Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1) 2014-06-05 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. –laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. 2014-07-08 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Kauno APT Kauno probacijos skyrius;

2) 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. –laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ir (4 MGL) 150,60 EUR bauda. Bausmė atlikta iš dalies (Laisvės apribojimo bausmė atlikta, 2015-03-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriaus. Bauda nesumokėta).

3) 2016-05-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2015-12-30 15.00 val., išlaužęs durų pakabinamą spyną, įsibrovė į D. J. priklausančio namo palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą – D. J. priklausančius tris elektrinius šildytuvus „Riwa“, bendros 60,00 eurų vertės, du pokus akmens vatos, bendros 60 eurų vertės, trijų nešiojamųjų kompiuterių detales, bendros 10 eurų vertės, 20 vnt. vinilinių plokštelių, bendros 40 eurų vertės, taip pagrobė svetimą 170,00 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad šventė ir pritrūko pinigų. Tai sugalvojo paimti kaltinime nurodytus daiktus ir užstatyti, kad gauti pinigų. Gyveno nuomojamame name pas J., žinojo, kad palėpėje yra šildytuvai. Ant įėjimo į palėpę durų buvo pakabinta spyna, tai ją nutraukė su ranka. Spyna buvo užspausta. Palėpėje rado ir paėmė 3 šildytus, porą pokų vatos, kompiuterio detales, vinilines plokšteles. Visus daiktus rado, paėmė jis pats.Tuos daiktus užstatė vienam žmogui. Gavo už tai 50 Eur. 170 Eur nukentėjusiajai padarytą žalą jau atlygino.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2015-12-30, apie 15.00 val. atvykusi adresu (duomenys neskelbtini) ir įėjusi į namo bendro naudojimo koridorių pastebėjo, kad jos buto Nr. 2 ir palėpės durys atidarytos. Paklaususi P., kodėl atidarytos palėpės durys, jis atsakė nežinantis. Užlipusi į palėpės patalpas D. J. pastebėjo, kad daiktai, kurie buvo sudėti tvarkingai, buvo išmėtyti. Taip pat pamatė, kad nėra trijų elektrinių šildytuvų „Riwa“, bendros 60,00 eurų vertės, dviejų pokų akmens vatos, bendros 60 eurų vertės, trijų nešiojamųjų kompiuterių detalių, bendros 10 eurų vertės, 20 vnt. vinilinių plokštelių, bendros 40 eurų vertės. Tuomet ji paskambino policijai. Išvykus policijos pareigūnams, apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo taksi automobilis ir P. K., priėjęs prie jo, su vairuotojo pagalba išėmė dvi dėžes su šildytuvais, parnešė į namus ir atidavė jai. Ar kas buvo taksi automobilyje, nematė, nes buvo tamsu, automobilio langai tamsinti. Ji vėl paskambino policijai, tačiau jiems atvažiavus, taksi automobilis buvo išvažiavęs. P. K. leido naudotis tik butu. Palėpės patalpomis naudotis neleido. Palėpės patalpos rakinamos pakabinama spyna. Iki įvykstant vagystei palėpė buvo užrakinta, tačiau dieną, kai pastebėjo, kad įvykdyta vagystė, pakabinamos spynos nukentėjusioji niekur nerado. (b.l.41-42, 43,44,45,46)

Liudytoja A. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas, Nr. 2 priklauso D. J., tačiau apie 2 (du) metus ji čia negyvena. Kartais atvažiuoja. Apie mėnesį laiko (tikslaus laiko nežino) į savo butą D. buvo įleidusi gyventi nuomininką. 2015 m. gruodžio mėnesį (po Kalėdų švenčių), kai ji grįžo iš ligoninės, namuose, vėlų vakarą girdėjo, kad palėpėje vaikščiojo žmonės. Kiek jų buvo, nežino, tačiau girdėjosi vyriški balsai. Liudytoja teigė nėjusi ir nesidomėjusi, kas vaikšto. A. K. dėl nuomininko nusiskundimų neišsakė. Jis nuomojamame bute buvo ramus, išgertuvių pas jį nebūdavo, netriukšmaudavo. Apie vagystę sužinojo iš D. pasakojimų, pati nieko nematė ir paaiškinti nieko negali. (b.l. 55)

2015-12-30 (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu paimta audinio pėdsakas, kvapo foninis pėdsakas(6-20) 2015-12-30 papildomai apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir išimtas piršto pėdsakas (b.l. 25)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiajai D. J. priklausančias patalpas – namo palėpę, į kurią kaltinamajam teisė patekti nebuvo suteikta. Šios patalpos buvo rakinamos pakabinama spyna. Kaip nurodė nukentėjusioji įvykio metu spyna buvo pakabinta. Šios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis. Tačiau nurodė, kad truktelėjus su ranka spyna atsikabino lengvai. Tačiau tai, kad spyna nebuvo pakankamai tvirta ar buvo iš viso sugedusi, dėl ko nepakankamai užsifiksavusi, nagrinėjamu atveju reikšmės teisiniam veikos vertinimui iš viso neturi. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu ištirtais įrodymais būtų nustatyta, kad durys į palėpę iš viso buvo neužrakintos, tai taip pat neturėtų kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės, kadangi patekimas į ją ne tik įvykio dieną, bet ir iš viso kaltinamajam buvo uždraustas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Pagal šią praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad patekimas į tokias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-592/2011).

Taigi, vadovaujantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju P. K. padaryto nusikaltimo kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės visiškai neturi, ar į palėpę jis pateko išlaužęs įėjimo durų pakabinamą spyną, kaip, kad yra nustatyta, ar įėjęs pro neužrakintas, tik esant užkabintai, bet neužfiksuotai pakabinamai spynai. Bet kokiu atveju patekimas į palėpę kaltinamajam buvo uždraustas, nukentėjusioji jam tokios teisės nebuvo suteikusi, ką, sprendžiant iš parodymų, žinojo ir suprato ir pats kaltinamasis.

Nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį veikos kvalifikavimui taip pat visiškai jokios reikšmės neturi pagrobto turto vertė. Pažymėtina, kad kaltinamasis pagrobtu turtu galėjo laisvai savo nuožiūra disponuoti, kas reiškia, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas P. K. pripažinti kaltu padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurios padarymu yra kaltinamas, ir atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

P. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus, turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs bausmės tiek pagal 2016-05-31 teismo baudžiamąjį įsakymą (laisvės apribojimo bausmės), tiek ir pagal 2014-10-07 teismo baudžiamąjį įsakymą (4 MGL(150,60 EUR) baudos) , yra dirbantis, išsituokęs, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į nustatytą lengvinančią atsakomybę aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

Kadangi P. K. nusikaltimą padarė iki 2016-05-31 teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau dar būdamas iš anksčiau neatlikęs 2014-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalies – nesumokėjęs baudos, kuri nebuvo subendrinta 2016-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2016-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies ar visiškai sudedant pagal BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles (BK 63 str. 9 d.), o tuomet ši subendrinta bausmė turi būti bendrinama su 2014-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki dabar nesumokėta bauda pagal BK 64 str. taisykles iš dalies ar visiškai sudedant.

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti jos naudai 70 eurų turtinei žalai atlyginti ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dalis turtinės žalos – 60 eurų jai jau buvo atlyginta (b.l. 50). 2016-05-30 gauti kaltinamojo P. K. ir D. J. prašymai, iš kurių matyti, kad buvo susitarta dėl likusios žalos atlyginimo (b.l. 94-95). Pakvitavimu nukentėjusioji D. J. patvirtino, kad 2016-06-18 jai likusi turtinė žala atlyginta, P. K. jai sumokėjo 25 eurus (b.l. 115). Esant nusikalstama veika padarytai žalai atlygintai, procesas dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas (BPK 107 str.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su 2016-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies bausmes sudedant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir iki dabar neatliktos bausmės dalį (4 MGL baudą) ir P. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 4 MGL (150,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, įskaityti laisvės apribojimo bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016-05-31 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti P. K., kad jam paskirtoji 150,60 Eur. bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios D. J. civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti (BPK 107 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.