- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-293-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05586-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- UAB „Lakaja“
- Ieškovas
- BUAB ,,Baltic Steel Group“
- Kategorijos
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-293-123/2016
2016 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Lakaja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Baltic Steel Group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, ieškinį atsakovei UAB „Lakaja“ dėl papildomo susitarimo, užskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014-10-01 papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523, sudarytą tarp UAB ,,Baltic Steel Group“ ir UAB ,,Lakaja“; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovo 2014-11-28 vienašališkai atliktą priešpriešinių piniginių sumų įskaitymą už 14046,57 Eur; taikyti restituciją ir atstatyti sandorio šalis į pradinę padėtį – priteisti BUAB ,,Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB ,,Lakaja“ 14 046,57 Eur, įgytų ginčijamo 2014-10-01 papildomo susitarimo pagrindu; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Tamtamas“. Bankroto administratorius nustatė, jog 2014-10-01 ieškovė, būdama faktinio nemokumo būsenoje, sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523 su atsakove UAB ,,Lakaja“, kuriuo, kaip pardavėja, įsipareigojo sumokėti pirkėjui UAB ,,Lakaja“ genrangos mokestį. Ginčijamas susitarimas dėl genrangos mokesčio sumokėjimo sudarytas kaip pirkimo–pardavimo sutarties priedas praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Šalys sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį susitarė, kad ieškovas pagamins, parduos ir pristatys pirkėjui, o pirkėjas pirks pardavėjo pagamintas konstrukcijas, todėl ieškovės įsipareigojimas mokėti atsakovui mokėjimą (pavadintą genrangos mokesčiu), kai pagal šalių pirkimo–pardavimo santykius yra priešingai, pažeidė ieškovės kreditorių interesus, sumažino ieškovės turtą, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, bei prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Mano esant visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Pripažinus negaliojančiu ginčijamą susitarimą, ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei, todėl atitinkamai turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu atsakovės 2014-11-28 vienašališkai atliktas priešpriešinių vienarūšių pinginių reikalavimų įskaitymas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais UAB ,,Baltic Steel Group“ ir UAB ,,Lakaja“ 2014-10-01 sudarytą papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523, ir šio susitarimo pagrindu atsakovės UAB ,,Lakaja“ vienašališkai 2014-11-28 atliktą užskaitą. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Lakaja“ 14046,57 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „Baltic Steel Group“. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Lakaja“ 421 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pateiktas praėjus nedideliam laiko tarpui po ginčijamų sandorių sudarymo, sandoriai sudaryti tada, kai ieškovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų tiek darbuotojams, tiek valstybės biudžetui. Bylos duomenimis nustatė, jog 2014-05-23 sutartimi atsakovė įsipareigojo pirkti ieškovės pagamintas konstrukcijas, šalių sutartyje nėra kalbama apie konkrečių darbų (išskyrus konstrukcijos gaminimą) atlikimą, darbų priėmimą ar perdavimą. 2014-05-23 sutartimi prisiimtos šalių teisės ir pareigos savo turiniu atitinka pirkimo–sutarties sampratą, o vien ieškovės pareiga dar ir pagaminti parduodamas konstrukcijas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčius rangos (subrangos) teisinius santykius. Atsakovė nurodydama teismui, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį, atsakovė patyrė nuostolių, nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei genrangos mokestį, nors tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Teismas įvertino tai, kad UAB ,,Baltic Steel Group“ būdama nemoki sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, šalys sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos, todėl darė išvadą, jog ieškovė įrodė visas actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas ir ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovės vienašališkai padarytas įskaitymas atliktas 2014-10-01 papildomo susitarimo Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523 pagrindu, kuris teismo pripažintas negaliojančiu, įskaitymui atlikti nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y., atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę, negaliojančiu pripažintas sandoris negali būti vykdomas, todėl tokio sandorio pagrindu atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu ir panaikino. Teismui pripažinus negaliojančiais 2014-10-01 susitarimą ir jo pagrindu 2014-11-28 atliktą įskaitymą, ieškovė įgyja reikalavimo teisę į atsakovę įskaityto reikalavimo ribose, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 14 046,57 Eur sumą, įgytą ginčijamu sandoriu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Lakaja“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal savo esmę tarp šalių sudaryta sutartis buvo subrangos darbų sutartis, kadangi UAB ,,Lakaja“, kaip genrangovas, vykdė prekybos paskirties pastato statybos darbus, o UAB ,,Baltic Steel Group“, kaip subrangovas, pagal suderintus brėžinius ir jų specifikaciją turėjo pagaminti ir pristatyti į statomą objektą metalines konstrukcijas, kurios turėjo atitikti galiojančius normatyvinius dokumentus. Pardavėjui nuolat pažeidinėjant sutarties sąlygas, UAB ,,Lakaja“, kaip genrangovas, pradėjo atsilikinėti nuo darbų grafiko, statybos darbų užsakovui atsirado pagrindas taikyti sankcijas. Susidarius tokiai situacijai, pardavėjas (ieškovė) ir pirkėjas (atsakovė) susitarė, kad pardavėjas kompensuos pirkėjui jo patirtas išlaidas pateiktos nekokybiškos produkcijos trūkumams šalinti, t. y. sumokės genrangos mokestį – iš viso 48 500 Lt (14 046,57 Eur). Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas ir pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos. Nesutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ieškovės steigimo dokumentus viena iš jos veiklos sričių yra metalo gaminių gamyba, o ne prekyba, ir teismas nepagrįstai nustatė, jog konstrukcijų gaminimo darbų vertė, lyginant su konstrukcijų verte, buvo nedidelė. Ieškovui nepalankią situaciją buvo sutarta sureguliuoti pasirašant tarpusavio susitarimą dėl genrangos mokesčio, o ne atsakovui vienašališkai taikant atitinkamas sankcijas. Susitarimu šalys siekė eliminuoti galimybę ateityje kilti nesutarimams dėl galutinio atsiskaitymo pagal sutartį. Į bylą yra pateiktos pretenzijos ieškovei dėl gaminių kokybės ir komplektacijos. Nesutinka, kad atsakovė buvo nesąžininga. Mano, kad restitucija galima, kai asmuo yra gavęs turtą neteisėtai, per klaidą ar sandorio, pripažinto negaliojančiu ab initio pagrindu, o ginčo atveju atsakovas nėra gavęs turto iš ieškovo, o yra neperdavęs ieškovui turto (įskaitęs priešpriešinį reikalavimą). Užskaita buvo atlikta vadovaujantis dvišaliu susitarimu, buvo tik apsikeista sąskaitomis, neatliekant pinigų pervedimų, todėl nėra aišku, kaip ieškovė turėjo būti informuota. Mano, kad teismas, nagrinėjęs bylą buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB ,,Baltic Steel Group“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą palikti nepakeistą. Genrangos vienkartinį mokestį atsakovė aiškina kaip šalių susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, nors byloje nėra įrodymų apie atsakovės deklaruojamą nuostolį. Atsakovas vienašališkai sudarytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu atliko reikalavimų įskaitymą, ieškovas pranešimą apie įskaitymą gavo, kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikant, kad įskaitymas buvo atliktas 2014-11-18, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė tuo metu jau buvo nemoki, ir atsakovė negalėjo atlikti reikalavimų įskaitymo. Atsakovė, manydama, kad turi reikalavimo teisę į ieškovę, turi teisę pareikšti kreditinį reikalavimą bankroto byloje. Sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovės kreditorių teises.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais UAB ,,Baltic Steel Group“ ir UAB ,,Lakaja“ 2014-10-01 sudarytą papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523, ir šio susitarimo pagrindu atsakovės UAB ,,Lakaja“ vienašališkai 2014-11-28 atliktą užskaitą, taip pat priteisė iš atsakovės UAB ,,Lakaja“ ieškovei UAB ,,Baltic Steel Group“ 14046,57 Eur skolą ir procesines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi UAB „Baltic Steel Group“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, reikalauti skolų grąžinimo, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Nustatyta, kad 2014-10-01 ieškovė UAB „Baltic Steel Group“, jau būdama faktinio nemokumo būsenoje, sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523 su atsakove UAB „Lakaja“, kuriuo, būdama pardavėja, įsipareigojo sumokėti pirkėjai UAB „Lakaja“ 48 500 Lt (14 046,57 eurų) genrangos vienkartinį mokestį. Šį mokestį atsakovė įvardija kaip šalių susitarimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė laikydama, kad turi teisę į nuostolių atlyginimą, vienašališkai sudarytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-01-31 atliko reikalavimų įskaitymą (t. 1, b. 1. 19). Apie šį įskaitymą ieškovė buvo informuota 2015-02-12 atsakovo pranešimu, kurio 4 punkte yra nurodoma apie padarytą užskaitą (t. 1, b. l. 20). CK 6.131 straipsnio 2 dalis numato, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės bankroto administratorius pranešimą apie įskaitymą gavo, kai jau buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
Atsakovei UAB ,,Lakaja“ 2014-11-28 vienašališkai atlikus užskaitą matyti, kad ieškovė užskaitos atlikimo metu buvo nemoki, ir atsakovei atlikus reikalavimų įskaitymą, buvo suteiktos išskirtinės sąlygos vienam iš kreditorių, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Atsakovė byloje neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nemokumo. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tačiau toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju situacija, kai pardavėjas parduodamas prekes papildomai moka pirkėjui šalių sutartyje neaptarto dydžio mokestį, pagal teisinių santykių prigimtį prieštarauja ekonominei verslo logikai, neatitinka pelno siekiančio privataus juridinio asmens tikslo iš vykdomo verslo gauti naudos.
Šalys sudarydamos 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutartį susitarė, kad ieškovas (pardavėjas) sutartyje numatytomis sąlygomis pagamins, parduos ir pristatys pirkėjui (atsakovui), o pirkėjas pirks pardavėjo pagamintas konstrukcijas (1.1. sutarties punktas). Sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė ir dėl bendros sutarties kainos (3 sutarties punktas). Todėl ieškovo įsipareigojimas sumokėti atsakovui mokėjimą, pavadintą genrangos mokesčiu, kai pagal šalių pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pirkėjas (atsakovas) turi apmokėti pardavėjui (ieškovui) už pagamintą produkciją, pažeidė ieškovo kreditorių interesus, sumažino ieškovo turtą, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus bei prieštaravo ieškovo veiklos tikslams. Sandorio sudarymo momentu bendrovė buvo faktiškai nemoki, skolinga savo darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV bei kitiems kreditoriams, tačiau sudarė sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę atsakovei UAB „Lakaja“. Šio ginčijamo sandorio šalys sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad jis pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant kiekvieną actio Pauliana sąlygą ir turėjo pagrindo išvadai, kad UAB ,,Baltic Steel Group“, būdama nemoki, sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, šalys sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos, todėl ieškovės reikalavimą tenkino pagrįstai ir pripažino negaliojančiu 2014-10-01 UAB ,,Baltic Steel Group“ ir UAB ,,Lakaja“ sudarytą papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20140523.
Apeliantė nesutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ieškovo steigimo dokumentus viena iš jo veiklos sričių yra metalo gaminių gamyba, o ne prekyba, ir teismas nepagrįstai nustatė, jog konstrukcijų gaminimo darbų vertė lyginant su konstrukcijų verte buvo nedidelė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014-05-23 sutartimi prisiimtos šalių teisės ir pareigos savo turiniu atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, nes kaip matyti iš sudarytos sutarties sąlygų, jos dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo konstrukcijų pirkimas, o vien ieškovės pareiga dar ir pagaminti parduodamas konstrukcijas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčius rangos (subrangos) teisinius santykius.
Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Ginčo atveju atsakovas yra neperdavęs ieškovui turto (įskaitęs priešpriešinį reikalavimą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 14 046,57 Eur (CK 6.145 str. 1 d.).
Apeliantė UAB „Lakaja“ mano, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, tačiau atsakovė nepareiškė teisėjui nušalinimo įstatymų nustatyta tvarka (CPK 65, 66 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.