, kad nesuprato klausimų, ko nesuprato - nedetalizavo. Su juo bendravo virš valandos, nesuprato ko R. nesuprato. Užrašė ką žmogus paaiškino, pats informacija nedisponavo. Parodymus gal pakeitė, kad akistatoje susitiko savo seną darbdavį ir tapo nepatogu. Žmogus nejaunas. Apklausoje viskas vyko laisva forma ir užduodant klausimus. Apklausos rėmai buvo, klausė apie kurą, kaip buvo mokama už kurą. Apklausa buvo standartinė, jei gaudavo, tai nuo kiek iki kiek. Spaudimo liudytojui nedarė. Jokio suinteresuotumo neturi bylos perdavimu teismui. Buvo paimti užrašai, išlaidos, kurių buhalterija atitinka, išskyrus atlyginimus. Nuo bylos perdavimo teismui jiems atlyginimas nepriklauso, atlyginimas fiksuotas. Liudytoją U. apklausė. Apklausiant liudytojus, taikoma visiems vienoda taktika, patys pasakojo ir jis klausė. Liudytojas U. pasakojo, kad darbas buvo valandinis, buvo paklausta „kiek gaudavai, ar 800 ar daugiau?“ Jis pasakė daugiau, nuo tiek iki tiek, jei daugiau, tą tarpą įvardinkite. Sumą jis įvardino pats. Skaičiuoti liudytojui nepadėjo. Jei būtų padėjęs skaičiuoti, suma būtų konkreti. Dabar suma nėra konkreti. Vienas liudytojas nurodė virš 2000 Eur, kitas – 1 600 Eur, tiksliai nepamena. Liudytoją J. apklausė, jis dar nebuvo išvykęs į užsienį. Asmenys protokolus skaitė, pasirašė.

Liudytoja K. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais giminystės ryšių nėra. Dirba UAB „V.“ buhaltere. J. V. B. ir I. P. yra darbdaviai, santykiai su jais yra geri. Žino, kad vyko konfliktas su darbuotojais. Žino, kad yra byla, konflikte nedalyvavo. Dirbo buhaltere, tikslas buvo gautus finansinius dokumentus iš vadovės I. P. paimti ir suvesti į buhalterinę programą, pateikti finansines atskaitomybes. Tai darė namie, savo kompiuteryje, programa, kurią turėjo ir naudojo. Grynų pinigų niekada neturėjo, jų neskaičiavo, bankinių pavedimų nedarė. Susitikimai buvo kartą, du per mėnesį, paimant dokumentus ir juos sutvarkant, pateikiant deklaraciją ir grąžinant. Pinigų išmokėjimų nevykdė, niekada nematė kada tai buvo daroma. Gaudavo atlyginimą ir pasirašydavo lapelyje. Gaudavo dokumentus, juos sutvarkydavo ir pateikdavo atskaitomybę. Jos minimalus valandinis įkainis 2014 metais buvo nuo 310-350 Lt, jis kas mėnesį skyrėsi, kaip ir darbo valandos. I. P. - bendrovės vadovė ir akcininkė, dabar personalo vadovė. Kasininkas buvo savininkas - I. P., kai įmonė buvo personalinė. Atlyginimą suskaičiuodavo pagal važtaraštį, darbo sutartis programiškai ir gaudavo dokumentus, kai atlyginimai būdavo išmokėti. Programa tokia, kad ji formuoja kiekvienam žmogui atskirą mažą žiniaraštį. Jį sudarydavo programoje pagal darbo valandas. Darbo apskaitos žiniaraštį pristatydavo I. P.. Žino, kad buvo atliktas įmonėje patikrinimas. Žino, kad buvo paimti dokumentai, bet pati poėmyje nedalyvavo. Nebuvo PMV mokėtojais, tuo metu nebuvo prievolės pateikti deklaracijas už 2014 metus. Ji galėjo būti pateikta iki 2015 m. gegužės 1 d. Patikrinimo metu deklaracija neturėjo būti pateikta. Deklaracija buvo pateikta laiku, bet įsibėgėjus procesui. Žino, kad buvo apklausos, daugiau su situacija nesusipažinusi, tik dalyvavo apklausoje. Ar buvo pateikti dokumentai pavėluotai įtraukti į apskaitą, nepamena. Kada pateikė grynų pinigų kvitus, tada ir įformino. Grynų pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į apskaitą tada, kada juos gavo, tiksliai kada nepamena. Kuriuos dokumentus duodavo vadovė, tuos įformindavo: pirminiai dokumentai, pirkimai, grynųjų pinigų kvitai, išmokėjimo žiniaraščiai, už komunalines paslaugas, už nuomą, visi pirminiai apskaitos dokumentai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pateikdavo, jame užfiksuotos darbo valandos visų darbuotojų dienomis. Apie vairavimo lapus nieko negali pasakyti, su jais nedirbo. Tai ne buhalteriniai dokumentai, juos turėjo instruktoriai ir kas už juos yra atsakingas. Kas susiję su mokiniais, gaudavo tik kvitą, mokestį už mokslą. Vairavimo lapų netvarkė. Įmonės kasininkas buvo vadovas, nes buvo personalinė įmonė. Įstatų jokių nebuvo, nes buvo personalinė įmonė. Įstatai atsirado, kuomet atsirado uždaroji akcinė bendrovė. Darbo sutartyje nebuvo išskirta, buvo nurodyta, kad tvarkys buhalterinius dokumentus pagal pateiktus dokumentus. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pateikdavo I. P., ji pagal tuos duomenis programiškai sudarydavo atlyginimų žiniaraščius. Žiniaraščius atiduodavo I. P.. Deklaracijas mokesčių inspekcijai teikdavo ji, įgaliojimo neturėjo. Prisijungimas buvo I. P., šalia ji teikdavo duomenis. Tokį įgaliojimą turi dabar. Duomenis į deklaraciją sutraukdavo iš pateiktų įmonės vadovės dokumentų. Jai nebuvo tokios pareigos apskaičiuoti kuro normas. Spidometrų netikrino. Buvo žodinis susitarimas, nei spidometrų, nei kuro normų, nei avansinių apyskaitų nepildė, nebuvo įgaliota. Buvo toks susitarimas.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad V. B. yra jo tėvas, o I. P. – sesuo. Atsisakė visiškai duoti parodymus.

Liudytoja J. V. teisme parodė, kad kaltinamoji I. P. pažįstama. Kai mokėsi vairavimo mokykloje, ji dėstė teoriją. Kaltinamojo vyro nepažįsta. Tyrimo metu buvo apklausta apie tai, kiek mokėjo už pamokas, kaip mokėdavo, už ką mokėdavo. Už kursus mokėjo administratorei. Iš viso vairavimo kursai kainavo apie 1 200 Lt. Gali būti, kad 1 290 Lt. Minėtą sumą mokėjo dalimis: per du, ar tris kartus. Kai sumokėjo visą sumą, gavo dokumentą. Koks tai buvo dokumentas, nepamena, bet jis buvo su parašais. Ant jo pasirašė. Dokumento spalvos nepamena. Už visą sumą pasirašė. Teko mokėti už papildomas pamokas, pravažiavimus. Papildomų pravažiavimų buvo gal 8, ar daugiau, nesižymėjo. Galėjo papildomai mokėti už 6 kartus. Už vieną papildomą pamoką mokėjo 70 Lt. Gali būti, kad viso 126 eurai. Už papildomas pamokas ėjo mokėti pas administratorę. Dėl kvitų nepamena, nes jų nekaupė. Administratorė lygtais buvo I., I., ne T.. I. P. niekada asmeniškai nemokėjo.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad pažįsta I. P., kuri vairavimo mokykloje vedė teorines paskaitas. Jokių santykių su ja nepalaiko, bendravo tik vairavimo kursuose. Mokant už vairavimo kursus, duodavo lapelį, kuriame pasirašydavo vardą, pavardę, kad susimokėjo. Už kursus mokėjo du, tris kartus, tiksliai nepamena. Papildomai ėmė pravažiavimų pamokas, gal keturias, penkias. Litais už pamoką mokėjo – 70, eurais apie 20-21. Už papildomą pamoką sumokėjo sekretorei, jos vardo, pavardės nežino. Mokėjo už kiekvieną pamoką atskirai tam pačiam asmeniui. Kvitų už papildomas pamokas negavo. Pamena, kad pasirašydavo ant lapo su vardu ir pavarde, kad sumokėjo. Tai buvo laisvos formos dokumentas. Jame buvo lentelė, pirmoje grafoje numeris, antroje - vardas, pavardė, trečioje - suma ir parašas. Kiek už pagrindinį mokymą sumokėjo, tiksliai nepamena, gal apie 300 Eur. Gavo sutartį, kurią pasiėmė mokesčių inspekcija. Mokesčių inspekcijoje nurodė teisingai, kad dokumento neišrašydavo. I. P. pinigų iš jos neėmė.

Specialistė N. S. teisme paaiškino, kad kaltinamieji jai nepažįstami, priešiškumų jiems nėra. Dirba FNTT vyriausiąja specialiste, atlieka bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Darbo stažas 20 m. Atliko UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Iš jai pateiktų bendrovės dokumentų už 2014 m. sausio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. laikotarpį surašė specialisto išvadą 2015-11-26 Nr. 97, kurią tvirtina pilnai. UAB „V.“ įmonėje fiksavo pažeidimus. Pirmiausia buvo tikrinamos pajamos, pagal įmonės pateiktus dokumentus ir pagal įmonės deklaruotas pajamas, kurios buvo deklaruotos VMI pagal metinę pelno deklaraciją. Nustatė, kad 2014 m. bendrovė deklaravo už 14 076 Lt daugiau pajamų nei tyrimui buvo pateikta apskaitos dokumentų. Šiai sumai nėra pateisinamų dokumentų. Tyrimui buvo pateikti liudytojų parodymai, kuriuose buvo užfiksuota, kad liudytojai mokėjo už papildomas pamokas. Liudytojos buvo apklaustos VMI ir byloje buvo surinkti dokumentai, jų paaiškinimai, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad sumokėtos sumos už papildomas pamokas nebuvo įrašytos į bendrovės apskaitą. Trečia, baudžiamojoje byloje buvo pateiktas iš kelių lapų žiniaraštis, 2015 m. sausio-vasario mėn. klientų apmokėjimo už paslaugas ir prekes, kuriame buvo nurodytos pavardės, sumos ir šio žiniaraščio duomenys buvo palyginti su bendrovės apskaita. Nustatyta, kad 49 asmenims fiksuoti pardavimai šiame žiniaraštyje neįrašyti į bendrovės apskaitą dėl 1 148,08 eurų. Baudžiamoje byloje taip pat buvo 13 lapų dokumentai, kuriuose buvo užfiksuotos sumos, dirbusių ir dirbančių asmenų vardai, mokesčiai Sodrai, serviso aikštelės nuomos lizingo. Prie jų buvo parašytos sumos. Tyrimo metu tuose lapuose buvo lyginama užfiksuota informacija su bendrovės apskaitos dokumentais. Palyginus nustatyta, kad tuose lapuose užfiksuotos sumos prie mokesčiams, Sodrai, servisui atitiko bendrovės apskaitoje užfiksuotus įrašus, o prie darbuotojų vardų parašytos sumos neatitiko. Tyrimo metu liudytojai parodė, kad gaudavo didesnį darbo užmokestį nei užfiksuota apskaitoje. A. J. parodė, kad 2013 m. jo uždarbis buvo didesnis, o tiriamasis laikotarpis buvo 2014 m., tai nevertintas. Palyginus liudytojų parodymus, nustatyta, kad į bendrovės apskaitą neįrašyta 30 665 Lt papildomai išmokėto darbo užmokesčio. J. V. B. yra bendrovės vadovas, o I. P. yra darbuotoja. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonei vadovavo J. V. B.. Jos funkcija yra ūkinių operacijų atvaizdavimas apskaitoje. Baudžiamojoje byloje buvo pridėti įgaliojimai ir J. V. B. dalį savo pareigų įgaliojimu perleido I. P.. Įgaliojimuose užfiksuota, kad perleidžia deklaracijų pateikimą VMI ir leido pasirašyti įmonės dokumentus. Sodrai pateiktais bendrovės duomenimis J. V. B. buvo mokamas darbo užmokestis. Kokias pareigas jis atliko, galima spręsti iš pareigybių, bet dalį pareigybių perleido kitam asmeniui ir toliau jam buvo mokamas darbo užmokestis. Pareigybių aprašymų nematė, už ką J. V. B. gavo darbo užmokestį. Buhalterė K. B. atsako už įrašų teisingumą. Šiuo atveju, kokius apskaitos dokumentus jai pateikė, tokius ji ir įtraukė į apskaitą. Jei kažkokie dokumentai jai nebuvo pateikti ir neįtraukė, apskaitoje neturi. Buhalterė atsako tik už įrašų teisingumą pagal jai pateiktus dokumentus. Pagal pateiktus duomenis Sodrai J. V. B. gavo užmokestį ir jis bendrovei vadovavo. Jis ne visas savo pareigas perleido. Įgaliojime parašyta, kad I. P. turi teikti deklaracijas ir pasirašyti dokumentus, bet apie ūkinių operacijų fiksavimą apskaitoje nėra parašyta. Pagal tokį turinį I. P. teikė deklaracijas. Vadovas bet kokiu atveju turėjo žinoti, kas vyko įmonėje. Vien J. V. B. negali atsakyti, nes įgaliojimu jis patikėjo jai tvarkyti bendrovę UAB „V.“. Kad nustatyti apimtį, reikalingi pareigybių nuostatai, o šių dokumentų nematė, neturėjo, nes dalį darbų patikėjo I. P.. Susipažinus su pareiginiais nuostatais, išvada nesikeistų, nes už viską atsakingas įmonės vadovas. I. P. atsako ta dalimi, pagal kurią buvo įgaliota. Įgaliojime buvo pažymėta, kad I. P. turi pateikti VMI deklaracijas, atstovauti, pasirašyti dokumentus. Buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., deklaracijų teikimai ir dokumentų pasirašymai, dokumentų pildymas rekvizitais. Kad dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitą, tai yra dokumentų pasirašymas. Už vairavimo pamokas, jei mokama grynais, pildomas pinigų priėmimo kvitas ar kasos pajamų orderis ir jame pasirašo vadovas. Šiuo atveju vadovas įgaliojo dokumentus pasirašyti I. P.. Vadovo parašas ten turėjo būti. Pagal įmonės vidaus tvarką nusistato, kas pildo kasos pajamų orderius ar pinigų priėmimo orderius, bet šiame iš užpildytų žmonių priimtų pinigų priėmimo kvite vienas iš rekvizitų yra bendrovės vadovo parašas. Pagal šį įgaliojimą turėjo būti I. P. parašas. I. P. organizavo apskaitą pasitikėjimo teise, kurią įgaliojimu parašė J. V. B.. Tai apima dalį apskaitos: deklaracijos pateikimą ir dokumentų pasirašymą. Už pasirašytų dokumentų teisingumą atsako dokumentą surašęs ir jį pasirašę asmenys. Tos dalies, už kurį J. V. B. gavo darbo užmokestį ir ką veikė, nustatyti negali, nes nėra pareiginių nuostatų. Nei vienų pareigybinių nuostatų nematė. Jei nebūtų įgaliojimo ir būtų nustatyta, kad įmonėje direktoriaus nebūna, realiai nevadovauja, atsakomybė tikrajam vadovui turi būti, nes jam buvo mokamas darbo užmokestis. Kas surašė, pasirašė dokumentus, tas atsako. Vadovas žino kas, ką veikė. I. P. atsakomybė bus tame, kad ji įgaliota pasirašyti dokumentus. Dokumentų nebuvo parašyta ir pasirašyta. Jos atsakomybė yra. Jei teismas nustatys, kad yra padaryti pažeidimai, atsako vadovas ir vyr. buhalteris, bet išsiaiškino, kad buhalterės klastojimų nebuvo. Pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad viskas buvo žinoma I. P.. Vadovas J. V. B. visas ūkines operacijas dėl pinigų išmokėjimo pagal įgaliojimą buvo pavedęs I. P.. Jis vadovas ir turi už viską atsakyti. Jis blogai įgaliojo tą asmenį, dokumentais neužfiksavo visų ūkinių operacijų, kurios vyko bendrovėje. Esant įgaliojimui, vadovas turi organizuoti apskaitą. J. V. B. organizavimas yra su pasamdymu vyr. buhalterės, šiuo atveju su įgaliojimu kito asmens tvarkyti apskaitą tose ribose, kad pasirašyti dokumentus. Jis blogai organizavo apskaitą. J. V. B. organizuoja apskaitą. Už bendrovės visą veiklą atsakingas vadovas. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tiriamuoju momentu įmonėje buhalteris buvo, atlyginimas jam buvo mokomas. Buhalterinė apskaita organizuota vyr. buhalterės, dirbo, įgaliojimas buvo surašytas dėl deklaracijų teikimo, dokumentų pasirašymo. Kalba ėjo apie tai, kad J. V. B. dirbo šioje įmonėje vadovu ir jam buvo mokamas darbo užmokestis. Dalį pareigų įgaliojimu perleido I. P.. Atsakomybę turi nešti abu, nes bendrovei vadovavo J. V. B., I. P. atliko netinkamus, neteisėtus veiksmus. Jei nebūtų I. P. veiksmų, nebūtų ir J. V. B. atsakomybės. Oficiali darbo užmokesčio skaičiavimo sistema buvo apskaitoma buhalterinėje apskaitoje. Instruktoriai gavo minimalų darbo užmokestį. Pagal liudytojų parodymus, jų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas visai kitaip. Liudytojai parodė, kad jie darbo užmokestį gaudavo priklausomai nuo valandos. Kiekviena valanda turėjo atskirą įkainį, priklausomai nuo to, kur buvo atliekamas darbas. Tai yra svarbu, nes su šia darbo užmokesčio skaičiavimo sistema buvo susipažinusi I. P.. Visai bendrovei vadovauja direktorius. Vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. – jei jis gavo darbo užmokestį. Direktoriui yra nurodytas mokamas darbo užmokestis. Jei būtų dvigubas asmenų nubaudimas, tai direktorius perleidęs pagal įgaliojimą pareigas, negautų darbo užmokesčio. Jis atsako už tai, kad netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, nes neužtikrino buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad nebūtų įvykdyti pažeidimai, tai yra, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos atliekamos ūkinės operacijos. I. P. yra personalo vadovė, ji susijusi su darbo santykiais. Direktorius įgaliojo asmenį, susijusį su darbo santykiais. Toks įgaliojimas yra numatytas Civiliniame kodekse. Tyrimui buvo pateikti G. V., G. P., I. M. pateikti paaiškinimai, kuriuose jos nurodo, kad jos sumokėjo už papildomas pamokas, tačiau pagal apskaitos dokumentus, nustatyta, kad šių sumų apmokėjimų nesimato apskaitoje. Dėl 49 asmenų, tyrimui buvo pateikti žiniaraščiai, kuriuose buvo užfiksuota 2015 m. sausio – vasario mėnesių - „klientų apmokėjimai už paslaugas bei prekes“, jame užfiksuoti - mokėtojo vardas, pavardė, mokėjimo mėnuo, paskirtis ir įmokų sumos. Nustatyta, kad žiniaraštyje užfiksuoti 1149 Eur nebuvo užfiksuoti bendrovės apskaitoje. Daryta sąlyginė išvada, jeigu bendrovė iš 49 asmenų už vairavimo mokymo paslaugas ir prekes gavo šią sumą, tai neįrašydama jos į apskaitą ir neįformindama šių operacijų nesilaikė buhalterinės apskaitos įstatymų. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2014 metus ir 2015 metų sausio mėnesį. Tai registras, kuriame nurodytos pavardės, sumos ir datos. Veiklos iš dalies negalima nustatyti, nes ji neužfiksavo gautų pajamų sumos. Turto negalima nustatyti, nes buvo parduotos prekės 49 asmenims. Įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti, nes buvo asmenys, iš kurių gautos pajamos. Tie skaičiai yra žinomi. Turto negalima nustatyti, nes įmonė nesilaikė įstatymų. Laikantis įstatymų, būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos. Dėl jų neįrašymo į apskaitą ir nesilaikant įstatymų, negalima nustatyti bendrovės veiklos elementų už tą laikotarpį. Dėl 14000 Lt, tyrimui pateikti pardavimo pajamos sąskaitų išrašai, pateiktos metinės pajamų deklaracijos. Palyginus metinės pajamų deklaracijose deklaruotas sumas ir užfiksuotas bendrovės apskaitoje, nustatytas skirtumas. Nustatyta, kad bendrovė už 2014 metus deklaravo daugiau pajamų nei apskaityta pajamas patvirtinančiais dokumentais. Šiai 14000,76 litų sumai bendrovėje nebuvo dokumentų. Pajamų rūšis nenustatyta. Buvo padidintos pajamos be apskaitos dokumentų. Negalima nustatyti iš kokios veiklos pajamos gautos, kas jas sudaro. Nuo didesnių pajamų yra sumokėti didesni mokesčiai. Pasididino pajamas, neaišku iš kur jos gautos ir yra sumokami didesni mokesčiai. Įplaukos už paslaugas nebuvo tikrintos, buvo tikrintos pajamos. Įplaukos gali nesutapti su pajamomis. Tai yra nurodytos pajamos deklaruojamos mokesčių deklaracijoje. Nurodyta 14000 litų suma su pinigais nerišama, nes tai kaupimo principu tvarkoma metinė pajamų deklaracija, kurioje fiksuojamos dokumentais apskaitytos pajamos, jos yra atskiriamos nuo įplaukų. Pas ją užfiksuota, kad VMI tikrino bendrovę „V.“ ir 2015-03-18 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje užfiksavo, kad bendrovė vasario 10 d. pradėto patikrinimo metu daliai fizinių asmenų, kurie už kursus mokėjo dalimis, ar 2015 m. sausio – vasario mėnesį pirko papildomas vairavimo pamokas, išrašė pajamų priėmimo kvitus ir pripažino dalį pajamų. Pripažino tik 2015 metais sausio – vasario mėnesį. Įmonė deklaruoja daugiau, bet nenurodo dokumentų, iš kur gavo pajamas. Deklaracijoje už 2014 metus mokestinio laikotarpio veikla deklaruota - nuostolis. 14000 litų sumą gali išskirti, nes veiklos rezultate jie nemokės pelno mokesčio, nes jie mokesčių deklaracijoje deklaravo 4239 litų nuostolį. FNTT pateikti liudytojų parodymai, kuriuose liudytojai U., R., J. parodė, kad už darbą bendrovėje gavo daugiau nei fiksuota bendrovės apskaitoje. Jei jiems buvo išmokėtas papildomas atlyginimas, neįrašytas į apskaitą, tai bendrovė naudojo neapskaitytas lėšas ir nesumokėjo mokesčių į biudžetą, bendrovė nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymais. Išvadoje yra sakinys, kad bendrovė „V.“ naudojo neapskaitytas lėšas. Išklausius liudytojų parodymus, nustatė, kad bendrovė atlyginimams skaičiuoti naudojo kitą apskaitos sistemą, kitokį skaičiavimo būdą. Bendrovėje užfiksuotas minimalus darbo užmokestis, o liudytojai parodė, kad jų darbo užmokestis priklausė nuo valandos, kuris turėjo skirtingą valandinį įkainį, kuris priklausė nuo to, kuriame mieste atliekamos pamokos. K. U. nurodė „apie 2800“, R. nurodė „apie 1400 litų“, J. - „apie 1800 litų“, jų parodymų duomenimis, skaičiavimui yra imama minimali mažiausia suma, kurią jie gaudavo. Tyrimo metu imta liudytojų parodymuose nurodyta suma, nevertinant nei „iki“, nei „apie“. Jei jis nurodė apie 1500, yra imama 1500 ir iš šios sumos išminusuojama oficialiai išmokėta suma, nurodyta algalapyje, tuomet pasimato neapskaityti pinigai ir neįforminti dokumentais. Dar buvo pateikti kiti dokumentai, trylika lapų, kuriuose užfiksuoti metai, mėnuo, pažymėtos sumos prie dirbančių asmenų. Patikrinus tuos lapus, nustatė, kad sumos prie SODROS, VMI, mašinų aikštelės nuomos, lizingo sutapo su bendrovės apskaitoje užfiksuotais duomenimis. Palygino lapuose užfiksuotas pinigų sumas dirbusių asmenų, nustatė, kad užfiksuotos pinigų sumos nesutapo su bendrovės apskaitoje tiems darbuotojams užfiksuotais atlyginimais, todėl buvo apklausti bendrovėje dirbusieji darbuotojai dėl atlyginimų gavimo. 23 295,48 litų – 8 881 eurų suma liudytojams išmokėti, neįrašyti į apskaitą pinigai. 30665 litų suma yra nurodyta priskaičiuota suma, nurodyta su mokesčiais. Atskaitos taškas skaičiuojant buvo paimtas pagal liudytojų parodymų. 2356 Eur neįtraukta į apskaitą suma. Papildomas darbo užmokestis buvo mokamas 2014 m sausio ir rugpjūčio mėnesių. 2014 metais į metinę pajamų deklaraciją įrašė 14 000 litų be dokumentų. Įmonė išmokėjo papildomą darbo užmokestį 2014 m. neįrašydama jų į apskaitą, antras pažeidimas atsiranda pajamos, kurios užfiksuotos, bet neapskaitytos dokumentais. Įmonė veikloje naudojo neapskaitytas lėšas. Jei darbuotojams U., R., J. išmokėjo 30 tūkstančių neįrašyto atlyginimo, tai bendrovė „V.“ metinėje pelno deklaracijoje, Sodroje pateikė neteisingus duomenis. Dalis pažeidimų susiję su „juodais“ pinigais, o 34 808 litų suma yra sąnaudos. Į sąnaudas įsiskaičiuoja: išmokamas atlyginimas, trys procentai, mokami Sodrai. Į 34808 litų sumą įeina: trijų žmonių atlyginimai, Sodros įmokos, įmokos į garantinį fondą. I. P. neša atsakomybę, nes ji nepaliko nei įgaliojimo, nei visiškos materialinės atsakomybės sutarties su asmeniu, kuris būtų atsakingas už pinigų rinkimą. Liudytojos T. B. parodymų duomenimis bendrovėje buvo pildomi kelionių lapai, kuriuose buvo fiksuojamos vairuotojų papildomos darbo valandos. Remiantis tais lapais, bendrovės vadovas žino apie tai kiek valandų išdirba, koks valandos įkainis ir kiek surenkama pinigų. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimų negalima nustatyti iš dalies bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio bei įsipareigojimų. Dėl antro pažeidimo, tai subjekto atsakomybės nekeičia kaltinamosios nurodytos aplinkybės kaip nesuspėjimas, chaosas ir kitos jos nurodytos priežastys. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 4 d. nurodyta, kad ūkinė operacija užfiksuojama registruose esant galimybei, o 12 str. 1 d. nurodo, kad ūkinė operacija yra fiksuojama jai įvykus. Padarytos žalos valstybės biudžetui nebuvo, nes mokesčiai nebuvo priskaičiuoti, nes bendrovė už 2014 metus deklaravo nuostolį. I. P. paaiškinimai vertinant pažeidimą nesvarbūs, nes vis tiek yra padaryti buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai, nėra aišku iš kur gavo tiek pajamų, iš kokios veiklos gautos tos pajamos, tyrimo metu negalima nustatyti. Kas gavo pinigus: ar I. P., ar administratorė, neturi įtakos pažeidimo nustatymui, nes tarp buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo rastas įgaliojimas kam būtų leista rinkti bendrovės lėšas. Dėl lėšų, surinktų už papildomas pamokas, tai I. P. funkcija buvo rinkti pinigus, ji bus atsakinga ir pagal duotus parodymus, ir pagal įgaliojimą, nes vienas iš įgaliojimo punktų yra pasirašyti pateikiamus dokumentus.

Liudytojas A. J., kurio nepavyko apklausti teismo posėdyje (asmuo miręs), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 m. dirbo I. P. įmonėje, Kelmės filiale, vairavimo instruktoriumi. Nuo 2014 m. pradėjo dirbti UAB „V.“. Tai ta pati įmonė, tik keitėsi pavadinimas. Įmonės direktoriumi buvo J. V. B.. Visus reikalus įmonėje tvarkė jo duktė I. P. ir sūnus R. B.. I. P. tvarkė buhalteriją, taip pat turėjo teorijos pamokų. Įmonei faktiškai vadovavo R. B.. Jis kontroliavo darbuotojus, visus klausimus reikėdavo derinti su juo. Taip pat įmonėje buvo ir administratorė T.. Ji sudarinėdavo važiavimo pamokų grafikus, papildomų pamokų grafikus, priiminėdavo pinigus iš klientų. 2014 m. jis pagal dokumentus dirbo vieną mėnesį UAB „V.“. Nors iš tikro jo ten jau nebebūdavo, nes buvo parduotas Kelmės filialas, kuriame jis dirbo anksčiau. Kiek pamena, atlyginimo už 2014 m. negavo. Išėjo savo noru. Apie ankstesnį laikotarpį, 2013 m., gali papasakoti, kad pagal darbo sutartį jis turėjo gauti minimalią algą, tačiau realiai gaudavo daugiau. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų kiekio, vienos akademinės valandos įkainis jam buvo 9 Lt. Išdirbtas valandas pats susirašydavo, taip pat jos buvo surašytos ir pas administratorę. Per mėnesį gaudavo apie 2000 Lt. Pinigai buvo mokami grynais. Juos išmokėdavo I. P. UAB „V.“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ji turėjo mokyklinį sąsiuvinį, kuriame buvo surašytos išdirbtos valandos, skola, jei tokia buvo, mokėtina suma. Gavus pinigus reikėdavo pasirašyti šiame sąsiuvinyje. Apie pasirašymą algalapiuose gali pasakyti, kad rašydavosi iš karto už kelis mėnesius. Jų pluoštą paduodavo I. P.. Ties pavarde buvo uždėta varnelė. Algalapyje nurodyta atlyginimo suma beveik 2 kartus skyrėsi nuo sumos, už kurią pasirašydavo sąsiuvinyje ir gaudavo į rankas (1 t., 89-90 b. l.).

Liudytojas V. J., kurio nepavyko apklausti teismo posėdyje (gyvena užsienio valstybėje), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2002-11-11 pradėjo dirbti individualioje I. P. įmonėje vairavimo instruktoriumi. Nuo 2014 m. šį įmonė persivadino į UAB „V.“. Čia jis toliau dirbo vairavimo instruktoriumi, iki 2015 sausio mėn. Nurodymus jam duodavo R. B., jis mokėjo darbo užmokestį, nors kartais išmokėdavo ir I. P.. J. V. B. nepažįsta. Visus klausimus spręsdavo su R. B.. Dėl atlyginimo dydžio tarėsi su R. B.. Jis nustatydavo algos dydį, valandinį tarifą. 2014-2015 m. jis gaudavo 10 Lt už akademinę valandą. Dirbdavo 5-6 dienas per savaitę, gaudavosi apie 74 val. per savaitę. Oficialiai jis gaudavo minimalų atlyginimą 1 300 Lt per mėnesį, iki mokesčių sumokėjimo, į rankas gaudavo apie 800 Lt. Šį atlyginimą jis gaudavo grynais pinigais. Be to, jam dar buvo mokamas ir neoficialus atlyginimas. Per mėnesį jis gaudavo ne mažiau 2 600 Lt algos iš UAB „V.“. Neoficialus atlyginimas sudarė apie 1 800 Lt kas mėnesį. Neoficialus atlyginimas buvo apskaičiuojamas pagal išdirbtas valandas, pritaikant 10 Lt valandinį tarifą. Išdirbtos valandos matydavosi vairuotojo savaitiniame darbo grafike. Šiuos grafikus kiekvieną penktadienį jam duodavo administratorė T.. Jie nebuvo patvirtinti jokiais parašais, buvo nurodyta mokinio pavardė ir tikslus pamokos laikas. Kiek žino, pas I. P. buvo plonas mokyklinis sąsiuvinis. Šiame sąsiuvinyje jis ir kiti vairuotojai pasirašydavo, gavę neoficialų atlyginimą. Šis atlyginimas buvo mokamas tokia tvarka: viename kabinete sėdėjo I. P. ir R. B.. Į savo telefoną gaudavo SMS pranešimą, kad tokiu laiku bus mokami atlyginimai. Tada ateidavo į minėtą kabinetą, R. B. paduodavo oficialų ir neoficialų atlyginimą. Tada ant algalapio, kurį duodavo I. P., jis pasirašydavo, kad gavo oficialų atlyginimą, o už neoficialų atlyginimą pasirašydavo sąsiuvinyje. Kiek žino, taip atlyginimai buvo mokami ir kitiems vairuotojams. Nuo 2014 m. spalio mėn. UAB „V.“ jam pradėjo mokėti tik minimumą, neoficialaus atlyginimo nebemokėjo. R. B. sakė, kad nėra pinigų, kai bus pinigų, tada išmokės ir nepamokėtą neoficialų atlyginimą. Iš UAB „V.“ išėjo 2015-01-29. Su juo atsiskaitė tik oficialiu atlyginimu. Už 2014 m. spalį, lapkritį, gruodį ir 2015 m. sausį UAB „V.“ jam liko skoloje neoficialaus atlyginimo. Apie užsiėmimų su mokiniais tvarką gali paaiškinti, kad mokinys už vairavimo pamokas apsimokėdavo UAB „V.“ administracijoje. Kiek sumokėdavo, nežino, nes gaudavo tik užsiėmimų grafiką. Su vienu mokiniu jis dirbdavo apie 8 pamokas. Vienam mokiniui priklauso 30 akademinių valandų - 15 pamokų. Viena pamoka sudaro 2 akademines valandas. R. B. buvo sugalvojęs mokymo metodiką, kad mokinys mokosi pas du vairavimo instruktorius. Tai tos 15 pamokų buvo dalijamos dviem instruktoriams. Automobiliui kurą pirkdavo už grynus pinigus. Tuos pinigus duodavo administratorė T.. Kad pinigus už kurą gavo, jis pasirašydavau storame sąsiuvinyje, kurį vedė T.. Jai pristatydavo čekius. Kurą pildavo „Apsagos“ ir „Skulo“ degalinėse. Dažniausiai grynais buvo duodami 200 Lt, kad galėtų pripilti pilną baką. Kuro per mėnesį sunaudodavo už maždaug 1 200 Lt. Automobilio kelionės lapus vesdavo. Pildydavo kas savaitę. Kelionės lapuose buvo nurodyta vairuotojo pavardė, automobilis, spidometro parodymai, dienos, valandos, kurios neatitiko realaus darbo krūvio, ir kilometražas. Kelionės lapus atiduodavo administratorei T.. Ji išduodavo naujus. Apie papildomas pamokas su mokiniais gali paaiškinti, kad, jo manymu, dalis šių gautų pajamų nebuvo užfiksuota UAB „V.“ buhalterijoje. Visos pamokos turėtų matytis vairuotojų darbo grafikuose, ten yra prierašas „pp“, kas reiškia papildomas pamokas. Viena papildoma pamoka (dvi akademinės valandos) mokiniui kainavo 70 Lt. Ta suma buvo nekintanti (1 t., 43-44 b. l.).

2015-03-13 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (45.1)S-2301 nurodyta informacija apie UAB „V.“ galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pateikti dokumentai, susiję su 2015-02-10 Šiaulių apskrities VMI atliktu operatyviu bendrovės „V.“ patikrinimu (1 t., 5-7; 14-32 b. l. ; 2 t., 1-175 b. l.).

2015-08-28 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atsakyme nurodytos aplinkybės dėl buvusio UAB „V.“ darbuotojo V. J. skundo, pridėtos dokumentų kopijos (1 t., 48-64 b. l.).

2015-08-11 Šiaulių apskrities VMI rašte Nr. (33.1)S-7426 nurodyta, kad po atlikto operatyvaus patikrinimo UAB „V.“ patikslintų deklaracijų neteikė ir papildomų sumų nedeklaravo (1 t., 66 b. l.).

UAB „V.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos (1 t., 67-87 b. l.).

2015-09-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. pateikė Darbo ginčų komisijos sprendimo, ATPK protokolo, išmokų V. J. dokumentų, įgaliojimų dėl I. P. ir R. B. atstovavimo UAB „V.“ kopijas (1 t., 91-100 b. l.).

2013-12-09 įgaliojime nurodyta, kad I. P. įgaliota atstovauti UAB „V.“ VMI, Sodra, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, AB „Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus (1 t., 97 b. l.).

2015-11-26 specialisto išvadoje Nr. 5-4/97 dėl atlikto UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31 nurodyta:

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas. Bendrovei „V.” tiriamuoju laikotarpiu vadovavo direktorius J. V. B.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 10 str. 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 11 str. 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. UAB „V.“ vyr. buhaltere tiriamuoju laikotarpiu dirbo K. B..

Tyrimui pateiktas žiniaraštis „UAB „V.“ 2015-01-02 mėn. klientų apmokėjimai už paslaugas ir prekes“, kuriame užfiksuoti mokėtojo vardas, pavardė, mokėjimo mėnuo, paskirtis ir įmokos suma, ir Šiaulių AVMI 2015-03-09 surašyti J. V., G. P. ir I. M. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad minėti asmenys nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. pirko 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų iš bendrovės „V.“ ir už gautas paslaugas sumokėjo bendrovei iš viso 207,09 Eur, iš jų: J. V. už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir sausio mėn. 6 pamokas sumokėjo 126,00 Eur, G. P. už 3 pamokas 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. sumokėjo 210,00 Lt (60,82 Eur), I. M. už 1 pamoką (2014 m. gruodis) sumokėjo 70,00 Lt, t. y. 20,27 Eur.

Palyginus žiniaraštyje UAB „V.“ 2015-01-02 mėn. klientų apmokėjimai už paslaugas ir prekes“ prie mokėtojų nurodytas sumas su UAB „V.“ 2015 m. sausio-kovo mėn. kasos apskaitos dokumentais ir AB Swedbank naudotos sąskaitos išrašais, nustatyta, kad bendrovė „V.“ 2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 EUR pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims. Duomenys apie neužfiksuotas 2015 m. sausio mėn. apskaitoje pajamas parodyti 1 priede.

Jeigu bendrovė „V.“ iš 49 asmenų 2015 m. sausio mėn. už vairavimo mokymo paslaugas ir prekes gavo 1 149,08 EUR, jei J. V., G. P., I. M. parodymais, už 10 papildomų vairavimo mokymo paslaugų už 207,09 EUR, iš jų: 2014 m. – 280,00 Lt (81,09 EUR) ir 2015 m. sausio mėn. – 126,00 EUR, gavo UAB „V.“, tai bendrovė „V.“, šių vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų neįforminusi apskaitos dokumentais ir neįrašiusi į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis.

Dėl ūkinių operacijų už 1 356,17 EUR neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. Bendrovei „V.” tiriamuoju laikotarpiu vadovavo direktorius J. V. B..

Specialisto išvadoje nurodyta, jog kartu su kitais bendrovės „V.” 2014 metų ir 2015 m. sausio mėn. veiklos buhalterinės apskaitos dokumentais tyrimui pateikta 13 lapų, kuriuose užfiksuoti metai ir mėnuo bei pažymėtos pinigų sumos prie bendrovėje dirbusių ir dirbančių asmenų vardų, mokesčių, įstaigos SODRA, serviso, aikštelės nuomos, mašinų lizingo. Palyginus šiuose 13 lapų pateiktą informaciją su bendrovės 2014 m. vasario-gruodžio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. apskaitos dokumentais, nustatyta, kad lapuose užfiksuotos sumos prie SODROS ir VMI, serviso, aikštelės nuomos, mašinų lizingo sutampa su bendrovės apskaitoje užfiksuotais duomenimis apie sumokėtus pinigus mokesčiams bei už gautas paslaugas. Palyginus 13 lapų pažymėtas prie bendrovėje dirbusių ir dirbančių asmenų vardų pinigų sumas su darbo užmokesčio žiniaraščiais nustatyta, kad 13 lapų pažymėtos sumos nesutapo su bendrovės apskaitoje užfiksuotu sumokėtu lapuose išvardytiems darbuotojams atlyginimu.

Tyrimui pateikti FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos NVT skyriaus tyrėjo 2015 m. balandžio 4 d. - birželio 9 d. surašyti 3 liudytojų apklausos protokolai, kuriuose fiziniai asmenys K. U., G. R. ir V. J. parodė, kad už darbą bendrovėje „V.” 2014 m. gaudavo atlyginimo daugiau, negu jiems užfiksuodavo bendrovės apskaitoje. Bendrovės darbuotojų parodymų duomenys surašyti Nr. 2 priedo lentelėje. Jeigu bendrovės „V.” darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą tiriamojoje bendrovėje buvo išmokėtas neįrašytas į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomas atlyginimas, tai bendrovė „V.” veikloje naudojo neapskaitytas lėšas ir bendrovė 2014 m. nuo papildomai 3 darbuotojams sumokėtų 30 665,01 Lt, t. y. 8 881,20 EUR nesumokėjo mokesčių į biudžetą. Duomenys apie papildomo darbo užmokesčio apskaičiavimą 3 darbuotojams parodyti 3 priede.

Jeigu parodymų duomenimis, darbuotojai K. U., G. R. ir V. J. 2014 m. gavo darbo užmokesčio 30 665,01 Lt, tai šių išmokėjimų nepagrindusi apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodžiusi 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, bendrovė „V.” nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis.

Dėl išmokėto darbo užmokesčio 30 665,01 Lt, nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 d. nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.

Išnagrinėjus bendrovės „V.“ 2014 m. veiklos pajamų apskaitą nustatyta, kad jei UAB „V.“ 2014 m. gavo 280,00 Lt pajamų, neužfiksuotų dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, tai tiriamoji bendrovė 2015-06-01 užpildytoje ir pateiktoje VMI metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2014 pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nes III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 41 eilutėje „Nuostoliai“ mokestinio laikotarpio veiklos rezultato 4 239 Lt nuostolių nesumažino gautomis 280,00 Lt pajamomis ir taip padidindama mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą–nuostolius minėta suma nesivadovavo LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-67) 4 str. 1 d. nuostata, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Papildomai į valstybės biudžetą pelno mokesčio neskaičiuojama, nes bendrovė „V.“ 2014 m. deklaravo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolius 4 239,00 Lt. Jei UAB „V.“ darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. išmokėti 30 665,01 Lt neįrašyto į 2014 m. veiklos buhalterinę apskaitą atlyginimo, tai bendrovė „V.“:

- 2015-06-01 užpildytoje ir VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2014 metus 41 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nes III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 eilutėje pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą nepadidino patirtų darbo apmokėjimo, Sodros 30,98% įmokų ir įmokų į garantinį fondą sąnaudomis 34 808,97 Lt (23295,48+11452,16+61,33) ir taip sumažindama deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolius minėta suma nesivadovavo LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-67) 17 str. 1 d. nuostata, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti;

- VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2014 m. sausio-rugsėjo mėn. neįrašė A11 eilutėje V. J. priskaičiuotų 19 158,15 Lt (26626,25-7468,10) pajamų, nuo kurių apskaičiuotos 33,98% įmokos, ir A12 eilutėje – 6 509,94 Lt įmokų, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD-T) neįrašė A11 eilutėje K. U. ir G. R. priskaičiuotų atitinkamai 5 262,11 Lt ir 6 244,75 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuotos 33,98% įmokos, ir A12 eilutėje – atitinkamai 1 789,11 Lt ir 2 123,21 Lt įmokų;

- VMI pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) už 2014 m. A10 eilutėje neįrašė apie K. U., G. R. ir V. J. išmokėtas 30 665,01 Lt (51583,17-20918,16) išmokas.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis, bendrovės „V.” darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. 2014 m. išmokėti neįrašyti į buhalterinę apskaitą 30 665,01 Lt, tai papildomai apskaičiuojama 6 053,29 Lt, t. y. 1 753,15 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 11 452,16 Lt, t. y. 3 316,77 EUR Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 730,98 Lt, t. y. 211,70 EUR privalomo sveikatos draudimo įmokų ir 61,33 Lt, t. y.17,77 EUR įmokų į garantinį fondą, iš viso apskaičiuojama papildomai sumokėti 18 297,76 Lt (5 299,39 EUR) mokesčių į valstybės biudžetą. Nuo darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. išmokėto neįrašyto į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio šio tyrimo metu priskaičiuotas mokėtinas į biudžetą mokestis parodytas 3 priedo lentelėje.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „V.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. deklaravo pajamų 14 076,00 Lt (416034,00-401958,00), t. y., 4 076,69 EUR, daugiau negu apskaityta pajamas patvirtinančiais dokumentais.

UAB „V.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. II dalies „Mokesčio bazė“ 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ užfiksuodama 14 076,00 Lt pajamų be dokumentų, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 13 str. 3 dalies - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, nuostatų. Dėl metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. užfiksavimo 14 076,00 Lt pajamų be dokumentų, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies ir 13 str. 3 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti tiriamosios bendrovės veiklos ir turto už 2014 metus (1 t., 132-147 b. l.).

2015-12-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. pateikė Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl V. J. ieškinio tenkinimo kopiją (1 t., 148-153 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2016-01-11 akistatos protokole užfiksuota, kad liudytojas K. U. ir įtariamoji I. P., 2016-01-11 suvesti akistaton, parodė: I. P. į klausimą, kokio dydžio atlyginimas ir kaip buvo mokamas K. U., atsakė, kad tiksliai nepamena, atlyginimas buvo toks, koks užfiksuotas buhalteriniuose dokumentuose, būtent algalapiuose. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Joks neoficialus atlyginimas mokamas nebuvo. K. U. atsakė, kad nesutinka su tokiu paaiškinimu. Jam buvo nustatytas atlyginimas – 6 Lt už akademinę valandą, kiek jis valandų išdirbdavo, tiek jam už mėnesį ir mokėdavo. Jo oficialus atlyginimas buvo minimalus, apie 800 Lt. Už tą minimumą jis rašydavosi į algalapius. Realiai jis gaudavo daugiau, kas mėnesį apie 1500 Lt, vieną mėnesį gaudavo daugiau, kitą mažiau. Pinigus grynais pinigais jam išmokėdavo I. P., o vieną kartą yra išmokėjęs R. B.. Pinigai buvo mokami kartą per mėnesį, grynais pinigais. Pinigai buvo mokami vadovų kabinete, UAB „V.“ patalpose. Iš viso UAB „V.“ dirbo apie 5-6 mėnesius. Iš jų pirmus 3 mėnesius atlyginimo gavo apie 1500 Lt kas mėnesį. Po to atlyginimai vėlavo, visą algą gavo tik išeidamas iš darbo. Sumos tiksliai nepamena, galėjo gauti apie 2800 Lt. Nesutinka su I. P. paaiškinimu, kad pasirašydavo tik algalapyje. Gavęs atlyginimą pasirašydavo algalapyje ir sąsiuvinyje, kurį duodavo I. P.. Sąsiuvinyje buvo nurodyta suma, kiek jis per mėnesį gaudavo atlyginimo į rankas, būtent, kiek jam išmokėdavo tuo metu. Rašydavosi toje vietoje, kur buvo nurodytas jo vardas ir pinigų suma (1 t., 181-182 b. l.).

2016-01-11 akistatos protokole užfiksuota, kad liudytojas G. R. ir įtariamoji I. P., 2016-01-11 suvesti akistaton, parodė: I. P. į klausimą, kokio dydžio atlyginimas ir kaip buvo mokamas G. R., atsakė, kad tiksliai nepamena, atlyginimas buvo toks, koks užfiksuotas buhalteriniuose dokumentuose, būtent algalapiuose. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Joks neoficialus atlyginimas mokamas nebuvo. G. R. paaiškino, kad neoficialaus atlyginimo negaudavo. Kas mėnesį gaudavo tik 850 Lt. Už tai pasirašydavo. Kodėl 2015-04-09 apklaustas liudytoju sakė, kad jo alga buvo 1400 Lt, mano, kad dėl to, kad dirbdavo viršvalandžius, už kuriuos UAB „V.“ apmokėdavo, gaudavo premijas. Už premijas, viršvalandžius jis pasirašydavo tame pačiame algalapyje. Taip galėjo susidaryti ta suma. Kiek tikslai gaudavo per mėnesį, pasakyti negali. Apie rašymąsi sąsiuvinyje paaiškina, kad algos kartais vėluodavo, jis skolindavosi pinigus iš vadovų - I. P. ar R. B., ir už skolą pasirašydavo sąsiuvinyje. Kodėl apklaustas liudytoju sakė, kad į sąsiuvinį buvo rašomas tikras jo atlyginimas, nežino (1 t., 184-185 b. l.).

2016-01-22 Šiaulių apskrities VMI rašte dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad priskaičiuota žala bus išieškoma LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas (1 t., 196 b. l.).

2015-11-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas apžiūrėjo dokumentus (originalus), paimtus iš UAB „V.“ 2015-02-10 Šiaulių apskrities VMI operatyvaus patikrinimo metu. Apžiūrėta 14 A4 formato lapų su rankraštiniais įrašais apie atlyginimų mokėjimus ir kitus mokėjimus; 11 lapų „klientų apmokėjimai už paslaugas ir prekes“. Dokumentai pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos (2 t., 176-203 b. l.).

Dėl J. V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. LR BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Visų pirma, pažymėtina, kad LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016-11-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016) ir tokia praktika turėtų būti sektina visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių teismų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. B. yra UAB „V.“ vadovas, kuris pagal 2013-12-09 įgaliojimą įgaliojo personalo vadovę I. P., t. y. asmenį, susijusį su ūkio subjektu darbo santykiais, atstovauti VMI, Sodroje, VĮ „Registrų centre“, VĮ „Regitroje“, AB „Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus (1 t., 97 b. l.). Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė K. B. - taip pat susijusi su bendrove darbo teisiniais santykiais. Tai, kad buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu tvarkė buhalterė K. B., patvirtino tiek ji pati, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinamieji ir liudytojai. Kaltinamasis J. V. B. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad parašė įgaliojimą ir pavedė dukrai I. P. vadovauti įmonei, o į finansines smulkmenas nesigilino, nes buvo buhalterė. Kaltinamoji I. P. teisme parodė, kad galėtų ji dirbti, dalis funkcijų priskirta jai: renkami pinigai už mokymą, priimami žmonės, mokami mokesčiai, rengiamos ataskaitos, ta dalis ir jai buvo įgaliota, jos pareigos - personalo vadovė; įgaliojimas buvo reikalingas, nes reikėjo VMI, Sodrai iki 15 d. teikti ataskaitas apie išmokėtus atlyginimus, darbuotojų skaičių, todėl visa tai buvo atliekama; įmonėje buvo buhalterė, kuriai buvo pavestas darbas atlikti kas priklauso pagal visus įstatymus; ji įmonės vadove nebuvo, įmonės vadovas buvo J. V. B.; dokumentus įmonėje, teikiamus mokesčių inspekcijai, pasirašydavo ji el. parašu; už įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2013 metų ji atsakinga tiek, kad dokumentai būtų pateikti atsakingoms institucijoms.

Taigi, pirmas svarbus aspektas – bendrovės vadovas J. V. B. tiesiogiai pats buhalterinės apskaitos netvarkė.

Antras svarbus aspektas – buhalterinę apskaitą tvarkė asmenys, susiję su ūkio subjektu darbo santykiais.

Vadinasi, tokioje situacijoje, įvertinus kasacinio teismo praktiką, J. V. B. nėra ir negali būti laikytinas nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu.

Vertinant, ar šiuo atveju įmonės vadovas nusikalto pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį svarbus ir kitas momentas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-12-08 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-406-895/2015, yra išaiškinęs, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą. Tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas išdėstė dar kelis svarbius aspektus: „LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. V. B. iš esmės tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą – bendrovėje buvo įdarbinta buhalterė K. B., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, o pastarajai finansinius dokumentus teikė vadovo įgaliotas asmuo – I. P., kuri taip pat atliko pinigų rinkimo funkciją, teikė ataskaitas valstybinėms institucijoms, atlikinėjo kitas funkcijas. Tokius duomenis patvirtino ir specialistė N. S., teisme paaiškindama, kad direktorius įgaliojo asmenį, susijusį su darbo santykiais, kadangi I. P. yra personalo vadovė; toks įgaliojimas yra numatytas Civiliniame kodekse; pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatas, kai ūkio subjekte yra darbuotojas, šiuo atveju – buhalteris, būtent jis yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą. Nors įgaliojime ir nėra nieko minima dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau įvertinus įgaliojimo turinį, akivaizdu, kad I. P. buvo suteikti platūs įgaliojimai, realiai jai būnant faktine įmonės vadove, ką pripažino ir pati prokurorė, konstruodama kaltinimą I. P.. Tokių aplinkybių neneigė nei J. V. B., nei I. P.. Be to, tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad buhalterinius dokumentus pasirašinėdavo I. P., o pasirašytus dokumentus pati teikdavo ir valstybinėms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasirinktas įgaliotas asmuo – anksčiau buvusi individualios įmonės savininkė, pats buvusi atsakinga už buhalterinę apskaitą, kas tik dar kartą patvirtina, kad bendrovės vadovas, organizuodamas UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Pažymėtina, kad J. V. B., kaip įmonės vadovo, baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis veiktų kaip bendrininkas kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu. Tačiau pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, suformuotą kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš LR BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009 ir kt.). Taigi, bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, taip pat ir LR BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, iš esmės yra negalimas.

Kaip minėta, J. V. B. pats bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė. Taigi, J. V. B., būdamas bendrovės vadovas ir kartu atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, šią apskaitą pavedė tvarkyti asmenims, turintiems teisę atlikti šias funkcijas, ir taip įgyvendino iš Buhalterinės apskaitos įstatymo kylančius reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos organizavimo. Prokurorės argumentais, nurodomais per baigiamąsias kalbas, pripažinus, kad J. V. B. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tokia išvada iš esmės apsiribotų vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o ne objektyviųjų ir subjektyviųjų aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėties požymių analize. Todėl prokurorės pozicija, kad J. V. B. turėtų būti nuteistinas pagal inkriminuotiną veiką, yra nepagrįsta, perteklinė veikų kriminalizavimo prasme ir neatitinka teismų praktikos (jau minėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K–406–895/2015, Nr. 2K-370-139/2016). Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį J. V. B. gynėjas, prokurorė, argumentuodama kuo pasireiškė kaltinamojo kaltė (konkrečiai – įgalioto asmens nekontroliavimu), iš esmės išėjo iš LR BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijos ribų, kas viešojoje teisėje yra neleistinas dalykas. Vien tai, kad tam tikrus pažeidimus padarė įgaliotas asmuo (juos teismas aptars žemiau), nereiškia, kad savaime kyla ir bendrovės vadovo baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėtinu atveju specialisto išvadoje įvardinti padariniai, atitinkantys LR BK 223 straipsnio 1 dalies dispoziciją, iš esmės tiesiogiai kilo ne dėl J. V. B. atitinkamų veiksmų (neveikimo), o būtent dėl kito asmens – I. P., veikusios pagal išduotą įgaliojimą, tyčinių veiksmų (tiesioginis priežastinis ryšys būtent tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių), dėl ko jai ir buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėtinu atveju J. V. B. nėra LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nes jis, tiek atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek įvertinus bylos duomenis, buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą, ir šią pareigą, kaip jau teismas pasisakė aukščiau, atliko tinkamai. Apibendrinant aptartus įrodymus, akivaizdu, kad J. V. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl pagal pareikštą kaltinimą jis yra išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl I. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje

LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to tampa negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šioje byloje aktualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl tik ši veika bus aptariama. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita LR BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas).

Kaip minėta, LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414-693/2016).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad I. P., būdama UAB „V.“ faktine vadove, realiai tvarkydama UAB „V.“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013-12-09 surašyto įgaliojimo pagrindu, tvarkė ją apgaulingai, nes apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, o būtent: 207,09 EUR pajamų, gautų iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų; 2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 EUR pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims; dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų už 1 356,17 EUR neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.; be to, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 076,69 EUR (14 076,00 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.

Teikdama paaiškinimus teisme, kaltinamoji I. P. dėl šių pažeidimų kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad galėtų ji dirbti, dalis funkcijų priskirta jai: renkami pinigai už mokymą, priimami žmonės, mokami mokesčiai, rengiamos ataskaitos; dėl fiksuotų pažeidimų ji nešė atsakomybę kiek galėjo, pinigų surinkimas, kvitų išrašymas, jei žmogus įnešė pinigus, juos įtraukė ir visa tai buvo apskaitoje, atliko tą visą darbą kiek suprato; už įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2013 metų ji atsakinga tiek, kad dokumentai būtų pateikti atsakingoms institucijoms; žino, kad mokesčių inspekcijai, Sodrai reikėjo pristatyti dokumentus, todėl prisiima kiek supranta atsakomybę. Dėl pirmojo epizodo I. P. paaiškino, kad dėl 207,09 eurų, gautų iš V., P., M., nežino, ar buvo padarytas pažeidimas; kiek įnešė pinigų, kvitą išrašydavo ir atiduodavo; gal nespėjo išrašyti kvito, gal ne jai davė pinigus, nepamena; nežino, kas gali pateisinti kvito neišrašymą; pinigai buvo neįtraukti netyčia, skubant, tiesiog taip gavosi; buvo patikrinta mokesčių inspekcijos, rasta dalis pinigų, sutinka, kad tuomet buvo išrašyti kvitai. Dėl antro epizodo paaiškino, kad 1 149,08 eurų suma 49 asmenims neužfiksuota, jei nesuspėjo, gal ir neišrašė kvitų; jei mokesčių inspekcija nustatė, kad neišrašė, tai taip ir buvo, bet nežino ką pasakyti, galbūt nesuspėjo; jei buvo nustatyta, kad mokiniai įtraukti į žiniaraštį ir neišrašyti kvitai, tai tikriausiai taip ir buvo. Dėl trečio epizodo paaiškino, kad dėl 14 076 Lt neįtrauktų pajamų nepamena už ką pinigai buvo neįtraukti; pinigų priėmimo kvitus deklaravo vėliau, gali būti, kad už 14 076 Lt sumą; dokumentai nebuvo išrašyti 2014 metais, deklaravo 2015 metais; nežino dėl mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos, tik norėtų, kad inspekcija ateitų ir apmokytų dirbti; pripažįsta savo veiksmuose aplaidumą, kažką pražiopsojo, nepadarė iki galo; aplaidumas pasireiškia visų dokumentų nesurašymu, gavus pajamas iš mokinių.

Be pačios kaltinamosios paaiškinimų byloje (dalinio pripažinimo) surinkta ir daugiau įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina I. P. padarytus pažeidimus. Liudytoja T. K., UAB „V.“ administratorė, teisme parodė, kad pati pinigų iš mokinių nėra paėmusi, tai darydavo I. P.; sumos už kursus galėjo būti įvairios; priėmus pinigus, I. P. išrašydavo kvitą. Liudytoja I. M. teisme parodė, kad sumokėjo gal virš 900 Lt, sumos tiksliai nepamena; sumokėjo grynais ten sėdinčiai darbuotojai, pasirašė sutartį; sumokėjo visą sumą, jai išrašė kvitą, kurį atidavė mokesčių inspekcijai; už papildomą pamoką kvito negavo. Liudytoja J. V. teisme parodė, kad iš viso vairavimo kursai kainavo apie 1 200 Lt; gali būti, kad 1 290 Lt; minėtą sumą mokėjo dalimis: per du ar tris kartus; kai sumokėjo visą sumą, gavo dokumentą; papildomų pravažiavimų buvo gal 8 ar daugiau, nesižymėjo; galėjo papildomai mokėti už 6 kartus; už vieną papildomą pamoką mokėjo 70 Lt; gali būti, kad viso 126 eurai; už papildomas pamokas ėjo mokėti pas administratorę; dėl kvitų nepamena, nes jų nekaupė. Liudytoja G. V. teisme parodė, kad už kursus mokėjo du, tris kartus, tiksliai nepamena; papildomai ėmė pravažiavimų pamokas, gal keturias, penkias; litais už pamoką mokėjo – 70, eurais apie 20-21; už papildomą pamoką sumokėjo sekretorei, jos vardo, pavardės nežino; kvitų už papildomas pamokas negavo; pamena, kad pasirašydavo ant lapo su vardu ir pavarde, kad sumokėjo; kiek už pagrindinį mokymą sumokėjo, tiksliai nepamena, gal apie 300 Eur. Specialistė N. S. teisme paaiškino, kad dirba FNTT vyriausiąja specialiste, atliko UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą; iš jai pateiktų bendrovės dokumentų už 2014 m. sausio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. laikotarpį surašė specialisto išvadą, kurią teisme visiškai patvirtino ir kurioje buvo užfiksuoti UAB „V.“ pažeidimai. Padarytus pažeidimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2015-08-11 Šiaulių apskrities VMI raštas Nr. (33.1)S-7426, kuriame nurodyta, kad po atlikto operatyvaus patikrinimo UAB „V.“ patikslintų deklaracijų neteikė ir papildomų sumų nedeklaravo (1 t., 66 b. l.); 2015-11-26 specialisto išvada Nr. 5-4/97 dėl atlikto UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas žiniaraštis „UAB „V.“ 2015-01-02 mėn. klientų apmokėjimai už paslaugas ir prekes“, kuriame užfiksuoti mokėtojo vardas, pavardė, mokėjimo mėnuo, paskirtis ir įmokos suma, ir Šiaulių AVMI 2015-03-09 surašyti J. V., G. P. ir I. M. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad minėti asmenys nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. pirko 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų iš bendrovės „V.“ ir už gautas paslaugas sumokėjo bendrovei iš viso 207,09 Eur; palyginus žiniaraštyje „UAB „V.“ 2015-01-02 mėn. klientų apmokėjimai už paslaugas ir prekes“ prie mokėtojų nurodytas sumas su UAB „V.“ 2015 m. sausio-kovo mėn. kasos apskaitos dokumentais ir AB „Swedbank“ naudotos sąskaitos išrašais, nustatyta, kad bendrovė „V.“ 2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 EUR pajamų. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „V.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. deklaravo pajamų 14 076,00 Lt (416034,00-401958,00), t. y., 4 076,69 EUR, daugiau negu apskaityta pajamas patvirtinančiais dokumentais (1 t., 132-147 b. l.).

Teismas, išnagrinėjęs LR BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį, atsižvelgdamas į I. P. realiai vykdytas pareigas įmonėje, daro išvadą, kad kaltinamoji teisingai pasirinkta nusikaltimo padarymo subjektu. Byloje nustatyta, kad UAB „V.“ buhalterinę apskaitą realiai tvarkė būtent I. P., kuri tai pripažino pati, taip pat nurodė ir bendrovės vadovas J. V. B. ir spec. liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad juos visus siejo giminystės ryšiai: tėvas-dukra-sūnus, kiekvienas iš jų buvo pasiskirstę darbus, būtent, kaip nustatyta bylos duomenimis, I. P. ir buvo priskirta tvarkyti visus finansinius reikalus. Atkreiptinas dėmesys, kad I. P. įgaliojime nurodyta, kad ji įgaliota atstovauti UAB „V.“ valstybinėse institucijose, teikti dokumentus ir juos tvirtinti savo parašu, kas, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas atsakyti už tinkamą UAB „V.“ buhalterinės apskaitos vedimą, kadangi ji buvo ne tik įgaliota tai daryti, bet dar ir buvo susijusi darbo santykiais, nes buvo atsakinga ir už personalą. Asmenys, byloje apklausti liudytojais, vienareikšmiškai tvirtino, kad visais finansiniais reikalais rūpinosi būtent I. P.. Kitiems darbuotojams nebuvo pavestos pinigų surinkimo funkcijos.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas LR BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). Spręsdamas kaltinamosios I. P. valinį ryšį su nusikalstama veika, teismas pažymi, kad jos tyčia pasireiškė tuo, kad buvo padaryti net keli buhalteriniai pažeidimai ir jų turinys rodo, kad tie pažeidimai nebuvo atsitiktiniai. I. P. tyčiniai veiksmai pasireiškė gautų piniginių įplaukų neįtraukimu į apskaitos registrus. Visi šie veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą ir buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Teismo nuomone, iš bylos duomenų seka, kad I. P. veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo nukreipta neįforminti ir neįtraukti į apskaitą realiai įvykusių ūkinių operacijų, taigi, ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. I. P. sąmoningai nepateikė buhalterei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl būtent ji ir yra laikoma šio nusikaltimo vykdytoja. Byloje nėra duomenų, kad buhalterė būtų netinkamai suvedusi jai I. P. pateiktus finansinius dokumentus ar kitaip būtų netinkamai atlikusi savo, kaip buhalterės, pareigas. Dar daugiau, iš bylos duomenų nustatyta, kad J. V. B. buvo formalus įmonės direktorius, perdavęs jos valdymą dukrai I. P. ir sūnui R. B.. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad I. P. valdė įmonės grynuosius pinigus, nes ji priimdavo pinigus iš klientų bei mokėdavo atlyginimus, t. y., būdama atsakinga už personalą, pagal įgaliojimą įpareigota atstovauti įmonę valstybinėse institucijose (realiai atlikdama įmonės vadovo funkcijas), atsakinga už tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymus, neįtraukdama į apskaitą visų ūkinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „V.“ teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji, būdama faktine bendrovės vadove, sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ji yra laikoma šio nusikaltimo vykdytoja. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai buhalterinei apskaitai pateikiami ne visi dokumentai, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, kyla atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal LR BK 222 straipsnį, jeigu dėl to kyla šio straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-222/2016), o šiuo atveju būtent ir nustatyta, kad I. P. buhalterei pateikė ne visus įvykusių ūkinių operacijų dokumentus, todėl ji atsako už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atitinkamos pasekmės - straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – konstatuoti specialisto išvadoje, juos specialistė patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Aktualu šiai bylai ir tai, kad šio nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o, kaip minėta, negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, nors ir nebuvo padaryta žalos valstybės biudžetui, tačiau tai neįtakoja I. P. nusikalstamų veiksmų, nes vis tiek yra padaryti buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai, kas užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas daro išvadą, kad I. P. veiksmai atitinka LR BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamoji, turėdama direktoriaus V. J. B. išduotą įgaliojimą, pagal kurį iš esmės galėjo tvarkyti UAB „V.“ ūkinius, finansinius ir juridinius reikalus, įmonės vardu pasirašyti ir atstovauti įmonei valstybinėse institucijose, faktiškai vadovaudama UAB „V.“ bei teikdama finansinės atskaitomybės dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos faktinius duomenis, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu (2014-2015 m.) kaltinamoji į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir neapskaitė gautų pajamų už įvairias paslaugas net iš 52 asmenų, be to, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė ženklios sumos - 4 076,69 EUR (14 076,00 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, o tai laikytina sistemingu sąmoningu buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimu, o ne paprasčiausiu užmaršumu, kaip tikino pati kaltinamoji.

I. P. dar buvo kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 EUR (30 665,01 Lt) atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindusi apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodžiusi 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 EUR (30 665,01 Lt), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.

Šis kaltinimas, teisme ištyrus surinktus įrodymus, taip pat pasitvirtino.

Šiame epizode kaltinamoji I. P. kaltės nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su visais instruktoriais buvo sudarytos sutartys ir jie gavo atlyginimus tiek, kiek ir numatyta; prie atlyginimo buvo mokami priedai: jei darbas atliekamas gerai, įvykdytos visos užduotys, švenčių progomis; jie buvo kaip dovanos; sumos prie instruktorių vardų, pavardžių įrašytos, ji rašė fantazijas, kadangi ateina instruktorius, skundžiasi, kad neturi vaikams už ką nupirkti kuprinės, tai jam pažada ir pasižymi, jei tu tą ar tą punktą padarysi; bet jei jis į darbą ateina neblaivus, tai jų neįvykdai; tos nurodytos sumos nebuvo išmokėtos; pagal kokius faktus įrašydavo sumas, nepamena, gali būti įrašyti jos ketinimai; buvo konfliktų tarp jos ir instruktorių darbiniais klausimais.

Taigi, kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu pati išsidavė, nurodydama, kad prie atlyginimo instruktoriams buvo mokami atitinkami priedai: jei darbas atliekamas gerai, įvykdytos visos užduotys, švenčių progomis; jie buvo kaip dovanos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių įsakymų dėl priedų, priemokų mokėjimo nurodytu tiriamuoju laikotarpiu UAB „V.“ priimta nebuvo. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistė N. S..

Sprendžiant, ar yra I. P. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos šiame epizode, svarbūs ir kitų asmenų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga, sistemiškai vertinant surinktų įrodymų visetą.

Žemesnės instancijos teismas

Įmonės vadovas V. J. B. teisme parodė, kad žinojo, jog instruktoriai gauna atlyginimą bei pažymėjo, kad koks atlyginimas, didesnis ar mažesnis, priklausė kiek jis dirba valandų, nuo kvalifikacijos, ar asmuo turi tam tikrą patirtį. Taigi, vadovas patvirtino, kad atlyginimas instruktoriams nebuvo fiksuotas, vienodo dydžio, nors ir nežinojo apie atitinkamus pažeidimus įmonėje.

Teisme buvo apklausti liudytojai K. U. ir G. R., dirbę UAB „V.“ vairavimo instruktoriais. Jų duoti parodymai, įvertinus jų nuoseklumą, detalumą, teismo įsitikinimu, I. P. kaltę pagal LR BK 222 str. 1 d. pagrindžia.

Liudytojas K. U. parodė, kad atlyginimą UAB „V.“ jis gaudavo grynais pinigais. Jį išmokėdavo I. P., vieną kartą išmokėjo R. B.. Gavus atlyginimą, jis pasirašydavo į jos pateikiamą mokyklinį sąsiuvinį su langeliais. Sumos, už kurias rašydavosi tame sąsiuvinyje, kas mėnesį skirdavosi, vidurkis - apie 1 800 Lt. K. U. tyrimo metu parodė, kad jis gaudavo nuo 1 500 iki 1 800 Lt (1 t., 34-36 b. l.) bei teisme patvirtino, kad tyrimo metu teisingai aiškino aplinkybes. Paaiškino, kad taip pat pasirašydavo ir algalapiuose, kuriuose buvo nurodyta minimalaus atlyginimo suma - apie 850 Lt. Išmokėtą didesnį atlyginimą jis įvardijo kaip neoficialų. Liudytojas K. U. tyrimo metu savo parodymus patvirtino ir kai buvo suvestas akistaton su įtariamąja I. P. (1 t., 181-182 b. l.).

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad dirbdamas UAB „V.“ jis gaudavo didesnį atlyginimą negu būdavo nurodoma algalapyje, t. y. gaudavo neoficialias išmokas, kurias jis įvardija kaip premijas, pasirašė už tas išmokas ant lapelio. Liudytojas patvirtino, kad tyrimo metu teisingai aiškino aplinkybes. Tyrimo metu G. R. parodė, kad už atlyginimą (850 Lt) pasirašydavo algalapyje. Realiai jo atlyginimas kas mėnesį vidutiniškai būdavo apie 1 400 Lt. Už didesnį nei oficialiai nurodytą atlyginimą pasirašydavo į sąsiuvinį, kurį duodavo I. P. (1 t., 38-40 b. l.). Pakartotinai apklaustas tyrimo metu jis nurodė gavęs didesnes sumas negu nurodytos algalapyje, bet jas įvardija kaip gautas už viršvalandžius arba kaip premijas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tyrimo metu nenustatyta, kad UAB „V.“ buvo išmokamos premijos ar kitokie oficialūs priedai prie atlyginimų; to pagal dokumentus specialistė nenustatė. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nebuvo pateikti minėti dokumentai. Todėl, teismo vertinimu, tai yra neoficialus, neapskaitytas atlyginimas.

Kiti byloje esantys įrodymai, vertinant juos visų įrodymų kontekste, taip pat įrodo neteisėtus I. P. veiksmus apskaičiuojant ir mokant atlyginimus.

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbdamas UAB „V.“ vairavimo instruktoriumi, jis oficialiai gaudavo minimalų atlyginimą, apie 800 Lt į rankas. Be to, jam dar buvo mokamas ir neoficialus atlyginimas, kuris sudarė apie 1 800 Lt kas mėnesį. Per mėnesį jis gaudavo ne mažiau 2 600 Lt iš viso. Pas I. P. buvo plonas mokyklinis sąsiuvinis, kuriame jis ir kiti vairuotojai pasirašydavo, gavę neoficialų atlyginimą (1 t., 42-4 b. l.). Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo pagarsinti, nes liudytojas išvykęs į užsienio valstybę; el. laišku liudytojas patvirtino, kad šiais jo parodymais galima remtis (3 t., 92 b. l.).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, parodė, kad UAB „V.“ 2014 m. jis dirbo vieną mėnesį ir už tą mėnesį atlyginimo negavo. O kai ten dirbo 2013 m., tai pagal darbo sutartį jis turėjo gauti minimalią algą. Tačiau realiai gaudavo daugiau. Per mėnesį gaudavo apie 2 000 Lt. Pinigus išmokėdavo I. P.. Ji turėjo mokyklinį sąsiuvinį ir, gavus pinigus, reikėdavo pasirašyti šiame sąsiuvinyje. I. P. paduotuose algalapiuose rašydavosi iš karto už kelis mėnesius. Algalapyje nurodyta atlyginimo suma beveik 2 kartus skyrėsi nuo sumos, už kurią pasirašydavo sąsiuvinyje ir gaudavo į rankas (1 t., 89-90 b. l.). Jo parodymai teismo posėdyje taip pat buvo pagarsinti, nes liudytojas yra miręs. Kad A. J. buvo išmokėtas atitinkamo dydžio neoficialus atlyginimas, to kaltinime nėra nurodyta, nes įmonės tyrimo laikotarpis buvo 2014 metai – 2015 m. kovo mėn. imtinai, tačiau tokie A. J. duoti parodymai iš esmės sutampa su kitų vairavimo instruktorių duotais parodymais dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir traktuotini kaip netiesioginis įrodymas, kaltinantis I. P., ką pagrįstai savo baigiamojoje kalboje akcentavo ir prokurorė.

Dėl liudytojų, kurie dirbo vairavimo instruktoriais, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme liudytoju buvo apklaustas tyrimą atlikęs pareigūnas A. V.. Jis paaiškino, kad visi liudytojai apie atlyginimo mokėjimo aplinkybes pasakojo patys, jų parodymai buvo surašyti iš jų žodžių, jokio spaudimo liudytojams jis nedaręs (3 t., 98-99 b. l.) Šis liudytojas taip pat nėra konfliktiniuose santykiuose su kaltinamaisiais, todėl pagrindo nesiremti jo teisme duotais parodymais ar abejoti vykdyto tyrimo sąžiningumu nėra.

Specialistė N. S. teisme paaiškino, kad atliko UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą; tyrimo metu liudytojai parodė, kad gaudavo didesnį darbo užmokestį nei užfiksuota apskaitoje; A. J. parodė, kad 2013 m. jo uždarbis buvo didesnis, o tiriamasis laikotarpis buvo 2014 m., tai nevertintas; palyginus liudytojų parodymus, nustatyta, kad į bendrovės apskaitą neįrašyta 30 665 Lt papildomai išmokėto darbo užmokesčio; FNTT pateikti liudytojų parodymai, kuriuose liudytojai K. U., G. R., V. J. parodė, kad už darbą bendrovėje gavo daugiau nei fiksuota bendrovės apskaitoje; jei jiems buvo išmokėtas papildomas atlyginimas, neįrašytas į apskaitą, tai bendrovė naudojo neapskaitytas lėšas ir nesumokėjo mokesčių į biudžetą, bendrovė nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymais; dar buvo pateikti kiti dokumentai, trylika lapų, kuriuose užfiksuoti metai, mėnuo, pažymėtos sumos prie dirbančių asmenų; palygino lapuose užfiksuotas pinigų sumas dirbusių asmenų, nustatė, kad užfiksuotos pinigų sumos nesutapo su bendrovės apskaitoje tiems darbuotojams užfiksuotais atlyginimais, todėl buvo apklausti bendrovėje dirbusieji darbuotojai dėl atlyginimų gavimo. Specialisto išvadoje dėl darbo užmokesčio apskaitos nurodyta, kad kartu su kitais bendrovės „V.” apskaitos dokumentais tyrimui pateikta 13 lapų, kuriuose užfiksuoti metai ir mėnuo bei pažymėtos pinigų sumos prie bendrovės darbuotojų vardų, mokesčių, įstaigos SODRA, serviso, aikštelės nuomos, mašinų lizingo. Palyginus šiuose 13 lapų pateiktą informaciją su bendrovės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad lapuose užfiksuotos sumos prie SODROS ir VMI, serviso, aikštelės nuomos, mašinų lizingo sutampa su bendrovės apskaitoje užfiksuotais duomenimis apie sumokėtus pinigus mokesčiams bei už gautas paslaugas. Palyginus 13 lapų pažymėtas prie dirbusių ir dirbančių asmenų vardų pinigų sumas su darbo užmokesčio žiniaraščiais, nustatyta, kad lapuose pažymėtos sumos nesutapo su bendrovės apskaitoje užfiksuotu sumokėtu lapuose išvardytiems darbuotojams atlyginimu. Tyrimo metu buvo apžiūrėti minėti lapai su rankraštiniais įrašais - apie atlyginimų ir kitus mokėjimus; jie pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos. Tyrimo metu specialistė palygino liudytojų parodymų duomenis su bendrovės atlyginimų apskaitos duomenimis ir paaiškino kad jeigu (pagal parodymų duomenis) bendrovės „V.” darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą buvo išmokėtas neįrašytas į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomas atlyginimas, tai bendrovė „V.” veikloje naudojo neapskaitytas lėšas ir nuo papildomai 3 darbuotojams apskaičiuotos sumos nesumokėjo mokesčių į biudžetą. Šių atlyginimų išmokėjimų bendrovė nepagrindė apskaitos dokumentais (žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais), neparodė 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, tuo nesilaikyta atitinkamų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Specialistė N. S. savo išvadas visiškai patvirtino teisme. Dėl neoficialių atlyginimų ji paaiškino, kad rėmėsi asmenų parodymais, taip pat neoficialiais užrašais - minėtais iš bendrovės paimtais lapais su vardais, sumomis (kaltinamoji patvirtino, kad tai jos daryti įrašai), o kai specialistė skaičiavo, kokia buvo išmokėta neoficiali suma, tai pagal asmenų parodymus ėmė mažiausią asmens nurodyta sumą (palankiausiai kaltinamajai), kuri akivaizdžiai buvo didesnė už minimalią algą.

Visi aukščiau išvardinti įrodymai, teismo vertinimu, sueina į bendrą loginę grandinę kaltinimui pagal LR BK 222 str. 1 d. pagrįsti.

Tai, kad tyrimo metu nebuvo rastas sąsiuvinis, kuriame buvo vesta juodoji buhalterija, nepaneigia kaltinamosios padarytų pažeidimų apskaičiuojant ir mokant atlyginimus įmonės darbuotojams, kadangi surinktų įrodymų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Kitų darbuotojų (T. K., K. B. ir kt.) duoti parodymai, kad jie neoficialaus atlyginimo negaudavo, šiuo atveju I. P. kaltės dėl atlyginimų mokėjimo bendrovės „V.” darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. nepaneigia, be to, minėti darbuotojai iki šiol dirba UAB „V.“, todėl jų parodymai kritiškai vertintini ir šiuo aspektu.

I. P. tvirtino, kad tarp jos ir instruktorių buvo konfliktų darbiniais klausimais, kas, jos teigimu, galėjo įtakoti liudytojų, buvusių įmonės darbuotojų – instruktorių parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau teisme apklausti liudytojai paneigė tokius įvardijamus konfliktinius santykius, akivaizdu, kad jie nėra suinteresuoti melagingai apkalbėti I. P. atitinkamų teisės pažeidimų darymu. Be to, nesuprantami I. P. priekaištai instruktoriams dėl darbinės veiklos, kai ji pati teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad prie atlyginimo instruktoriams buvo mokami priedai: jei darbas atliekamas gerai, įvykdytos visos užduotys, švenčių progomis; jie buvo kaip dovanos. Akivaizdu, kad tai gynybinė kaltinamosios pozicija, siekiant sumenkinti liudytojų parodymus ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog I. P. laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8 881,20 EUR (30 665,01 Lt) atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodė 2014 m. buhalterinėje apskaitoje. Dėl išmokėto darbo užmokesčio 8 881,20 EUR (30 665,01 Lt), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2002-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m., t. y. kilo LR BK 222 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės. Tokie I. P. veiksmai taip pat atitinka LR BK 222 str. 1 d. sudėtį. Nusikaltimas ir šiame epizode įrodytas.

Be to, I. P. buvo kaltinama pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį, kad būdama UAB „V.“, įmonės faktine vadove, realiai tvarkydama UAB „V.“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus surašyto įgaliojimo pagrindu, 2014 m., 2015 m. sausio mėn. tvarkydama ją apgaulingai, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m. įrašė neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas, įskaitant socialinį draudimą ir įmokas į garantinį fondą, ir mokestinio laikotarpio rezultatą - nuostolį, tai yra prieš apmokestinimą nepadidino nuostolių, patirtų darbo apmokėjimo, Sodros 30,98% įmokų ir įmokų į garantinį fondą sąnaudomis 34 808,97 Lt, ir taip sumažino deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą; šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015-06-01 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, į metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, tai yra sumažino išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą 8881,20 EUR (30 665,01 LT), iš jų: V. J. - 5548,58 EUR (19158,15 LT), K. U. - 1524,01 EUR (5262,11 LT), G. R. - 1808,60 EUR (6 244,75 LT). Nuo jų neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 6 053,29 Lt (1 753,15 EUR) gyventojų pajamų mokesčio, 11 452,16 Lt (3 316,77 EUR) Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 730,98 Lt (211,70 EUR) privalomo sveikatos draudimo įmokų ir 61,33 Lt (17,77 EUR) įmokų į garantinį fondą, iš viso - 18297,76 Lt (5 299,39 EUR); šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015-02-01 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. LR BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. LR BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. LR BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, todėl veika yra baigta užpildžius mokestinius dokumentus žinomai neteisingais duomenimis ir šiuos dokumentus – pridėtinės vertės bei pelno mokesčio deklaracijas – pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės institucijai patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti mokesčių.

Teismas pripažįsta, kad I. P. yra veikos, numatytos LR BK 220 straipsnyje, subjektu, kadangi ir pati kaltinamoji teisme nurodė, kad deklaracijas valstybinėms įstaigoms teikė būtent ji, nes tam turėjo įgaliojimus. I. P. inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamos veikos pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį 4 – uoju epizodu, t. y., pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį suformuluotų kaltinimų požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį 4-ame epizode. Byloje įrodyta, kad I. P., būdama įgaliotu UAB „V.“ asmeniu, kaltinime nurodytu laikotarpiu mokėjo įmonės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. neoficialų darbo užmokestį, kurio neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl to, I. P., siekdama išvengti išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, taip pat ir kitas įmokas bei pateikė tas deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu mokesčių administratoriui (Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai). Jos kaltė pagal LR BK 220 str. 1 d. taip pat įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajai bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK LR 11 str. 4 d.) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Ji neteista (1 t., 194 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 192-193 b. l.), dirbanti. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. P. už dviejų nusikaltimų padarymą bausmės rūšį – pinigines baudas, jų dydžius nustatant kaip mažesnius nei įstatyme numatytas šios rūšies vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu.

Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 3 528,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 201-202 b. l.). Ieškinyje nurodė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinis ieškinys pagrįstas, žala padaryta kaltais būtent kaltinamosios I. P. veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas, iš I. P. priteisiant 3 528,47 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

Daiktiniai įrodymai - UAB „V.“ buhalteriniai dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini bendrovei (1 t., 46 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę I. P. skirti 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 3 528,47 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš I. P. 3 528,47 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 47 euro centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

Daiktinius įrodymus - UAB „V.“ buhalterinius dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „V.“.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas