Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2018 m. liepos 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos, bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu prašymu prašo:

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2016-06-30 įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” (toliau – ir 2016-06-30 įsakymas);panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016-07-01 įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir 2016-07-01 įsakymas);atleisti pareiškėją iš Tauragės AVPK pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 11 punktą; priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo dienos, t.y. 2016-07-01 iki 2017-10-02;priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio – lapkričio mėn., ir 6 mėn. išeitinę kompensaciją; priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, jog 2016-01-07 Tauragės AVPK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo. Pažymi, kad 2016-02-15 įsakymu Nr. 85-TE-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.” (toliau – ir 2016-02-15 įsakymas) pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nurodo, kad skundžiamame 2016-06-30 įsakyme nurodyta neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo” nuo 2016-07-01, o 2016-07-01 įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Pažymi, kad Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Tauragės AVPK viršininko 2016-01-12 įsakymu Nr. 85-V-10 nustatytas reikalavimas – teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”.

Mano, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15¹ straipsniu turėjo, net nesivadovavo nei Specialioji ekspertų komisija, nei Tauragės AVPK viršininkas, 2016-06-30 priimdamas įsakymą Nr. 85-V-495. Akcentuoja, kad ėjo Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko pareigas ir jo vadovaujamame skyriuje nėra nei vieno dokumento turinčio slaptumo žymą „Riboto naudojimo”, todėl nesant tokio pobūdžio informacijos pareiškėjo vadovaujamame skyriuje, negali kilti ir nekyla grėsmė tokios informacijos saugumui.

Teigia, kad atsisakymas pateikti raštišką sutikimą, jog būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai”, „Konfidencialiai”, kai toks reikalavimas nėra keliamas jo užimamoms pareigoms, negali būti pagrindu konstatuoti, jog asmuo nėra tinkamas darbui su įslaptinta informacija, negali pakankamai atskleisti jo asmeninių savybių, būtinų darbui su įslaptinta informacija bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme negali būti vertinamas kaip jo nesąžiningumas, neatsakingumas, savanaudiškumas. Mano, kad neaišku, kokie pažeidimai ir jų pobūdis leido atsakovui padaryti išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas ateityje nesilaikys įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

Daro išvadą, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo supažindintas su poligrafo tyrimo išvada. Pažymi, kad iš darbo buvo atleistas 2016-07-01, taip atimant įstatymo suteiktą teisę atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu. Mano, jog buvo būtina atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu, nes tyrimo išvada dviprasmiška ir kelia abejonių jos patikimumu. Mano, kad poligrafu padarytos išvados yra tokios todėl, kad pareiškėjas nesilaikė instrukcijos (nejudėti, nedaryti gilių kvėpavimų ir atsakyti į klausimus tik „taip” arba „ne” be papildomų išsireiškimų tokių kaip „hmm”). Akcentuoja, kad vien dėl fiziologinių bei psichologinių žmogaus savybių yra sunku ir sudėtinga išlaikyti dėmesį, kai tyrimas vyksta 5 val. 24 min. ir per tą laiką iš esmės yra užduodami tie patys klausimai. Pažymi, kad II testo dalyje pareiškėjui buvo užduodami 3 esminiai klausimai, kurie buvo kartojami po 5 kartus, t. y. buvo užduota 15 klausimų iš kurių į 10 pareiškėjas atsakė teisingai, o į 5 klausimus abejotinai, nors visi šie klausimai iš esmės tie patys.

Nurodo, kad Tauragės AVPK viršininko 2016-07-01 įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis minėtas įsakymas priimtas. Šis įsakymas nepagrįstas konkrečiais pareiškėjo veiksmais ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis pareiškėjo atleidimą.

Teigia, kad Tauragės AVPK viršininkas nežmoniškai elgėsi netgi po pareiškėjo atleidimo iš darbo, savo pavaldiniams nurodęs išjungti, nieko neįspėjus, jo šeimos narių naudojamus du mobiliuosius telefonus. Pažymi, kad nuo 2016-06-27 iki 2016-07-15 atostogavo; atostogos buvo suplanuotos prieš pusę metų, išvykus nebuvo galima nei prisiskambinti nei prisijungti prie interneto, atlikti bankinius pavedimus ir taip patyrė daug nepatogumų. Pažymi, kad nebuvo būtinybės išjungti telefonus, nes Tauragės AVPK Finansų skyriuje yra sumokėtas užstatas 29 Eur, o mėnesio mokestis už abu telefonus vidutiniškai tesiekia 6 Eur. Teigia, kad pasibaigus atostogoms ir atvykus į tarnybinį kabinetą, rado atrakintus savo darbo stalo stalčius ir metalinę užrakinamą spintą, kur buvo ieškoma tarnybinio nebenaudojamo fotoaparato ir 14 metų nebenaudojamų prietaisų. Šių daiktų ieškoję darbuotojai juos ten rado, tačiau nebuvo jokio būtinumo taip drastiškai ieškoti nebenaudojamų daiktų tuo labiau, kad už dviejų savaičių ir taip baigėsi pareiškėjo atostogos. Teigia, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėto elgesio, psichologinio spaudimo darymo ir nepagrįsto atleidimo jaučia pažeminimą, jaučiasi sumenkintas, patiria stresą, kuris daro daug žalos savijautai (kreipėsi į gydymosi įstaigą, pažyma pridedama), todėl siekiant kompensuoti patirtus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus ir pan. prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą, kurią įvertina 1500 Eur.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Prašo skundą tenkinti pagal 2018-07-04 prašymo reikalavimus. Nurodo, kad nuo 2017-10-02 dirba Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje. Mano, jog anksčiau priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-21 sprendimas yra dėl tų pačių faktų, nes naujų aplinkybių ir duomenų, priimant ginčijamą 2016-06-30 sprendimą, nebuvo nustatyta. Teigia, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog buvo pažeminta pareiškėjo reputacija, buvo daromas psichologinis spaudimas. Pažymi, kad poligrafo išvados neskundė, nes nebuvo prasmės to daryti (buvo priimtas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos).

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad 2016-01-07 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. 2016-02-05 priimta tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodo, kad anksčiau minėta tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta Tauragės AVPK specialiajai ekspertų komisijai svarstyti dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei bei teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai”. Akcentuoja, kad buvo nutarta siūlyti Tauragės AVPK viršininkui teikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai (toliau - ir Centrinė specialioji ekspertų komisija) teikimą dėl pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai” ir „Konfidencialiai” panaikinimo. Akcentuoja, kad Centrinė specialioji ekspertų komisija įpareigojo spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, pareiškėjui suteikimo.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti užpildytą klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo” ir rašytinį sutikimą būti tikrinamam., o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-06-02 sprendimu Nr. 5-IL-1680 „Dėl tyrimo poligrafu atlikimo”, buvo nuspręsta pareiškėjui skirti tyrimą poligrafu. Akcentuoja, kad 2016-06-14 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto valdyboje buvo atliktas tyrimas poligrafu, kurio išvadoje yra nurodyta, kad atlikti du testai, naudojant nurodyto melo klausimus (angį. Directed Lie Screening test) ir Jutos zonų palyginimo metodiką (angl. Utah Zone Comaprison Technique). I-ojo Testo metu nustatyta, kad gauti įverčiai nėra pakankami patikimi nustatyti, pareiškėjo atsakydamas į pateiktus klausimus sakė tiesą, ar netiesą. II-ojo testo metu gauti rezultatai leidžia daryti neigiamą išvadą, rodančią, kad pareiškėjas atsakydamas „Ne” į pateiktus klausimus sakė netiesą.

Pažymi, kad pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai”, galiojo iki 2016-06-30, todėl Tauragės AVPK specialioji ekspertų komisija pagrįstai reikalavo, dar prieš pasibaigiant slaptumo žymos galiojimo terminui, užpildyti klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”. Akcentuoja, kad Centrinė specialioji ekspertų komisija įpareigojo spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”.

Atkreipia dėmesį, jog tyrimas poligrafu buvo atliktas kompetentingo specialisto, su tinkama ir kvalifikuota įranga tam pritaikytose patalpose, todėl abejoti išvados patikimumu nėra pagrindo. Akcentuoja, kad poligrafo tyrimo išvada buvo priimta 2016-06-27, o 2016-06-30 pareiškėjui baigėsi slaptumo žymos „Visiškai slaptai” galiojimo terminas ir buvo būtina priimti tolimesnį sprendimą, todėl nebuvo laukta, kol pareiškėjas apskųs minėtą išvadą. Teigia, kad pareiškėjui atsisakius atvykti į Tauragės AVPK, jo paties prašymu, tyrimo poligrafu išvada buvo išsiųsta registruotu paštu 2016-06-29, tačiau pareiškėjas jokių laiškų iš pašto neatsiėmė ir taip pats nesusipažino su tyrimo išvada. Pažymi, kad pareiškėjas, nors ir buvo atleistas iš pareigų, turėjo teisę apskųsti tyrimo poligrafu išvadą bei kreiptis į kitos įstaigos vadovą pakartotiniam tyrimui atlikti, tačiau jis šia teise pats nepasinaudojo.

Mano, kad teisėtai kreipėsi į UAB „Tele2” dėl paslaugų atitinkamam judriojo telefono ryšio abonentui nutraukimo. Pažymi, kad 2016-07-04 buvo sudaryta komisija dėl turto inventorizacijos atlikimo ir perdavimo. Kadangi 2016-07-01 pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, todėl buvo teisėtai atlikta ilgalaikio turto ir atsargų už kuriuos materialiai atsakingas buvo pareiškėjas inventorizacija ir perdavimas kitam pareigūnui, laikinai atliekančiam Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko funkcijas. Akcentuoja, kad tai buvo ne asmeninis pareiškėjo turtas, todėl atsakovas turėjo visišką teisę, tiek atidaryti darbo stalo stalčius, tiek metalinę spintą. Mano, kad pareiškėjas savo skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius, bet nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Mano, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-21 sprendimas ir LVAT nutartis nėra pagrindas vertinti pareiškėją kaip sąžiningą asmenį. Teigia, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytos faktinės aplinkybės nėra paneigtos minėtuose teismų sprendimuose. Mano, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos. Akcentuoja, kad poligrafo išvada papildė pirminius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018-01-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tauragės AVPK viršininko įsakymų, kuriais pareiškėjui buvo neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir dėl to pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Tauragės AVPK, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina tai, kad pagrindiniu skundo reikalavimu nagrinėjamoje byloje laikytinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2016-06-30 įsakymą Nr. 85-V-495 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo, o reikalavimas panaikinti 2016-07-01 įsakymą Nr. 85-TE-248 dėl atleidimo ir kiti, su juo susiję reikalavimai, yra išvestiniai iš nurodyto pagrindinio reikalavimo. Nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko pareigas (statutinis valstybės tarnautojas). Šio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK viršininko 2016-01-12 įsakymu Nr. 85-10-V, 5.3 punkte, kaip vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui, nurodoma atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo”.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-12-01 iki 2016-10-01) 13 straipsnio 1 dalį paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Nagrinėjamoje byloje Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria, priimdamas pareiškėjo skundžiamą 2016-06-30 įsakymą Nr. 85-V-495 rėmėsi atsakovas, suformuluota Komisijos 2016-06-30 posėdžio protokole Nr. 85-P1-235. Šioje protokolinėje išvadoje nutarta Tauragės AVPK viršininkui siūlyti nesuteikti pareiškėjui teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”. Komisija, susipažinusi su 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-6, 2016-06-27 Tyrimo poligrafu išvadoje Nr. 5-IL-1851, pareiškėjo 2016-03-15 skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išdėstytais faktais, konstatavo, jog pareiškėjo neatsakingas elgesys, kai jis turėdamas tikslą padėti L. D., tyčia jam teikė patarimus kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu, teisės neturinčiam asmeniui, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl pareiškėjo asmeninės dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas, savanaudiškumas) netinka darbui su įslaptinta informacija. Komisija minėtas asmens savybes vertino kaip nelojalumą Lietuvos valstybei, todėl manė, kad kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Aptariamoje išvadoje nurodyta, kad minėtas aplinkybes patvirtina 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-6 surinkta medžiaga bei atliktas tyrimas poligrafu (II testas).

Byloje nustatyta, jog Tauragės AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016-01-06 tarnybinio pranešimo „Dėl prevencinio pokalbio” Nr. 85-PR2-146 pagrindu 2016-01-07 Tauragės AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Atlikus patikrinimą 2016-02-05 surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6. Vadovaujantis minėta tarnybinio patikrinimo išvada, Tauragės AVPK viršininkas 2016-02-15 įsakymu Nr. 85-TE-41 pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-02-26 raštu Nr. S-326-(2.5) „Dėl R. M. elgesio vertinimo” nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleistas asmeninis pareiškėjo suinteresuotumas, todėl nėra aišku, ar pareiškėjo veiksmai sudaro teisės aktų reikalavimų pažeidimo sudėtį, ir įpareigojo atsakovą atlikti tyrimą pakartotinai, įvertinant pareiškėjo elgesio atitiktį teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgiant į Komisijos raštą, tyrimą atlikusi tyrėja 2016-03-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155 „Dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo” Tauragės AVPK viršininkui pasiūlė pakeisti 2016-02-15 įsakymą Nr. 85-TE-41, paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tauragės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniosios tyrėjos 2016-03-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155, pakeitė Tauragės AVPK viršininko 2016-02-15 įsakymo Nr. 85-TE-41 pirmą pastraipą ir pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-11-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 panaikino anksčiau minėtą Tauragės AVPK viršininko 2016-02-15 įsakymą Nr. 85-TE-41, kuriuo pareiškėjui R. M. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir Tauragės AVPK viršininko 2016-03-10 įsakymą Nr. 85-TE-87, kuriuo pakeistas Tauragės 2016-02-15 įsakymas Nr. 85-TE-41 dalyje dėl tarnybinės nuobaudos rūšies ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018-05-11 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-21 sprendimą paliko nepakeistą.

Skundžiamas 2016-06-30 įsakymas dėl leidimo neišdavimo pareiškėjui buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, jei tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Aptariamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės, atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susižinti su įslaptinta informacija panaikinimo, gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį Nr. A2193-146/2015, 2015-02-05 nutartį Nr. A148-146/2015 ir kt.). Vadovaujantis LVAT praktika, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., LVAT 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011, 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012 ir kt.). Šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kontekste ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus), pasireiškusias asmens savybes, jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Tiek iš Komisijos 2016-06-30 išvados, tiek iš atsiliepimo bei atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad Komisijos nariai, priimdami protokolinį nutarimą siūlyti nesuteikti pareiškėjui specialiosios teisės, iš esmės vadovavosi 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo priimti 2016-02-15 ir 2016-03-10 įsakymai skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nustatytomis aplinkybėmis, t. y. M. K. ir K. L. 2016-01-13 tarnybiniais pranešimais, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjas 2016-01-05 atlydėjo savo pažįstamą L. D. pas Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnus aiškintis, kokia tvarka L. D. galėtų atsiimti jam priklausantį priverstinai nuvežtą automobilį. Minėtose tarnybiniuose pranešimuose teigiama, jog po to pareiškėjas komisariato koridoriuje žodžiu konsultavo L. D., kaip jam reikėtų elgtis tokioje situacijoje, ir kokius melagingus paaiškinimus duoti. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodytą aplinkybę neigė ir tvirtino tik padėjęs pažįstamam asmeniui susiorientuoti komisariate ir situacijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-06-04 nutartyje nurodė, kad „net ir pripažinus atsakovo pateikiamą įvykių ir R. M. elgesio versiją atitinkančia tikrovę, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. M. 2016 m. sausio 5 d. sužinojo apie kokį nors padarytą, daromą ar rengiamą teisės pažeidimą, apie kurį iki tol nebuvo pranešta policijai, o tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ketina duoti melagingus parodymus, turint omenyje teisės aktuose įtvirtintą tokio asmens teisę neliudyti prieš save, nelaikytinas rengiamu nauju teisės pažeidimu”. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, jog byloje trūko objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas ir pažeidė Etikos kodekso reikalavimus.

Teismas pažymi, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2016-11-21 sprendimu (įsiteisėjo LVAT 2018-05-11 nutartimi) administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 buvo panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016-02-15 ir 2016-03-10 įsakymai, kurie buvo priimti 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-6 pagrindu, darytina išvada, jog Komisijos 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės negalėjo būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir dėl to, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo bendravimas (ryšys) su L. D., kuris buvo ne kartą teistas, parodo jo asmenines ir dalykines savybes, patvirtinančias, kad jis nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, be kita ko, jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarimas). Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007-08-13 nutarime yra pažymėjęs, kad asmens patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, jog L. D. buvo teistas 2012-06-20 ir 2012-08-31. Teismo vertinimu vien konstatavimas aplinkybės, kad pareiškėjas bendravo su L. D., kuris pagal teismui pateiktus duomenis buvo teistas daugiau kaip prieš 5 metus, nėra pakankamas išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei ir jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovo teiginiai dėl to, jog pareiškėjo ryšiai ir bendravimas su L. D. kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra paremti prielaidomis, todėl negali būti pripažinti pagrindu nesuteikti pareiškėjui specialiosios teisės. Be kita ko, toks rėmimasis duomenimis, nustatytais anksčiau nei prieš 3 metus iki vertinimo, pažeidžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriame nustatyta, kad asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui turi būti nustatyti per pastaruosius 3 metus.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigia, kad tyrimo poligrafu išvada, nors ir yra papildoma informacija, tačiau patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs meluoti. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo atsisakymas pildyti klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai”, „Konfidencialiai”, įrodo, kad pareiškėjas yra linkęs slėpti tam tikrus faktus.

Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2016-10-01) 10 straipsnis reglamentuoja tyrimo ar jo atsisakymo pasekmes. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Darytina išvada, jog vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsniu, tyrimo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012, 2015-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A3546-662/2015 ir kt.). Tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (žr., pvz., LVAT 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-855/2013, 2015-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A3546-662/2015 ir kt.). Asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ (žr., pvz., LVAT 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A465-143/2015, 2015-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A3546-662/2015 ir kt.).

Iš Departamento 2016-06-27 Tyrimo poligrafu išvados matyti, kad pareiškėjas 2016-06-16 buvo tiriamas poligrafu. Tyrimo tikslas: patikrinti pareiškėjo pateiktos, bei apie jį ir jo aplinką surinktos informacijos patikimumą. Tyrimo metu buvo atlikti du testai (I testas ir II testas). Galutinėje tyrimo išvadoje nurodyta, jog atlikus I testą išvada negalima – pagal testo atlikimo metu surinktus fiziologinius duomenis negalima patikimai nustatyti, ar pareiškėjas sakė tiesą ar netiesą į šiuos klausimus: „Ar per paskutinius 3 metus, prašėte pareigūnų skirti mažesnes nuobaudas, pažeidžiant įstatymus?”, „Ar per paskutinius 3 metus, gavote atlygį už tarpininkavimą skiriant baudas?”. II testo išvada neigiama – testų atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad pareiškėjas sakė netiesą atsakydamas „Ne” į šiuos klausimus: „Ar pasakėte D. nurodyti kitą vairavusį asmenį?”, „Ar pasakėte D. nurodyti kitą vairuotoją, kad nekonfiskuotų automobilio?”, „Ar patarėte D. teikti melagingus parodymus dėl vairavusio asmens?”. Teismas, įvertinęs I ir II testo rezultatus, daro išvadą, kad tyrimo poligrafu galutinė išvada nėra vienareikšmė, todėl vertintina kritiškai.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, jog Departamento 2016-06-27 Tyrimo poligrafu išvada, vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, nesant kitų įrodymų, susijusių su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančių asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, negali būti naudojama. Be to, nagrinėjamos bylos atveju išvada vertintina kritiškai. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas atmeta atsakovo argumentus dėl to, kad tyrimo poligrafu išvada patvirtina neigiamas pareiškėjo asmenines savybes, dėl kurių pareiškėjui nesuteikta specialioji teisė.

Dėl pareiškėjo atsisakymo pildyti Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai”, „Konfidencialiai”, pažymėtina, kad iš Departamento Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2016-05-09 rašto „Dėl informacijos pateikimo” matyti, kad Departamento Centrinė specialioji ekspertų komisija svarstė klausimą dėl atsakovo pateikto siūlymo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai”. Departamento Centrinė specialioji ekspertų komisija nepritarė siūlymui kreiptis Vidaus reikalų ministerijos Centrinę specialiąją ekspertų komisiją dėl minėto leidimo išdavimo panaikinimo, nes leidimas nustos galioti nuo 2016-06-30. Departamento Centrinė specialioji ekspertų komisija 2016-05-09 raštu įpareigojo atsakovą spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, išdavimo pareiškėjui, nes toks reikalavimas nustatytas jo pareigybės aprašyme. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas užpildė klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, kad atsisakymas pateikti raštišką sutikimą, jog būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai”, „Konfidencialiai”, kai toks reikalavimas nėra keliamas jo užimamoms pareigoms, negali būti pagrindas konstatuoti, jog asmuo nėra tinkamas darbui su įslaptinta informacija, bei negali pakankamai atskleisti jo asmeninių bei dalykinių savybių.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad duomenys, kuriais Komisija rėmėsi priimdama protokolinį nutarimą, pripažintini, kaip nepakankami išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei ir jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Kadangi kitų duomenų, kuriais rėmėsi Komisija, priimdama protokolinį nutarimą dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių, atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nekelia pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, todėl Komisijos protokolinis nutarimas laikytinas nepagrįstu, o jo pagrindu priimtas Tauragės AVPK viršininko 2016-06-30 įsakymas Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, t. y. kaip įstatymų nustatyta tvarka netekęs specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Nustačius, jog pareiškėjui buvo nepagrįstai neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, Tauragės AVPK viršininko 2016-07-01 įsakymas Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos” naikintinas, kaip netekęs teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindo

Pareiškėjas prašo atleisti jį iš Tauragės AVPK Migracijos viršininko pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 11 punktą.

Pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, pareigūnas atleidžiamas, kai panaikinama pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Vadovaujantis aptariamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017-10-02 eina pareigas Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jį atleisti iš pareigų iš esmės ne dėl to, kad jo pareigybė Tauragės AVPK yra panaikinta ir/ar jam galimai bus pasiūlytos kitos lygiavertės pareigos, kurių jis atsisakys, o dėl to, kad šiuo metu dirba kitame darbe. Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti iš tarnybos Tauragės AVPK pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su statuto normomis taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2016-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, 2017-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti ginamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (aktuali akto redakcija, netekusi galios 2017-07-01 (galiojusi pareiškėjo atleidimo dieną)) 300 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjas, nesant galimybės jį grąžinti į anksčiau užimtas pareigas dėl to, jog jis yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir nenori tęsti Tauragės AVPK Migracijos viršininko pareigų, turi būti laikomas atleistas šiuo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nuo tada, kai atsirado objektyvi aplinkybė, užkertanti kelią pareiškėjui toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje, t. y. nuo 2017-10-02.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio, jo skirtumo ir išeitinės kompensacijos priteisimo

Nuosekliai taikant Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, turi būti sprendžiama dėl išeitinės išmokos pareiškėjui ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki atsirado kita objektyvi aplinkybė, užkertanti kelią pareiškėjui toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje. Laikytina, kad vidaus tarnybos santykiai yra nutraukti nuo 2017-10-02, kai pareiškėjas pradėjo dirbti Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus pažyma patvirtinta, jog pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atleidimo dieną buvo 60,79 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 276,59 Eur. Pareiškėjui nuo 2016-07-01 (atleidimo diena) iki 2017-10-02 (įsidarbinimo diena) priteistinas 15 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. 19 148,85 Eur (1 276,59 Eur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis * 15 mėn.). Iš šios sumos turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio – lapkričio mėn.

Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015; LVAT 2016-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, 2017-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017 ir kt.).

Iš Išrašo, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad pareiškėjo atlyginimas 2017 m. spalio mėn. buvo 1 044,00 Eur, lapkričio mėn. – 1081,17 Eur. Iš aptariamo išrašo taip pat matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-07 iki 2017-10-01 gavo išmokas (po 333,20 Eur per mėnesį) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį (19 148,85 Eur), į pareiškėjo 2017 m. spalio – lapkričio mėn. gauto atlyginimo dydį (1 044,00 Eur ir 1 081,17 Eur), į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-07 iki 2017-10-01 gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog šiuo teismo sprendimu priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį iš esmės kompensuoja pareiškėjo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, todėl netenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio – lapkričio mėn. laikotarpį.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 68 straipsnis reguliuoja išeitines kompensacijos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos. Pagal šio straipsnio 1 dalį pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 16 ir 17 punktus ir 62 straipsnio 2 dalį atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų – tris kartus (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 68 straipsnio 2 dalis). Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis; išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.

LVAT yra pažymėjęs, kad įstatymuose numatytų išeitinių išmokų tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams bei valstybės tarnautojams, netekusiems darbo (tarnybos) dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2016-01-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3631-520/2015, 2017-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017 ir kt.).

Teismo vertinimu, įstatymuose numatyta išeitinė kompensacija pagal savo prigimtį yra piniginė išmoka darbuotojui, netekusiam darbo, o tuo pačiu – pajamų; jos tikslas yra tam tikrą įstatymo nustatytą laikotarpį kompensuoti asmeniui pajamų netekimą. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis riboja šios kompensacijos mokėjimą, jei asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą, t. y. pradeda iš valstybės biudžeto gauti naujas pajamas, kurios pilnai ar dalinai kompensuoja pajamų netekimą, susijusį su atleidimu iš ankstesnės darbovietės. Šio straipsnio tikslas – užkirsti kelią valstybės lėšų neracionaliam naudojimui, kai iš darbo atleistas asmuo įsidarbina naujoje darbovietėje ir kurį laiką gauna dvigubas išmokas – išeitinę kompensaciją ir atlyginimą naujoje darbovietėje.

Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas laikomas atleistu šiuo teismo sprendimu nuo 2017-10-02. Pareiškėjui šiuo sprendimu priteitina 19 148,85 Eur už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. 15 mėnesių vidutinis darbo užmokestis nuo 2016-07-01 iki 2017-10-02. Pareiškėjas nuo 2017-10-02 pradėjo eiti pareigas Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje ir gavo atlyginimą už darbą (iš esmės pajamas iš valstybės biudžeto). Teismo vertinimu, šiuo sprendimu priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką iš esmės kompensuoja pareiškėjo patirtą pajamų netekimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, kompensacijos neteisėtai atleistam ir į tarnybą negrąžinamam valstybės tarnautojui tikslus, esmę ir bendruosius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir šalių pusiausvyros principą, pareiškėjo reikalavimas priteisti išeitinę kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 1500,00 Eur suma, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų – nežmoniško elgesio (atostogų metu atjungtų telefonų ir atrakintų darbo stalčių ir spintelės), dirbtinai kuriamų pažeidimų ir kt. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėto elgesio, psichologinio spaudimo ir nepagrįsto atleidimo iš tarnybos, jaučia pažeminimą, sumenkinimą, stresą, savijautos pablogėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą jam sukėlė atsakovo veiksmai, kai jo atostogų metu buvo atjungtos paslaugos jo ir jo šeimos narių naudojamiems mobiliesiems telefonams, bei kai jo atostogų metu buvo atidaryti stalčiai ir spinta pareiškėjo darbo vietoje.

Atsakovas į bylą pateikė 2014-11-26 susitarimą „Dėl naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis”, iš kurio 1.7. punkto matyti, kad nutrūkus darbuotojo darbo (tarnybos) santykiams su policijos įstaiga, policijos įstaiga nutraukia šį susitarimą ir kreipiasi į UAB „Tele2” dėl paslaugų atitinkamam judriojo telefono ryšio abonentui nutraukimo. Darytina išvada, kad 2017-07-01 įsakymu atleidus pareiškėją iš tarnybos, atsakovas teisėtai, vadovaudamasis anksčiau aptarto susitarimo nuostatomis, 2016-07-05 pareiškėjui priklausančiam mobiliojo telefono numeriui sustabdė UAB „Tele2” teikiamas paslaugas. Dėl pareiškėjo argumento, kad atostogų metu jo kabinete buvo atrakinti darbo stalo stalčius ir metalinė užrakinama spinta, teismas sutinka atsakovo pozicija, kad šie atsakovo darbuotojų veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi nurodytas inventorius buvo ne asmeninis pareiškėjo turtas, o atsakovo nuosavybė.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog dėl atsakovo veiksmų, jam pasireiškė fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir pan. Teismas neatmeta galimybės, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas bei tarnybinis patikrinimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau teismas pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą, fizinius skausmus ar dvasinius išgyvenimus, ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, stresą, emocinę depresiją nestabilumą ir kt. nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti.

Taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., teismas jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkina.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamos bylos atveju pateikti 2016-07-21 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 804974, iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei sumokėjo 400,00 Eur už dokumento surašymą ir patarimą pagal sutartį Nr. BD-2016/11, 2018-06-15 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 841716, iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui sumokėjo 400,00 Eur pagal sutartį Nr. C-18-016, tačiau nėra pateiktas detalus prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kuriame būtų nurodyta už kokius konkrečiai veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas.

Vadovaujantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo reikalavimus tenkina iš dalies: panaikina 2016-06-30 įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” ir 2016-07-01 įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos”; atleidžia pareiškėją iš pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2017-10-02; priteisia pareiškėjui iš atsakovo 19 148,85 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo 2016-07-01 iki 2017-10-02. Kitoje dalyje skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-06-30 įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-07-01 įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos”.

Pripažinti, kad pareiškėjas R. M. atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal šį teismo sprendimą nuo 2017-10-02.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 19 148,85 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir 85 euro centus, mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-07-01 iki 2017-10-02.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. M. reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.