Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Arlauskienei,

2016 m. lapkričio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės AVPK viršininko 2016-02-15 įsakymo Nr. 85-TE-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.”, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, bei Tauragės AVPK viršininko 2016-03-10 įsakymo Nr. 85-TE-87 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.” pakeitimo”, kuriuo pakeista įsakymo Nr. 85-TE-41 1 pastraipa, paskiriant R. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą pašalinti iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų personalo posistemio ir asmens bylos 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-6 bei priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymi, jog sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių

Pareiškėjas ginčija tai, jog paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo netinkamai atliktos privalomos, teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su nuobaudos paskyrimu.

Aprašo 7 punkte nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – ir tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą.

Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, jog Tauragės AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016-01-06 tarnybinio pranešimo „Dėl prevencinio pokalbio” Nr. 85-PR2-146 (b. l. 10) pagrindu 2016-01-07 Tauragės AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko R. M. galimo tarnybinio nusižengimo. Atlikus patikrinimą 2016-02-05 surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6 (b. l. 36 – 40; 70 – 74; 107 - 109). Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir baigtas nepažeidžiant Aprašo 7, 25, 26 straipsnių.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Statuto 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Aprašo 31 punkte įtvirtinta, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Remiantis Aprašo 35 punktu tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos, o pagal Aprašo 36 punktą negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus Apraše nustatytus atvejus.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui, remiantis 2016-02-05 Tarnybinio patikrinimo išvada, Tauragės AVPK viršininkas 2016-02-15 Įsakymu Nr. 85-TE-41 už veiksmus, atliktus 2016-01-05, paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taigi, ši nuobauda pareiškėjui buvo paskirta laikantis Statuto 33 straipsnio 4 ir 10 dalies bei Aprašo 31, 35, 36 punkto reikalavimų.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri 2016-02-26 raštu Nr. S-326-(2.5) „Dėl R. M. elgesio vertinimo” (b. l. 80 - 81) nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleistas asmeninis pareiškėjo suinteresuotumas, todėl nėra aišku, ar pareiškėjo veiksmai sudaro teisės aktų reikalavimų pažeidimo sudėtį, ir įpareigojo atsakovą atlikti tyrimą pakartotinai, įvertinant pareiškėjo elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į Komisijos raštą, tyrimą atlikusi tyrėja 2016-03-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155 „Dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo” (b. l. 47, 82) Tauragės AVPK viršininkui pasiūlė pakeisti 2016-02-15 įsakymą Nr. 85-TE-41, paskiriant R. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tauragės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniosios tyrėjos 2016-03-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155, pakeitė Tauragės AVPK viršininko 2016-02-15 įsakymo Nr. 85-TE-41 pirmą pastraipą ir R. M. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 83; 90; 100). Remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) Komisija išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (3 dalis); jeigu Komisija pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą (5 dalis). Taigi, darytina išvada, jog 2016-03-10 įsakymu atsakovas sutiko su Komisija, todėl priėmė sprendimą sušvelninti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Su tokiu atsakovo sprendimu sutiko ir Komisija, kuri 2016-03-17 rašte Nr. 85-S-7972(2.31) „Dėl R. M.” (b. l. 146) pažymėjo, jog Tarnybiniame pranešime R. M. veikos vertinimas, konstatuojant, kad jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų, atitinka minėto įstatymo nuostatas. Skundžiamus sprendimus priėmė ir nuobaudą paskyrė pagal Statuto ir Aprašo nuostatas įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau 2016-03-10 įsakymu yra pakeistas pareiškėjo veiksmų vertinimas ir kvalifikavimas, nurodant, kad pareiškėjui skiriamas papeikimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2016-03-10 skundžiamu įsakymu nebuvo konstatuotas naujas tarnybinis nusižengimas, bet dėl to paties tarnybinio nusižengimo buvo sušvelninta paskirta tarnybinė nuobauda, ją pakeičiant iš griežto papeikimo į papeikimą. Taigi, teismas atmeta pareiškėjo teiginį, kad nuobauda buvo paskirta 2016-03-10 įsakymu, kadangi iš šio įsakymo turinio matyti, kad jis buvo priimtas siekiant sušvelninti 2016-02-15 įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nuobaudos paskyrimą sieja su 2016-03-10 įsakymu, nes tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta 2016-02-15 įsakymu ir terminas ją paskirti praleistas nebuvo. Be to, kadangi visos svarbios faktinės aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos bei aprašytos 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remtasi priimat 2016-02-15 Tauragės AVPK viršininko įsakymą, tai 2016-02-15 paskirtos tarnybinės nuobaudos sušvelninimas 2016-03-10 įsakymu nedaro įtakos skirtos nuobaudos pagrįstumui bei teisėtumui. Pažymėtina, jog tokiu veiksmu atsakovas nesumažino pareiškėjo teisių bei nepadidino jo turimų pareigų apimties, o atvirkščiai jam buvo sušvelninta tarnybinė nuobauda.

Aprašo 34 punkte nustatyta, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, ir jam įteikiamos šių dokumentų kopijos, o pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo personalo vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Šios bylos atveju, į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas įteikiant jam skundžiamus įsakymus, pasirašė, tačiau į bylą pateikti įrodymai, jog skundžiami aktai atsakovui buvo įteikti per Dokumentų valdymo sistemą Avilys (b. l. 79, 83, 91-92, 93-94).

Teismas pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne bet koks procedūrinis pažeidimas laikomas pagrindu naikinti priimtą įsakymą. Pavyzdžiui, LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-736/04 pažymėjo, jog vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie jų priskiriami tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą, o kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-146/2005 konstatavo, jog nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus. Nagrinėjant aplinkybę, jog pareiškėjui pasirašytinai nebuvo įteikti skundžiami įsakymai, pažymėtina, jog remiantis bylos medžiaga pareiškėjas minėtus įsakymus gavo per Dokumentų valdymo sistemą Avilys, todėl minėtas procedūrinis pažeidimas savo apimtimi nelaikytinas tokiu, kad skirta tarnybinė nuobauda taptų neteisėta.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeisti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.

Dėl Tauragės AVPK viršininko įsakymų Nr. 85-TE-41 ir 85-TE-87 teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymais tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar 2016-02-05 Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamų įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamų administracinių aktų, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009 ir kt.).

Remiantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pagal Aprašo 26 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, o konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, patikrinimo metu iš Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2016-01-13 tarnybinio pranešimo „Dėl R. M. veiksmų” Nr. 85-PR2-425 (b. l. 12) nustatyta, kad 2016-01-04 pareiškėjas užėjo pas Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininką K. L. ir teiravosi, kaip jo kaimynas galėtų pasiimti už Kelių eismo taisyklių pažeidimą priverstinai nuvežtą automobilį. K. L. paaiškinus, jog turi užeiti pats automobilio savininkas, po kelių minučių į kabinetą kartu su pareiškėju užėjo L. D., kuris kaip paaiškėjo su savimi neturėjo automobilio registracijos dokumento, todėl kartu su pareiškėju išėjo į koridorių. K. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog koridoriuje R. M. L. D. liepė išsiaiškinti, ar vairavęs asmuo yra baustas už girtumą ir sakyti, jog vairavo kitas asmuo. Tą pačią dieną į K. L. kabinetą vėl užėjo L. D., kuris atsinešė automobilio dokumentus. Patikrinus administracinių teisės pažeidimų registrą, buvo nustatyta, jog su minėta transporto priemone padarytas administracinės teisės pažeidimas. Iš L. D. buvo paimtas transporto priemonės dokumentas ir išduotas laikinas registracijos liudijimas, o leidimas atsiimti automobilį nebuvo išduotas. Tada L. D., kaip ir buvo mokytas R. M., aiškino, jog automobilį vairavo ne K. B., o kitas asmuo. K. L. teigimu, išėjus L. D. iš kabineto, jis girdėjo kaip minėtas asmuo skambino pareiškėjui, kuris vėliau L. D. koridoriuje aiškino, jog reikia sakyti, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto M. K. 2016-01-13 tarnybiniame pranešime „Dėl R. M. veiksmų” Nr. 85-PR2-428 (b. l. 11) nurodyta, jog 2016-01-04 į jo tarnybinį kabinetą užėjus R. M. ir paklausus, kaip galima atsiimti kaimynui nuvežtą transporto priemonę, jis paaiškino, jog reikia kreiptis į K. L.. Vėliau M. K. koridoriuje girdėjo kaip R. M. kažkokiam asmeniui aiškina, kad jis sakytų, jog automobilį vairavo kitas asmuo, kuris buvo blaivus. M. K. taip pat nurodo, jog 2015 metų antrą pusmetį pareiškėjas, atlydėdavęs į jo kabinetą administracinės teisės pažeidėjus, prašė jiems skirti kuo mažesnes nuobaudas, nes jie yra jo kaimynai. R. M. 2016-01-25 paaiškinimais Nr. 85-IL-795 (b. l. 20), jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nes minėtu atveju tik išklausė L. D. ir jį nuvedė į reikiamą kabinetą. Išvadoje taip pat nustatyta, jog 2016-01-11 L. D. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis leido vairuoti jam priklausantį automobilį teisės vairuoti neturinčiam ir neblaiviam asmeniui. L. D. su pažeidimu nesutiko ir nurodė, jog vairuoti leido kitam asmeniui.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, patikrinimą atlikusi Tauragės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnioji tyrėja padarė išvadą, kad pareiškėjas R. M. tokiais savo veiksmais tyčia teikdamas pasiūlymus L. D., kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.12, 4.14 ir 12.10 punktus, Tauragės AVPK viršininko 2014-02-28 įsakymu Nr. 85-V-227 patvirtinto Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.17 punktą, ir pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Už šiuos pažeidimus 2016-02-15 Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-41 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 79; 89; 97). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Komisijos vertinimu nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio nuostatų, Tauragės AVPK viršininkas 2016-03-10 įsakymu pakeitė tarnybinę nuobaudą į papeikimą.

Teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad pažeidimas, dėl kurio L. D. kreipėsi į Tauragės AVPK, buvo padarytas 2016-01-05 (b. l. 64-66, 68-69). Tiek 2016-01-13 M. K., tiek 2016-01-13 K. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad L. D. į Tauragės AVPK kreipėsi 2016-01-04 (b. l. 11, 12). Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat teigiama, jog R. M. tarnybinį pažeidimą atliko 2016-01-04, kas leidžia daryti išvadą, jog tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, tyrimą atlikusi tyrėja išvadą surašė pagal tarnybinius pranešimus, bet galimai netyrė surinktų įrodymų, iš kurių turinio matyti, jog pažeidimas buvo padarytas 2016-01-05. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, liudytojai M. K., K. L., S. M. teigė, jog minėtuose dokumentuose neteisingai nurodyta data yra tik techninio pobūdžio klaida. Pažymėtina, jog nė vienas minėtas asmuo negalėjo nurodyti, kodėl minėta techninė klaida nebuvo ištaisyta pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamoje dalyje įrašyta, jog pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2016-03-09 Tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155 (b. l. 47) nurodyta, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta techninė klaida ir turėjo būti nurodytas Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir 2016-02-15 įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui padaryta techninė klaida, nurodant, jog sprendimas priimtas vadovaujantis 2016-11-09 įsakymu Nr. 1V-885. Minėta techninė klaida ištaisyta jau po skundo teismui padavimo dienos (b. l. 150). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti (1 dalis), klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas; asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas) (3 dalis). Šiuo atveju, išskyrus 2016-02-15 įsakyme padarytą techninio pobūdžio klaidą, nė viena aukščiau minėta klaida nebuvo ištaisyta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai), Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies (sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (2 punktas); gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą (3 punktas)), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintą Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas); veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis (4.8 punktas); būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas); nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai (4.12 punktas); vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai (4.14 punktas); būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį (12.10 punktas)) reikalavimus. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas šias nuostatas pažeidė, nes teikdamas pasiūlymus, kaip meluojant išvengti transporto priemonės konfiskavimo, sukėlė abejones, ar tinkamai atlieka savo pareigas. Išvadoje nurodyta, jog R. M. sužinojęs apie tai, kad L. D. siekia išvengti transporto priemonės konfiskavimo, privalėjo apie galimus neteisėtus veiksmus įspėti administracinę teiseną tiriančius pareigūnus. Siūlydamas teikti melagingus parodymus pareiškėjas prasilenkė su policijos pareigūno siekiamais įgyvendinti tikslais.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija 2016-02-26 nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra atskleistas suinteresuotumas, todėl negalima teigti, jog buvo interesų konfliktas. Su tokiu Komisijos vertinimu 2016-03-10 Įsakymu sušvelnindamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą sutiko ir atsakovas. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9, 4.14 punktų reikalavimus, tačiau šios įstatymo nuostatos Tarnybinio patikrinimo išvadoje paliktos kaip kvalifikuojančios pareiškėjo veiką.

Pažymėtina, jog Išvadoje teigiant, jog pareiškėjas privalėjo užkirsti kelią galimai neteisėtai veikai, nebuvo tirtos aplinkybės, ar pareiškėjas žinojo/turėjo žinoti, jog L. D. tikrai neteisėtais būdais bandys atgauti konfiskuotą transporto priemonę. Pareiškėjas 2016-01-25 paaiškinimuose nurodo, jog tik išklausė minėtą asmenį ir nuvedė jį į reikiamą kabinetą. Pažymi, jog jo žiniomis, L. D. buvo pasisamdęs advokatą, todėl jam jokie pareiškėjo patarimai nebuvo reikalingi.

Kaip jau minėta, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priešinga vidaus tarnybos interesams veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens elgesys (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009). Taigi, būtinas tarnybinio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., LVAT administracinę bylą 2006-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog analizuojant Tarnybinio patikrinimo išvados turinį matyti, kad surinktais duomenimis nėra pakankamai pagrįsta, jog pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje iš viso nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas, o nurodyta tik bendro pobūdžio teisės normų pažeidimo, kuris gali būti inkriminuojamas bet kuriam policijos pareigūnui, faktas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat neteisingai nurodyta konkreti pareiškėjo Pareigybės aprašymo nuostata, kurios reikalavimų jis nevykdė atlikdamas išvadoje įvardintus veiksmus. Dėl šių argumentų 2015-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo laikytina vienpusiška, neobjektyvi, neinformatyvi, abstrakti ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu, nes joje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose. Pažymėtina, jog Išvada ir skundžiami įsakymai, be kita ko, surašyti padarant tam tikrus procedūrinio ir techninio pobūdžio pažeidimus, kurie taip pat kelia abejonių įsakymų pagrįstumu.

Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas iš esmės pagrįstas, todėl ginčijami 2016-02-15 ir 2016-03-10 įsakymai naikintini kaip nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Teismas taip pat pabrėžia, kad Statuto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta 6 tarnybinių nuobaudų rūšys. Pareiškėjas gerai charakterizuojamas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, daug kartų skatintas, jokių sunkių pasekmių tariamai pareiškėjo padaryta veika nesukėlė, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nemotyvuota, kodėl buvo pasiūlyta skirti papeikimą, o ne pastabą, taip pat tinkamai neįvertintas jo tarnybos stažas, motyvacija darbe. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka taisės aktų keliamiems reikalavimams. Išdėstyti argumentai įrodo, jog yra pagrindas pripažinti 2016-02-15 įsakymą Nr. 85-TE-41 ir 2016-03-10 įsakymą Nr. 85-TE-87 neteisėtais ir juos panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti iš VRM pareigūnų personalo posistemio ir asmens bylos 2016-02-05 tarnybinio patikrinimo išvadą

Teismas netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą iš VRM pareigūnų personalo posistemio bei asmens bylos, nes toks reikalavimas yra sudėtinė sprendimo dėl įsakymų panaikinimo, kurie ir sukėlė atsakovui teisines pasekmes, vykdymo dalis. Sprendimu pripažinus, jog skundžiami įsakymai nėra teisėti ir pagrįsti bei naikintini, atsakovui sukuriama pareiga pagal vidaus teisės aktus atstatyti pareiškėjo padėtį į tokią, kokia ji buvo iki priimant teismo neteisėtais pripažintus aktus. Tokiu atveju, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, pareiškėjo teisės yra apgintos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 300,00 Eur suma, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų – nežmoniško elgesio, dirbtinai kuriamų pažeidimų, daromo psichologinio spaudimo, neteisingai atliekamo tarnybinio patikrinimo, bei paties pareiškėjo įdėtų pastangų, laiko, sveikatos tam, kad būtų įrodyta tiesa.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog dėl atsakovo veiksmų, jam pasireiškė fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir pan. Teismas neatmeta galimybės, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas bei tarnybinis patikrinimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau teismas pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą, fizinius skausmus ar dvasinius išgyvenimus, ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, stresą, emocinę depresiją nestabilumą nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti.

Taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., teismas jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjas prašymu prašo atlyginti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas advokatui. Su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pateikia 2016-03-14 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 747690 (b. l. 53) bei 2016-03-14 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. C-16-008 (b. l. 54), t.y. rašytinius įrodymus, patvirtinančius duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas ir kokia bendra suma susidaro.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, įvertinęs ABTĮ 44 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatas, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas už skundo surašymą – 300,00 Eur. Pagal bylos duomenis pareiškėjui atstovauja advokatas Rimantas Cemnalianskis, veikiantis pagal 2016-03-14 atstovavimo sutartį Nr. C-16-008 (b. l. 55). Pateiktas į bylą pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiškėjas atstovui sumokėjo 300,00 Eur už skundo surašymą.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2016 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2015 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. IV ketvirtį buvo 735,1 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 1837,75 Eur (735,1*2,5). Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šio dokumento esmę. Prašomas priteisti 300,00 Eur dydis už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinas.

Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų apimtyje, t. y. 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisia 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-02-15 įsakymą Nr. 85-TE-41, kuriuo pareiškėjui R. M. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-03-10 įsakymą Nr. 85-TE-87, kuriuo pakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-02-15 įsakymas Nr. 85-TE-41 dalyje dėl tarnybinės nuobaudos rūšies ir pakirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui