- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2-570-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00951-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovo 53 000 Eur skolą, 9 082,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas ją priėmė. Tarp šalių susitarta dėl 58 000 Eur automobilio kainos. Perėmęs automobilį, atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. sumokėjo ieškovui 5 000 Eur, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 180 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. sausio 16 d. Per sulygtą terminą atsakovas likusios automobilio kainos dalies nesumokėjo. Iš (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio ieškovui tapo žinoma, kad automobilis teisės aktų nustatyta tvarka buvo iš atsakovo konfiskuotas, teisėsaugos institucijoms nustačius, kad versdamasis transporto priemonių prekyba, atsakovas pažeidė mokesčių deklaravimo bei sumokėjimo tvarką. Kadangi automobilio konfiskavimas iš atsakovo nuo jo priklausančių priežasčių nepanaikina ir nepakeičia jo prievolės atsiskaityti su ieškovu, atsakovui nepagrįstai neįvykdžius atsiskaitymo prievolės, iš atsakovo turi būti priteista 53 000 Eur skola ir kompensacinės palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8644-1149/2023, ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 53 000 Eur skolą, 9 082,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 126,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo naudai.
4. Teisme 2023 m. rugsėjo 2 d. gauti atsakovo R. K. prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Prieštaravimuose nurodyta, kad tarp šalių 2019 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas A. L. (pardavėjas) įsipareigojo perleisti atsakovui R. K. (pirkėjui) transporto priemonę ,,(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 58 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka buvo numatyta tokia, kad pirkėjas per 10 dienų sumoka pardavėjui 5 000 Eur, o likusi kainos dalis sumokama per 180 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. sausio 19 d. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje (2 punktas) buvo numatyta, kad ,,Nuosavybės teisė į Automobilį pereina Pirkėjui po visiško atsiskaitymo pagal Sutartį“. Mano, jog teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes ieškinį tenkino vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsniu ir kitomis prievoles reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 19 d., sąlyga apmokėti per 180 dienų nebuvo įvykdyta, todėl neaišku, kodėl ieškovas tik dabar pateikė ieškinį dėl nesumokėtos dalies kainos už automobilį priteisimo. Sutarties 6 punkte yra numatyta, kad piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį ieškovas turėjo kreiptis dėl sutarties nutraukimo, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Jei ieškovas nesikreipė dėl daikto išreikalavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, tai šiuo atveju jis gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įrodinėti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo žiniomis, ieškovas buvo pareiškęs ieškinį (duomenys neskelbtini) valstybinėms institucijoms dėl šio automobilio jam priteisimo, tačiau apie priimtą procesinį sprendimą jis neinformavo atsakovo, taip pat nutyli šias aplinkybes ir ieškinyje. Pridėtame prie ieškinio (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodytas neteisingų duomenų apie mokesčius pateikimas iki 2019 m. lapkričio 10 d. Tokiu būdu ieškovas turėjo galimybę atgauti sulaikytą transporto priemonę, nes pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir transporto priemonė tuo metu nuosavybės teise priklausė ieškovui. Atsakovas laiku ir tinkamai informavo ieškovą, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sulaikytas ir kad ieškovas, priešingai nei atsakovas, turi teisę išsireikalauti šią transporto priemonę, tačiau kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie atitinkamų institucijų sprendimai yra priimti šiuo klausimu, ieškovas jokios informacijos nepateikė.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8644-1149/2023 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime į prieštaravimus nurodoma, jog automobilis iš atsakovo ir dėl nuo jo priklausančių priežasčių (atsakovui įvykdžius nusikalstamą veiką) buvo konfiskuotas. Ši aplinkybė panaikina ieškovo galimybę ginti savo pažeistas teises kitais alternatyviais būdais ir reikalauti įvykdyti sutartinę atsiskaitymo už priimtą automobilį prievolę. Situacija, kuomet pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perduotas pirkėjui turtas yra konfiskuojamas dėl paties pirkėjo neteisėtų veiksmų, iš esmės atitinka CK 6.320 straipsnį, reglamentuojantį daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką. Iš nurodyto reguliavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjas numato daikto pirkėjo prievolę atsiskaityti su pardavėju net ir tais atvejais, kai įsigytą daiktą pirkėjas praranda dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsiskaitymo prievolė yra aktuali ir tais atvejais, kai daiktas prarandamas dėl nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių, kaip kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, kuomet įsigytas daiktas buvo konfiskuotas (prarastas) dėl pirkėjo valingų neteisėtų veiksmų. Atitinkamai ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl galiojančios ir vykdytinos atsakovo priemonės pagal sutartį ieškovui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį nusprendė įsigyti. Tai buvo pirmas pirktas automobilis iš (duomenys neskelbtini), anksčiau automobilius pirko europietiškus. Automobilių aikštelės valdytojos A. įmonės atstovui sumokėjo avansą. Dėl likusios sumos norėjo imti lizingą, tačiau su lizingu nesusitvarkė, jo negavo. Automobilį įsigijo, jo kainą sumokėjo grynaisiais pinigais po to, kai automobilis jo vardu buvo įregistruotas „Regitroje“, mokėjo tam, kad neprarastų avanso, jis buvo sumokėtas. Finansinės galimybės leido įsigyti automobilį savo lėšomis, tačiau nemanė, kad būtų verta investuoti savo, o ne lizingo, kurio negavo, lėšas, nusprendė, jog automobilio be lizingo turėti neverta, todėl automobilį nusprendė parduoti. Pinigų sumokėjimo kvito negavo, tačiau tai neatrodė problema, nes automobilis „Regitroje“ buvo įregistruotas jo vardu. Automobilį registravo laikinai, nes jau žinojo, kad jį parduos. Patikslino, jog nieko bendro su automobilių pirkimu-pardavimu neturi, automobilį pirko šeimos poreikiams tenkinti. Kiek suprato automobilį Lietuvoje parduoti būtų sunku. Iš pažįstamo A. B. gavo atsakovo kontaktus, jį pristatė kaip žmogų, galintį nupirkti automobilį, fiziškai su atsakovu susitikęs nebuvo, sandoris su atsakovu sudarytas elektroninio ryšio priemonėmis. Iki sandorio sudarymo atsakovo nepažinojo, tik žinojo, jog atsakovas verčiasi automobilių pardavimu (duomenys neskelbtini). Susitarė dėl pinigų mokėjimo atidėjimo, kadangi buvo toks prašymas. Sutiko, nes pasitikėjo asmeniu. Automobilis brangus, suma didelė.
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, jog 2019 m. liepos 19 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo numatytos esminės sąlygos. Šios sutarties pagrindu savaitę po sandorio sudarymo atsakovas įsiregistravo automobilį ir tai padarė savo vardu. Dar po kelių mėnesių sumokėjo ieškovui 5 000 Eur ir paskirtyje nurodė atsiskaitymą už įsigytą automobilį. Šalys sudarė ne tik rašytinę sutartį, bet ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, o atsakovas iš dalies įvykdė atsiskaitymo prievolę pagal sutartį. 2019-2020 m. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo ir jam priklausantis turtas buvo areštuotas. Užbaigus ikiteisminį tyrimą apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas nuteistas, o jo turtas, įskaitant automobilį, išvaržytas, o gautos lėšos skirtos sankcijų įvykdymui. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Mano, jog pirkėjas privalo atsiskaityti už daiktą nepaisant vėlesnio to daikto likimo. Automobilis konfiskuotas už atsakovo neteisėtus veiksmus, išvaržytas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Atsakovas buvo vienintelis asmuo, kuris atsakingas už tai, kas nutiko ir tai nepaneigia jo prievolės atsiskaityti už automobilį. Byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Nepaisant to, kad automobilį atsakovas priėmė ir pradėjo jį valdyti, jis iki šiol vengia prievolės atsiskaityti, daro tai nesąžiningai, be kita ko, vis keisdamas savo procesinę gynybinę poziciją ir bandydamas klaidinti teismą dėl faktiškai susiklosčiusių aplinkybių. Atsakovui geranoriškai nesumokėjus likusios kainos dalies, ši skola iš jo priteistina kartu su kompensacinėmis palūkanomis. Visos prašomos priteisti sumos yra logiškos, teisingos, sąžiningos ir protingos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog automobilio iš ieškovo nepirko, o turėdamas automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini) paėmė pardavimui ir atsiskaityti turėjo po automobilio pardavimo. Pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu buvo pasirašyta tam, kad jis (duomenys neskelbtini) galėtų automobilį įsiregistruoti ir gauti (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, su (duomenys neskelbtini) dokumentais savo aikštelėje automobilį turėtų, nes be dokumentų jis automobilio aikštelėje turėti negali, be to, pardavimas su lietuviškais dokumentais būtų apsunkintas, (duomenys neskelbtini) automobilio be (duomenys neskelbtini) dokumentų nepirktų, jam tai atrodytų nepatikima. Automobilio ilgą laiką nepavyko parduoti ir po to atėjo tas momentas, kai automobilį paėmė kaip užstatą, kol bus išsiaiškinta jo (atsakovo) finansinė situacija. Taip nutiko, kad ieškovas bandė atgauti automobilį (duomenys neskelbtini), bet teismas nepatikėjo turimais dokumentais, kad jis (ieškovas) automobilio savininkas. Avansą (5 000 Eur) mokėjo todėl, kad ieškovas prašė, nes neva automobilis buvo pas jį ir vis tiek jį parduos, pervedė tuos pinigus į priekį. Paprastai automobilius parduodavo ir po to atsiskaitydavo. Nurodė, jog iš automobilio pardavimo planavo uždirbti 2 000 Eur. Šiuo atveju visi laukė, kol automobilis bus parduotas ir įvyks atsiskaitymas, tai rodo, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. 2020 m. liepos 19 d. papildomas susitarimas sudarytas ieškovo ir jo advokato iniciatyva, siekiant (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms įrodyti, kad ieškovas yra automobilio savininkas, sakė, kad tas papildomas susitarimas padės susigrąžinti automobilį.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškovo reikalavimais nesutiko prieštaravimuose nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Mano, jog tenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo, kadangi negali įstatymas ginti nesąžiningos šalies. Kad ieškovas buvo nesąžiningas yra įrodoma tiek jo paaiškinimais, tiek byloje surinktais įrodymais. Nurodė, jog sutartyje, kuri buvo pateikta valstybės įmonei ,,Regitra“ jokių abejonių, kad už automobilį nebuvo atsiskaityta, nėra. Būtent atsakovas praėjus metams pasirašo dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina šalių susitarimą, kad atsakovas transporto priemonės tikrai nepirko, kad jos savininkas praėjus metams tebėra A. L.. Būtent ieškovas antrą sutartį naudojo ginti savo teises kitoje valstybėje. Teigė, jog šitas ginčas yra išspręstas kitoje valstybėje ir tos valstybės įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu ieškovo reikalavimas buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis neįrodė, jog yra transporto priemonės savininkas. Jeigu ieškovas būtų pateikęs (duomenys neskelbtini) teismui duomenis, jog už automobilį yra sumokėjęs, o ne vien duomenis apie laikiną įregistravimą, būtų, savaime suprantama, ginčas išspręstas kitaip. Šioje byloje ieškovas negali pateikti teismui duomenų, kad jis už transporto priemonę sumokėjo. Turbūt ir sveikai logikai prieštarautų aplinkybė, kurios laikosi ieškovo atstovas, neva sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir susitarta dėl atsiskaitymo. Tai labai didelė pinigų suma. Abejoja, kad ieškovas pardavė transporto priemonę, negavo už ją pinigų ir nusprendė laukti nežinia kiek ir nereikalauti transporto priemonės atgal. Tokie šalių susiklostę santykiai patvirtina, kad atsakovas priėmė transporto priemonę tiktai tarpininkavimo teisinių santykių pagrindu, t. y. parduoti, ką patvirtino ir liudytojas. Šiuo atveju, vien todėl, kad ieškovas nesugebėjo įrodyti savo nuosavybės teisės, ši transporto priemonė buvo konfiskuota ir negrąžinta ieškovui. Pripažino, jog iš lėšų, gautų pardavus konfiskuotą automobilį, buvo padengta atsakovo mokestinė prievolė (duomenys neskelbtini) valstybei. Svarstytų, kad galbūt tai leistų svarstyti klausimą, kad tokio dydžio žalą turėtų atlyginti atsakovas ieškovui. Jeigu ieškinys būtų pareikštas tuo teisiniu pagrindu kaip patirta žala, o ne iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, tai galbūt teismas tą galėtų daryti. Mano, jog šiuo atveju, pagal tai, koks yra suformuluotas ieškinys ir koks jis yra pareikštas, jis turėtų būti atmestas, nes ieškovas neįrodė, kad jis šią transporto priemonę atsakovui pardavė ir kad atsakovas įsipareigojo už šią transporto priemonę sumokėti. Tuo pačiu negali būti antrą kartą nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių praktiškai tuo pačiu teisiniu pagrindu.
12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, jog ieškovas yra jo senas pažįstamas, jie bendrauja šeimomis, tiek ieškovas, tiek jis (liudytojas) turi panašaus amžiaus vaikus, artimai bendrauja apie 9 metus. Atsakovas yra jo pažįstamas, atsakovą pažįsta gal 15 metų. Su atsakovu susitiko gal 2018 m., senai nesimatė, atsakovas paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima automobilių prekyba. Jis (liudytojas) tuo metu taip pat dirbo bendrovėje, kuri vertėsi automobilių prekyba, jo darbas buvo ieškoti klientų. Jis suvesdavo žmones su atsakovu, siūlydavo jam mašinas, atsakovas pirkdavo mašinas. Kiek žino, atsakovas vėluodavo atsiskaityti su suvestais žmonėmis, jie laukdavo pinigų, bet galiausiai atsiskaitydavo. Žinojo, jog ieškovas nusipirko automobilį, jam nepatiko ir suvedė jį su atsakovu. Atsakovas sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš karto parduos, kad turi klientą, jam patinka ta mašina. Todėl atsakovą suvedė su ieškovu. Atsakovas sakė, kad parduos iš karto, atsiskaitys iš karto. Tačiau pinigų kaip nebuvo, taip nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas pakeistinas.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perleisti atsakovui nuosavybės teisę į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo automobilis, automobilis) (failas 1 el. b. l. 11, 154). Atsakovas automobilio kainą, kuri sudaro 58 000 Eur, įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 5 000 Eur per 10 dienų po sutarties sudarymo, o likusią automobilio kainos dalį – per 180 dienų po sutarties sudarymo (failas 1 el. b. l. 11). Atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 5 000 Eur (failas 1 el. b. l. 61).
14. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas automobilį įsigijo iš ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 57 000 Eur kainą (failas 1 el. b. l. 155-157). Ieškovui 2019 m. liepos 16 d. išrašyta apmokėjimui ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita 57 000 Eur už automobilio įsigijimą (failas 1 el. b. l. 158-160). Ieškovui perduotas Naudoto automobilio pardavimo klientui užsakymas (dokumento data 2019 m. liepos 16 d.) (failas 1 el. b. l. 161-163) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) išduotas automobilio nuosavybės teisės liudijimas (sertifikatas) (failas 1 el. b. l. 145-146), kurį ieškovas, be kita ko, pateikė valstybės įmonei ,,Regitra“ kartu su prašymu dėl transporto priemonės registracijos (failas 1 el. b. l. 142-143).
15. Iš valstybės įmonės ,,Regitra“ 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-16153 pateiktų duomenų matyti, jog automobilis 2019 m. liepos 16 d. laikinai įregistruotas, išduodant laikinus valstybinius numerio ženklus ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojo – savininko A. L. vardu, transporto priemonė išregistruota 2019 m. rugpjūčio 15 d. (pasibaigus laikinos registracijos terminui) (failas 1 el. b. l. 139-147).
16. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog ginčo automobilis buvo įregistruotas atsakovo R. K. vardu, jam 2019 m. liepos 26 d. išduotas automobilio registracijos liudijimas (failas 1 el. b. l. 129-131). Atsakovui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) išduotas automobilio nuosavybės liudijimas (sertifikatas) (failas 1 el. b. l. 132-134).
17. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) miesto mokesčių inspekcijos, nagrinėjančios baudžiamąsias mokesčių bylas ir mokesčių slėpimo atvejus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dėl kilnojamojo turto arešto (failas 1 el. b. l. 173-175) matyti, jog vykdant 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą dėl kilnojamojo turto arešto areštuotas R. K. turtas, minėto turto sąraše įvardijamas ginčo automobilis ir nurodoma jo vertė 57 900 Eur.
18. (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą ikiteisminiame tyrime, nukreiptame prieš R. K., kuriuo nurodoma atidėti areštuoto ginčo automobilio pardavimą skubos tvarka, pakeitus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2021 m. sausio 22 d. (failas 1 el. b. l. 164-172).
Žemesnės instancijos teismas
19. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, iškeltoje R. K., trečiosios suinteresuotos šalies A. L. prašymas išduoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas motyvuojant tuo, kad A. L. teiginys, jog minėtas automobilis yra jo nuosavybė, nėra pakankamai įtikinamas, nurodant, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta taisyklė dėl nuosavybės pasilaikymo sau trečiosios suinteresuotos šalies naudai prieštarauja kitoms aplinkybėms (failas 1 el. b. l. 107-111).
20. 2023 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. baudžiamojoje byloje dėl mokesčių slėpimo ir kt. R. K. pripažintas kaltu dėl mokesčių slėpimo (8 epizodai) jam skirta 1 metų ir 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant lygtinai bei konfiskuojant 175 961,61 Eur (suma, gauta realizuojant iš kaltinamojo konfiskuotą turtą, įskaitant ginčo automobilį) (failas 1 el. b. l. 54-60). 2023 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje R. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (failas 1 el. b. l. 52). Iš 2023 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog iš R. K. konfiskuotas ginčo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotas už 42 963,27 Eur (failas 1 el. b. l. 57).
21. Atsakovas byloje pateikė 2019 m. gegužės 21 d. Europos Bendrijos muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje siuntėjas – ,, (duomenys neskelbtini)“, gavėjas – ,,R. V. LTD“, gabenamas krovinys – ,, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), juoda, PGM/MT 2017, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 4700 CMQ, 335KW, benzinas, po avarijos“, nurodoma prekės vertė 1 600 Eur, statistinė vertė 18 876,54 Eur, pristatymo sąlygos – (duomenys neskelbtini) (failas 1 el. b. l. 106). Iš 2023 m. lapkričio 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažeidimų prevencijos skyriaus rašto matyti, jog automobilio importo deklaracija, 2023 m. gegužės 22 d. atlikus supaprastintą mokestinį patikrinimą, buvo taisoma (patikslinta statistinė vertė iki 28 068,98 Eur, perskaičiuoti mokėtini muito ir kt. mokesčiai) (failas 1 el. b. l. 183-196). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 29 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog papildomai apskaičiuota muito mokesčio dalis už automobilio išmuitinimą nebuvo sumokėta, todėl pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo turto (failas 1 el. b. l. 197-199).
Dėl ginčo tapatumo
24. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą).
25. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas.
26. Kaip nurodyta, ieškovas A. L. nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo R. K. priteisti 53 000 Eur skolą ir kompensuojamąsias palūkanas, reikalavimą kildina iš šalių sudarytos 2019 m. liepos 19 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog reiškiamas reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti likusią daikto kainą.
27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme R. K. baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo (teismo procesiniuose dokumentuose įvardintas trečiąja suinteresuota šalimi) reikalavimas grąžinti jam ginčo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, iškeltoje R. K., trečiosios suinteresuotos šalies A. L. prašymas išduoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas motyvuojant tuo, kad A. L. teiginys, jog minėtas automobilis yra jo nuosavybė, nėra pakankamai įtikinamas, nurodant, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta taisyklė dėl nuosavybės pasilaikymo sau trečiosios suinteresuotos šalies naudai prieštarauja kitoms aplinkybėms (failas 1 el. b. l. 107-111). Taigi iš minėto (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo turinio matyti, jog buvo atmesti trečiosios suinteresuotos šalies argumentai dėl nuosavybės teisės perleidimo momento, o sandorio realumu abejojo šios šalies prokuratūra (failas 1 el. b. l. 110), be to, nurodoma, jog nebuvo įrodyta aplinkybė, kad iki automobilio arešto 2019 m. gruodžio 16 d. trečiasis suinteresuotas asmuo ir kaltinamasis tarėsi dėl lengvojo automobilio pardavimo, kurį inicijuotų kaltinamasis ir likusios <...> pirkimo kainos sumokėjimo (failas 1 el. b. l. 111), kaltinamasis nepateikė jokių duomenų apie galimus susitarimus dėl įgaliojimo perpardavimui (failas 1 el. b. l. 110).
28. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, jog šiuo atveju skiriasi pareikštų reikalavimų dalykai, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje nagrinėto klausimo apimtis ir nustatytos aplinkybės (abejonės dėl susitarimo dalies, kuria nurodoma, kad nuosavybės teisė atsakovui pereina po visiško atsiskaitymo, pagrįstumo, o ne paties perleidimo sandorio realumo). Be to, minėtoje (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas A. L. ir šios šalies prokuratūros ginčas dėl sprendimo negrąžinti ginčo automobilio. Savo ruožtu šioje byloje ieškinio reikalavimas pareikštas kitu pagrindu, nei buvo nagrinėtas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme R. K. baudžiamojoje byloje, reikalavimas pareikštas kitai sandorio šaliai atsakovui R. K. ir grindžiamas šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus jau nagrinėtam (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl atsakovo argumentai dėl ginčo tapatumo pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
Dėl (ne)tinkamo ieškovo
30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
31. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).
32. Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, perdavė atsakovui automobilį, tačiau atsakovas pagal sutartį neatsiskaitė ir visos automobilio kainos ieškovui nesumokėjo. Taigi ieškinio reikalavimai kildinami iš sandorio, kurio šalimi iš vienos pusės yra ieškovas (pardavėjas), o iš kitos pusės – atsakovas (pirkėjas), t. y. ieškovas yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, tiesioginis subjektas.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog šioje byloje reikalavimas pareikštas asmens, kuris neturi suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo (jo atstovės) argumentai dėl netinkamo ieškovo ir (ar) abejonės dėl ieškovo tinkamumo nėra pagrįsti.
Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškinio reikalavimų
34. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnis).
35. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių turinys atitinka CK 6.305 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti minėtą transporto priemonę, o atsakovas – transporto priemonę priimti ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą.
36. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus atsakovas neigė, kad automobilį pirko, tvirtino, kad paėmė automobilį tarpininkavimui jį parduodant (duomenys neskelbtini). Savo poziciją atsakovas grindė savo paties paaiškinimais.
37. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant šalių paaiškinimus atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai vertintini kartu su byloje esančiais kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis).
38. Šiuo atveju byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog tarp šalių susiklostė kitokie, ne pirkimo-pardavimo, teisiniai santykiai, nėra pagrindo, o atsakovo paaiškinimai teismo vertintini kritiškai (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas veikė ir (ar) galėjo veikti kaip tarpininkas parduodant transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuolat keitė savo gynybinę poziciją pareikšto ieškinio atžvilgiu, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimų vientisumu ir patikimumu (CPK 183 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog prieštaravimuose dėl Europos mokėjimo įsakymo atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto neginčijo, tačiau nurodė, jog per šalių sutartą 10 dienų terminą atsakovas kainos nesumokėjo, iki to automobilį areštavo (duomenys neskelbtini) ir ieškovas turi galimybę automobilį atsiimti iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų (failas 1 el. b. l. 42-42). Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas teigė, jog sąlyga apmokėti daikto kainą per 180 dienų nebuvo įvykdyta, todėl <...> ieškovas turėjo kreiptis dėl sutarties nutraukimo, jei nesikreipė dėl daikto išreikalavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, tai šiuo atveju gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, abejojo ar pareikštas ieškinys nėra tapatus jau išnagrinėtam kitoje šalyje (failas 1 el. b. l. 82-85). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog automobilio nepirko, o tarpininkavo, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė argumentus dėl ieškinio tapatumo jau išnagrinėtam kitoje šalyje, be to, išreiškė abejones dėl ieškovo tinkamumo.
39. Šiuo atveju byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2019 m. liepos 19 d. ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pagal tipinę valstybės įmonės ,,Regitra“ formą (failas 1 el. b. l. 154), kurios pakako tam, kad atsakovas galėtų įregistruoti automobilį savo vardu (duomenys neskelbtini) kompetentingose įstaigose. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog automobilį ieškovas atsakovui perdavė, o atsakovas jį priėmė (CPK 187 straipsnis). Atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Eur sumą pagal sutartį, ką patvirtina byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad 2020 m. liepos 19 d. (sutartyje klaidingai nurodyta jo sudarymo data ,,2019 m. liepos 19 d.“ – o turi būti „2020 m. liepos 19 d.“, ką teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas (2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolo 27-28 min.) šalys sudarė papildomą susitarimą (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį) (failas 1 el. b. l. 11), kuriuo susitarė dėl kainos mokėjimo tvarkos ir sąlygų bei nuosavybės teisės į parduotą automobilį perėjimo pirkėjui momento, tokiu būdu raštu įtvirtindami šalių susitarimą.
40. Atsakovo ir jo atstovės abejonės, jog ieškovas nebuvo parduodamo automobilio savininkas jo perleidimo atsakovui metu, neturi teisinės reikšmės ginčo teisinių santykių kvalifikavimui, be to, yra paneigtos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas automobilį 2019 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirko iš „(duomenys neskelbtini)“ už 57 000 Eur kainą. Ieškovui 2019 m. liepos 16 d. išrašyta ir pateikta apmokėti ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita 57 000 Eur už automobilio įsigijimą, perduotas Naudoto automobilio pardavimo klientui užsakymas (dokumento data 2019 m. liepos 16 d.) bei (duomenys neskelbtini) išduotas automobilio nuosavybės teisės liudijimas (sertifikatas). Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis automobilis buvo registruotas ieškovo savininko – valdytojo vardu, išduodant laikinuosius valstybinius numerius.
41. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
42. Taigi visuma byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių, o taip pat šalių elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis) patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
43. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 straipsnio 4 dalis). Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, t. y. perdavė daiktą (automobilį) atsakovui.
44. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan.
45. Pirkėjo teises ir pareigas reglamentuojančios teisės aktų nuostatomis numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).
46. Šiuo atveju byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas savo prievolę sumokėti daikto kainą pažeidė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Eur, todėl liko skolingas 53 000 Eur.
47. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu, be kita ko, grindė aplinkybe, jog automobilio neturi.
48. Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovui iškelta baudžiamoji byla. Ikiteisminio tyrimo metu ginčo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo areštuotas ir išvaržytas, o piniginės lėšos, gautos iš automobilio pardavimo apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konfiskuotos dengiant atsakovo mokestinius įsipareigojimus kitoje šalyje.
49. Pagal CK 6.320 straipsnio 1 dalį, jeigu kas kita nėra numatyta CK arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus arba sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.
50. Jei daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį (CK 6.320 straipsnio 4 dalis).
51. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog transporto priemonė buvo prarasta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką), kai daikto (automobilio) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika buvo perėjusi pirkėjui, t. y. atsakovui, todėl remiantis CK 6.320 straipsnio 4 dalimis, atsakovo prievolė sumokėti daikto kainą nepasibaigė.
52. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, laikytina, jog ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti nesumokėtą už automobilį kainos dalį 53 000 Eur, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
53. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 9 082,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas už delsimą įvykdyti piniginę prievolę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. (prievolės atsiradimo diena) iki 2023 m. birželio 30 d. (kreipimosi į teismą diena) (1 251 d. / 365 d. x 0,05 x 53 000 Eur).
54. CK 6.261 straipsnis numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pardavėjo teisę į kompensuojamąsias palūkanas įtvirtina ir CK 6.314 straipsnio 5 dalis.
55. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
56. Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, jog šalių sudarytoje 2019 m. liepos 19 d. tipinės valstybės įmonės ,,Regitra“ formos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje jokių susitarimų dėl automobilio kainos (58 000 Eur) sumokėjimo nėra užfiksuota, tiek iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų, tiek iš liudytoju apklausto A. B. parodymų matyti, kad sudarant 2019 m. liepos 19 d. tipinės formos pirkimo-pardavimo sutartį dėl konkrečių, griežtai apibrėžtų terminų šalys nesitarė, atsakovas žadėjo atsiskaityti kiek įmanoma greičiau, ieškovas, pasitikėdamas, su tokiu neapibrėžtumu sutiko. Todėl skaičiuoti 180 dienų atsiskaitymo terminą nuo 2019 m. liepos 19 d. nėra pagrindo. Tik vėliau, sprendžiant klausimą dėl automobilio susigrąžinimo, jam esant areštuotam (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų, ieškovo iniciatyva (ieškovo atstovo advokato A. K. 2020 m. liepos 22 d. elektroninis laiškas atsakovui, kuriuo atsakovui siunčiama sutartis pasirašymui), šalys 2020 m. liepos 19 d. (kaip minėta, sutartyje klaidingai nurodyta jo sudarymo data ,,2019 m. liepos 19 d.“ – o turi būti „2020 m. liepos 19 d.“ (2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolo 27-28 min.)) sudarė papildomą susitarimą (Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį) (failas 1 b. l. 11), kuria susitarė dėl atsiskaitymo už automobilį tvarkos ir terminų. Pagal minėtos sutarties 5 punktą, atsakovas (pirkėjas) per 10 dienų po Sutarties sudarymo sumoka pardavėjui 5 000 Eur pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, likusi automobilio kainos dalis sumokama per 180 dienų po Sutarties sudarymo. Įvertinus minėtos Sutarties turinį ir joje vartojamas sąvokas bei trumpinius, atsižvelgiant į tai, kad sutartis iš tiesų sudaryta 2020 m. liepos 19 d. (o ne 2019 m. liepos 19 d.), atsakovas likusią kainos dalį (53 000 Eur) turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 15 d. (180 dienų nuo 2020 m. liepos 20 d. įskaitytinai). Atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, nuo 2021 m. sausio 16 d. atsakovui kilo pareiga mokėti ieškovui kompensuojamąsias palūkanas. Bylos medžiaga nustatyta, jog prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą teisme priimtas ir byla iškelta 2023 m. birželio 20 d., todėl nuo 2023 m. birželio 20 d. pradedamos skaičiuoti 5 procentų metinės procesinės palūkanos. Atitinkamai kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos iki 2023 m. birželio 19 d.
57. Taigi už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 19 d. (885 dienos) nuo pradelstos mokėti 53 000 Eur sumos, taikant 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotinos 6 425,34 Eur kompensuojamosios palūkanos (53 000 Eur x 5 proc./365 d. x 885 d.).
58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (57 punktas) pripažintina esant faktinį ir teisinį pagrindą ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo 6 425,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
59. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.
60. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-8644-1149/2023, keistinas ir ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 53 000 Eur skola ir 6 425,34 Eur kompensuojamosios palūkanos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
61. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
62. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
63. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (Prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą priėmimo 2023 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
64. Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
65. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
66. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 578 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 3 872 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 186 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
67. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
68. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma nurodyta 62 082,60 Eur, ieškovui priteista 59 425,34 Eur, todėl laikytina, kad patenkinta 96 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 4 450,56 Eur, o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 12 Eur (300 Eur x 4 proc.). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 4 438,56 Eur bylinėjimosi išlaidos (4 450,56 Eur – 12 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-8644-1149/2023).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. K. 53 000 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių eurų) skolą, 6 425,34 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 59 425,34 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 438,56 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. L. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.