Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7589-902/2017 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „SEB bankas“, išvadą teikiančios institucijoms – Lietuvos bankui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl banko neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę AB „SEB bankas“ vykdyti elektroninių paslaugų teikimo sutartį, leidžiant ieškovui naudotis banko suteikta kortele Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, atsižvelgiant į antstolių uždėtus apribojimus, elektroninės bankininkystės būdu ir nusiimant šias lėšas iš bankomato nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės 101,20 Eur neturtinės žalos kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas valstybei.Nurodė, kad atsakovė ieškovui išdavė mokėjimo kortelę, tačiau nepagrįstai riboja jo teisę nusiimti pinigines lėšas, socialinę pašalpą nuo asmeninės sąskaitos iš bankomato. Pasiimti savo pinigus, kuriais gali laisvai disponuoti, gali tik nuėjęs į banką. Apribojimą naudotis bankomatu bankas taiko savo nuožiūra. Dėl to patiria didelius nepatogumus, nes turi laukti banke ilgose eilėse, kol banko darbuotojai jam išduoda pinigines lėšas, turi mokėti papildomas lėšas už pinigų išdavimo paslaugą. Mano, kad banko veiksmai yra pertekliniai, neproporcingi, nesąžiningai riboja asmens teises, neatitinka įstatymų, bankams taikomų etikos taisyklių reikalavimų. Dėl neteisėtų banko veiksmų ieškovas patyrė emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kankina nemiga, todėl prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Atsakovė AB „SEB bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutikimo, prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog AB „SEB bankas“ kliūčių ieškovui disponuoti banko sąskaitoje esančia pinigų suma, ne daugiau kaip 101,20 Eur per mėnesį nesudarė. Pagal technines galimybes, bankas nusprendė ieškovui leisti pinigus aukščiau nurodytai sumai išsigryninti banko skyriuje. Kitokiu būdu, ieškovui panorėjus pinigus išsiimti bankomate ir (ar) naudojantis elektronine bankininkyste, bankas neturi galimybės tokiu atveju sukontroliuoti pinigų judėjimo dėl antstolio pritaikytų vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo prievartos priemonių – arešto.Pasisakė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą sieja tik su nepatogumais, kuriuos jam tenka patirti, užėjus į banko skyrių pasiimti šalpos pensijos. Jo teigimu, jam tenka stovėti ilgose eilėse, kol banko darbuotojas jam išduoda pinigines lėšas, ieškovo teigimu, jis turi mokėti papildomas lėšas už pinigų išdavimo paslaugą. Teismo manymu, ieškovo nurodyti nepatogumai nėra ypatingi, išskirtiniai, žalos įgyvendinant savo turtinę teisę – iš banko skyriaus pasiimti priklausančias šalpos lėšas ieškovui nedaro, to ieškovas teismui nenurodė ir neįrodė. Į bylą nepateikti duomenys apie ieškovo didelius sveikatos sutrikimus, neįgalumą, dėl ko jam būtų per sunku atvykti į banko skyrių.Teismas sprendė, jeigu įkainiai pinigus išsigryninant banko skyriuje nei naudojantis kitomis paslaugomis (elektroninėmis ar pinigus pasiimant bankomate) yra ženkliai didesni (tam patvirtinti ieškovas teismui nepateikė įrodymų), ieškovas turi teisę kreiptis į banką su prašymu dėl įkainių bei kitų nepatogumų sumažinimo, dėl jo aptarnavimo be eilės, t. y. tarp šalių dėl to galėtų vykti derybos kaip tai numato tarp šalių pasirašytos sutartys. Atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, jog bankomatas pinigus išsigryninti leidžia tik apvaliomis sumomis, o visos, 101,20 Eur sumos pasiėmimas yra galimas tik ieškovui nuėjus į banko skyrių. Tai rodo, jog bankas parinko labiausiai ieškovo (kliento) interesus atitinkantį būdą jam disponuojant leidžiama aukščiau nurodyta suma. Vertino, kad ieškovui praradus banko kortelę 2017 m. liepos mėn. (tokia yra prašymo nutraukti SEB Mylimiausia MasterCard kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota data), jis tik 2017 m. spalio 14 d. kreipėsi į banką su prašymu dėl naujos mokėjimo kortelės išdavimo, o tai rodo, jog ieškinio pateikimo metu – 2017 m. rugpjūčio 17 d. (iki 2017 m. spalio 14 d. prašymo pateikimo bankui) mokėjimo kortelės naudojimasis ieškovui nebuvo aktualus, nes jis banko kortelės neturėjo ir valios kortele pasinaudoti neturėjo.Teismas konstatavo, kad ieškovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo veiksmų neteisėtumo, padarytos žalos, priežastinio ryšio, kaltės), banko atsakomybė nėra galima. Tokiu būdu, nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.Nurodo, kad nesutinka su šalių sudarytų sutarčių vertinimu teismo sprendime. Atsakovas pažeidė savo prisiimtas pareigas pagal Bendrąsias paslaugų teikimo taisykles (8 skyriaus 1, 8, 9 punktai, 10 skyriaus 6 punktas, 11 skyriaus 8 punktas, 2 priedo Mokėjimo kortelių ir naudojimo taisyklių 3.5. punkto nuostatos). Jei teisės aktai nenumato pareigos, nereiškia, kad sutartyje numatytos pareigos pažeidimas nepažeidžia kliento teisės. Aplinkybė, kad banko naudojama PLAI sistema neturi atitinkamų funkcijų nėra pateisinama priežastis nevykdyti sutarčių. Teismas neatsižvelgė, kad sutartys sudarytos tarp vartotojo ir banko.Pažymi, kad atsakovas savavališkai pasirinko kliento teisių ribojimą. Lėšų daliai, kuriai antstolis neapribojo ieškovui disponavimo teisės, galimybes laisvai disponuoti nepagrįstai apribojo atsakovas, ribodamas būdus, kuriuos įsipareigojo suteikti ieškovui. Vartotojui nėra svarbu kokiu būdu įvykdys savo prisiimtas prievoles bankas - svarbu, kad klientas galės laisvai disponuoti antstolio leista ar panašia suma su banku sutartu būdu.Teigia, jog išvadą teikiančios institucijos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT), Lietuvos bankas neatliko savo funkcijų, netinkamai vykdė procesines pareigas, negynė vartotojo teisių, nes nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl ginčo esmės. VTAT interpretavo teisės normas taip, kad galėtų nepateikti išvados. Ieškovas niekada neaptarė individualių sutarčių sąlygų, o sudarė visas sutartis prisijungimo būdu. VTAT nurodė, kad tokio pobūdžio sutarčių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas, nes ieškovas nėra vartotojas, o Lietuvos bankas nurodė, kad atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, tačiau sutartiniuose santykiuose kvalifikuoja ieškovą, kaip vartotoją.Nurodo, kad teismas, kaip svarbią aplinkybę vertino tai, kad ieškovas ginčo metu neturėjo bankinės kortelės. Pažymi, kad tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad jo pranešimas apie banko kortelės vagystę įformintas kaip sutarties nutraukimas. Jis naujos kortelės neišsiėmė, nes jam banko skyriuje buvo nurodyta, kad naudotis bankine kortele vis tiek negalės. Jo valią naudotis kortele rodo jo kreipimasis į teismą.

Atsakovė AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pagal detaliai atsiliepime į ieškinį išdėstą teisinį reglamentavimą, ieškovo teisė vykdyti operacijas sąskaitoje nėra absoliuti. Be to, ji papildomai yra ribojama 2011 m. lapkričio 25 d. Banko sąskaitos sutartyje (toliau — Banko sąskaitos sutartis) nustatytos tvarkos. Ieškovas reikalavimą įpareigoti atsakovą leisti naudotis Banko išduota mokėjimo kortele (nors 2013 m. lapkričio 24 d. Kortelės sutartis ieškinio pateikimo dienai buvo nutraukta) grindė Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis, nors šios sutartys reguliuoja skirtingus disponavimo lėšomis pagrindus ir negali būti suprantamos kaip tapačios. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.Pažymi, kad tiek įstatymas, tiek AB „SEB bankas“ bendrosios paslaugų teikimo taisyklės įtvirtina nuostatas, jog tam tikri ribojimai asmens disponavimui sąskaita yra galimi tais atvejais, kai sąskaitoje esančios lėšos yra areštuojamos arba operacijos sustabdomos kitais įstatymų nustatytais atvejais.Akcentuoja, jog antstolis suteikė teisę ieškovui disponuoti ne bet kokios kilmės piniginėmis lėšomis, tačiau tik jam mokama socialine išmoka. Bankas, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovo lėšoms pritaikyto arešto vykdymą ir taip apsaugoti suinteresuotų asmenų (kreditorių) interesus, ieškovui mokėjimus atliekant tik atvykus į Banką ir tik šalpos pensijos lėšomis, atsakovas užtikrina konkretaus dydžio ir šaltinio pajamų naudojimą, tačiau niekaip neriboja ieškovo teisės savo nuožiūra disponuoti nustatyto dydžio lėšų suma. Taikoma priemonė — piniginių lėšų gavimas Banko skyriuje yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti proporcingą kreditorių bei pačio skolininko interesų apsaugą.Sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo interesai buvo pažeisti, o patiriami nepatogumai dėl lėšų tvarkymo tik atvykus į Banką, tiesiogiai siejami su pasekmėmis, kylančiomis iš asmens lėšoms pritaikyto arešto, todėl negali būti suprantami kaip pažeidžiantys apelianto interesus.Nurodo, kad apelianto argumentas, jog „aplinkybė, kad banko naudojama PLAI sistema neturi atitinkamų funkcijų nėra pateisinama priežastis nevykdyti sutarčių“, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra aktualus. Išvadas pateikusių institucijų tinkamų įgaliojimų vykdymas nėra susiję su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, turinčiomis įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir nėra šio ginčo dalykas.Pažymi, jog teismas pagrįstai sprendė ir vertino kaip ginčo atveju svarbią aplinkybę, jog reikalavimas dėl neteisėtų Banko veiksmų, kildinamas iš neva ribojamo ieškovo teisių disponuoti laisvai disponuojamų lėšų suma, nesant sudarytos mokėjimo kortelės sutarties, neturi teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovas 2017 m. liepos 27 d. pasirašė prašymą nutraukti banko sąskaitos sutartį ir / ar debeto kortelės sutartį, t. y. buvo aiškiai ir nedviprasmiškai supažindintas su aplinkybe, jog yra nutraukiama mokėjimo kortelės sutartis, toliau naudojant tik banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl banko veiksmų teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.Šioje byloje iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas V. Š. su atsakove AB „SEB bankas“ 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atnaujinta 2017 m. rugpjūčio 21 d. 2013 m. lapkričio 14 d. šalys sudarė SEB Mylimiausia MasterCard kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vykdomų išieškojimų antstoliai areštavo ieškovo banko sąskaitą. Nors 2016 m. kovo 4 d. antstolė V. Ž. leido ieškovui laisvai disponuoti į banko sąskaitą pervedamomis 101,20 Eur dydžio socialinės išmokos lėšomis, jis naudotis bankomatu, elektroninės bankininkystės paslaugomis negali. 2017 m. liepos 27 d. Kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovo prašymu, nurodant, kad kortelė pavogta. 2017 m. spalio 14 d. ieškovas kreipėsi į banką dėl naujos mokėjimo kortelės išdavimo.Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės naudotis bankomatu, disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis elektroninės bankininkystės būdu, antstoliams pritaikius disponavimo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis apribojimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.913 straipsnio 1 dalies nuostatas banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Banko sąskaitos sutarties dalykas – veiksmai, susiję su sąskaitos atidarymu, pinigų priėmimu, išdavimu ir kliento nurodymų atlikti kitas banko operacijas vykdymu. Banko sąskaitos sutartis yra dvišalė – tiek klientas, tiek bankas turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Bankas privalo užtikrinti kliento teisę netrukdomai disponuoti lėšomis ir jam draudžiama apriboti kliento galimybę disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atvejus, kai sąskaitoje esančios lėšos areštuojamos arba banko atliekamos operacijos sustabdomos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.913 straipsnio 3 dalis, 6.926 straipsnis). Iš įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad ieškovo teisė vykdyti operacijas banko sąskaitoje nėra absoliuti ir arešto taikymo atveju gali būti ribojama. Sutarčių sudedamąją dalimi esančiose AB „SEB bankas“ Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklėse taip pat nurodyta, kad Bankas nepriima ir nevykdo kliento mokėjimo nurodymų atlikti operacijas kliento sąskaitoje, jei sąskaitoje esančios lėšos areštuotos arba kliento teisė disponuoti lėšomis apribota kitu būdu, taip pat tada, kai banko atliekamos operacijos stabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (1 priedas Mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklės 7.4.6. punktas). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nesudarė kliūčių ieškovui disponuoti į banko sąskaitą gaunama socialine išmoka - 101,20 Eur, kuriai netaikomi ribojimai. Bankas taiko papildomą kontrolę, kadangi apeliantas turi teisę disponuoti tik konkretaus dydžio ir pajamų šaltinio lėšomis, ir taip užtikrina tinkamą ieškovo lėšoms pritaikyto arešto vykdymą. Apeliantui palikta teisė atlikti bankines operacijas atsakovės klientų aptarnavimo padaliniuose. Banko veiksmai atitinka tiek įstatymo, tiek Bendrųjų paslaugų taisyklių sąlygas, todėl negali būti laikomi sutarties nevykdymu. O apeliantui taikomi ribojimai atlikti bankines operacijas elektroniniu būdu, naudotis bankomato paslaugomis, atsižvelgiant į banko turimas technines galimybes, negali būti traktuojami kaip neproporcingi, nepagrįstai ribojantys jo teises.Pažymėtina, kad kitokio aplinkybių vertinimo nesuponuoja ta aplinkybė, kad ieškovas yra vartotojas. Todėl ieškovo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas atmetami, kaip nepagrįsti. Atsakovo patiriami nepatogumai dėl lėšų tvarkymo tik atvykus į banką, kyla dėl jo turimų skolinių prievolių ir lėšoms pritaikyto arešto, o ne dėl banko netinkamo sutarties vykdymo (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo nurodyti nepatogumai dėl bankinių operacijų atlikimo tik atsakovės klientų aptarnavimo padaliniuose nėra ypatingi, išskirtiniai ir priešingoms išvadoms pagrindo nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad atsakovės klientų aptarnavimo padalinys nėra nutolęs nuo ieškovo gyvenamosios vietos. O banko paslaugų ir operacijų atlygintinumas (CK 6.919 straipsnio 1 dalis) - kliento pareiga mokėti už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas, negali būti laikoma ieškovo teisių pažeidimu, jei tai atitinka sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką.Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai faktinę aplinkybę, kad ieškovas ginčo metu neturėjo bankinės kortelės, laikė svarbia. 2017 m. liepos 27 d. ieškovo prašymu nutraukus Kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių nesant galiojančios mokėjimo priemonės sutarties, ieškovo reikalavimas leisti naudotis banko suteikta kortele Nr. (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo. Be to, kaip jau minėta, bylos duomenimis ieškovas kortelės, kuria prašė įpareigoti leisti naudotis, net neturi, nes 2017 m. liepos 27 d. prašyme bankui nurodė, kad ji yra pavogta.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas pažeidė savo prisiimtas pareigas pagal Bendrąsias paslaugų teikimo taisykles (8 skyriaus 1, 8, 9 punktai, 10 skyriaus 6 punktas, 11 skyriaus 8 punktas, 2 priedo Mokėjimo kortelių ir naudojimo taisyklių 3.5. punkto nuostatos). Pastebėtina, kad ieškovas savo reikalavimus grindė Elektroninių paslaugų sutarties 5, 6 punktų pažeidimais, o argumentų dėl Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių, Mokėjimo kortelių ir naudojimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodė ieškinyje, teismo posėdžio metu ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis jis nesirėmė ir kurių neįrodinėjo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, kas vadovaujantis CPK 302 straipsnio 2 dalies nuostatomis apeliaciniame skunde nėra leidžiama. Be to, 2017 m. spalio 16 d. Debit mastercard kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Mokėjimo kortelių išdavimo ir naudojimo taisyklės pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tik 2017 m. spalio 25 d., t. y. sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo laikotarpiu, ir teisėja šiuos įrodymus priimti atsisakė, o su apeliaciniu skundu šie įrodymai nepateikti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apelianto argumentų, įrodymų ir dėl jų nepasisako (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išvadą teikiančios institucijos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas neatliko savo funkcijų, nes nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl ginčo esmės. CPK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Tiek Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tiek Lietuvos banką institucijomis, teikiančiomis išvadas, ieškovas įtraukė į bylą savo iniciatyva. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl antstolio patvarkymo vykdymo, o ne iš vartojimo teisinių santykių, todėl nėra įgaliota pasisakyti dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad negali pasisakyti ir dėl Elektroninių paslaugų sutarties 6 punkto, kurio vykdymo tinkamumą ginčija ieškovas. Lietuvos bankas nurodė, kad ieškovas prieš tai nesikreipė į Lietuvos banką dėl ginčo su atsakovu nagrinėjimo, todėl nebuvo tirtos individualios aplinkybės, svarbios teikiant mokėjimo paslaugas ieškovui, ir dėl to teismui išsamios išvados pateikti negali, tačiau pateikė nuomonę dėl nagrinėjamų santykių tam tikrų aspektų. Apelianto teiginiai, jog išvadą teikiančios institucijos nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl ginčo, iš esmės yra deklaratyvūs, nenurodant konkrečių pažeidimų, susijusių su šių institucijų įgaliojimų vykdymu. Pažymėtina, kad institucijų išvados, yra tik vieni iš įrodymų, kuriuos teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 252 straipsnis), kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas atmetamas, nes atsakovė nepateikė įrodymų patyrusi tokias išlaidas (CPK 98, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.