- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1248-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02862-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. C.
- Atsakovas
- N. C.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-02862-2011-3)
2012 m. spalio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. C. patikslintą ieškinį atsakovui N. C., išvadą teikianti institucija Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kt. bei pagal atsakovo N. C. patikslintą priešieškinį ieškovei D. C., tretysis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti 1800 Lt neteikto sūnui išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 159 000 Lt vertės, t.y. 11,34 kv. m kambarį, plane pažymėtą 29-6, ir 13,94 kv. m kambarį, plane pažymėtą 29-9, bei ½ dalį bendrai naudojamų patalpų: 4,73 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-1; 1,07 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-2; 0,95 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-3; 2,61 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-4; 3,15 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-5; 8,85 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-7; 12,83 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-8; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 46/100 dalis minėto buto, t.y. 19,04 kv. m kambarį, plane pažymėtą 29-10, ir ½ dalį minėtų bendrai naudojamų patalpų. Taip pat prašė ieškovei priteisti odinį minkštą kampą, 3 000 Lt vertės; sekciją, 600 Lt vertės; stiklinį stalą, 300 Lt vertės, televizorių „Panasonic“, 1 200 Lt vertės; ištiesiamą stalą, 500 Lt vertės; užuolaidas, 300 Lt vertės; kilimą, 100 Lt vertės; skalbimo mašiną „Gorenje“, 800 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės; sekciją, 400 Lt vertės. Ieškovė prašo atsakovui priteisti spintą su stumdomomis durimis, 900 Lt vertės; televizorių „LG“, 2000 Lt vertės; dvigulę lovą, 600 Lt vertės; užuolaidas, 200 Lt vertės; videokamerą, 500 Lt vertės; spinteles prie lovos (2 vnt.), 200 Lt vertės; fotelius (2 vnt.), 300 Lt vertės; kilimą (holo), 100 Lt vertės; šaldytuvą „Gorenje“, 900 Lt vertės. Integruotus virtuvės baldus su dujine virykle, virtuvinį stalą su 4 kėdėm, virtuvėje stovintį televizorių ir integruotą koridoriaus spintą palikti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovui.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 9 594,82 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)– priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Priteisus jam butą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis prisiima visus sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį. Atsakovas taip pat prašė ieškovei priteisti užuolaidas, 300 Lt vertės; kilimą, 100 Lt vertės; skalbimo mašiną „Gorenje“, 900 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės; pusę spintos su stumdomomis durimis, 450 Lt vertės; dvi spinteles prie lovos, 200 Lt vertės; du fotelius, 300 Lt vertės; holo kilimą, 200 Lt vertės; stiklinį staliuką, 400 Lt vertės; televizorių „Panasonic“, 1500 Lt vertės; vaiko kambaryje esančius baldus, 1500 Lt vertės; kompiuterį, 1 000 Lt vertės. Atsakovas prašė jam priteisti odinį minkštą kampą, 2500 Lt vertės; rudos spalvos sekciją, 300 Lt vertės; televizorių „LG“, 1 700 Lt vertės; ištiesiamą stalą, 200 Lt vertės; juodos spalvos sekciją, 300 Lt vertės; pusę spintos su stumdomomis durimis, 450 Lt vertės; dvigulę lovą, 300 Lt vertės; užuolaidas, 100 Lt vertės; vaizdo kamerą, 300 Lt vertės; šaldytuvą „Gorenje“, 700 Lt vertės. Prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas, jam nesant jūrų reise, turi teisę bendrauti su sūnumi bet kuriuo vaiko laisvalaikio metu, suderinęs tikslų laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš 24 val., taip pat priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-01 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Nustatė nepilnamečio vaiko I. C., gim. 2004-04-16, gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė atsakovo N. C. bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas, jam nesant jūrų reise, turi teisę bendrauti su sūnumi I. C. bet kuriuo vaiko laisvalaikio metu, suderinęs tikslų laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš 48 val. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 1 800 Lt neteikto sūnui išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. lapkričio – 2011 m. vasario mėn. Priteisė iš ieškovės 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsakovui. Priteisė iš ieškovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 000 Lt sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2011-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo dalytino turto bendrai už 168 700 Lt sumą. Padalino santuokoje įgytą turtą tokiu būdu ir tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 54/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto dalies vertė 85 860 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 46/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto dalies vertė 73 140 Lt. Nustatė naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė naudojasi 11,34 kv. m kambariu, plane pažymėtu 29-6, ir 13,94 kv. m kambariu, plane pažymėtu 29-9; atsakovas naudojasi 19,04 kv. m kambariu, plane pažymėtu 29-10; kitomis buto patalpomis – 4,73 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-1, 1,07 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-2, 0,95 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-3, 2,61 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-4, 3,15 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-5, 8,85 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-7, 12,83 kv. m patalpa, plane pažymėta 29-8, šalys naudojasi bendrai. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius integruotus virtuvės baldus su dujine virykle, virtuvinį stalą su 4 kėdėm, virtuvėje stovintį televizorių paliko ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai. Iš ieškovės priteisė atsakovui N. C. 56 000 Lt piniginių lėšų sumą, t.y. atsakovo asmenines lėšas, panaudotas buto įsigijimui. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė odinį minkštą kampą, 2 500 Lt vertės; juodos spalvos sekciją, 300 Lt vertės; stiklinį staliuką, 400 Lt vertės; užuolaidas, 300 Lt vertės; du fotelius, 300 Lt vertės; televizorių „Panasonic“, 1 500 Lt vertės; kilimą, 100 Lt vertės; skalbimo mašiną „Gorenje“, 900 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės. Perdavė ieškovei vaiko kambario baldus, 1 500 Lt vertės; kompiuterį, 1 000 Lt vertės, skirtus nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė rudos spalvos sekciją, 300 Lt vertės; ištiesiamą stalą, 200 Lt vertės; užuolaidas, 100 Lt vertės; holo kilimą, 200 Lt vertės; spintą su stumdomomis durimis, 900 Lt vertės; dvigulę lovą, 300 Lt vertės; dvi spinteles prie lovos, 200 Lt vertės; vaizdo kamerą, 300 Lt vertės; šaldytuvą „Gorenje“, 700 Lt vertės. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-10-06 kredito sutartį atsako solidariai. Teismas nustatė, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir gyvendama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima, todėl pripažino, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, teismas atsakovui priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat procesines palūkanas už priteistą neturtinę žalą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjęs, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sūnui mokėjo išlaikymą, nors ir ne tokio dydžio, kokį prašė priteisti ieškovė, išlaikymą priteisė ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodęs, kad atsakovas butą, adresu(duomenys neskelbtini), pirko iš savo asmeninių lėšų, o pardavusios šį butą, šalys įsigijo ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad įsigyjant ginčo butą atsakovas iš savo asmeninių lėšų panaudojo 56 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. C. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimo dalį dėl 2 000 Lt neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo bei dėl 56 000 Lt sumos priteisimo atsakovui, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos iširimo dėl jos kaltės ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Santuoka faktiškai iširusi buvo jau 2010 m. birželį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam prieš išvykstant į reisą (2011-11-04) ieškovė jam davė pasirašyti skyrybų dokumentus, tačiau jo netenkino ieškovės siūloma kompensacija už butą, todėl jis dokumentus pasirašyti atsisakė. Atsakovas, ieškovei pasiūlius nutraukti santuoką, nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti, susitaikyti. Aplinkybė, kad ieškovė po faktinio santuokos iširimo pradėjo susitikinėti su kitu vyru, negali būti vertinama kaip ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iki 2010 m. lapkričio mėn. būtų susitikinėjusi su kitu vyru. Iš atsakovo elgesio matyti, kad jos nebuvo lojalus, pagarbus savo sutuoktinei, ieškovei trūko moralinės paramos. Abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė teigia, kad atsakovas neįrodė žalos elemento, neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, be to nėra kitų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti panaikinta. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymą pradėjo mokėti tik gavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir kt. Atsakovui mokant ne visą išlaikymo sumą (200–300 Lt), vaiko poreikiai nėra tinkamai patenkinti. Yra pagrindo manyti, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jog atsakovas išlaikymo vaikui gali visai nebeteikti arba mokėti mažesnę sumą. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas santuokos metu ir buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nepranešė ieškovei, kad butą įsigyja asmeninėn nuosavybėn. Butas buvo registruotas atsakovo vardu ir nėra įrašo apie bendrą dalinę nuosavybę tik todėl, kad šalys butą įsigijo 2001-07-25, nuo naujojo CK įsigaliojimo buvo praėjęs beveik mėnuo ir VĮ Registrų centre dar nebuvo praktikos registruoti turtą abiejų sutuoktinių vardu. Butas buvo naudojamas šeimos gyvenimui, santuokos metu buvo remontuojamas, todėl padidėjo jo vertė. Notaro patvirtintoje 2005-10-03 buto pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjais nurodyti abu sutuoktiniai bei nurodyta, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pardavus vieną butą ir įsigijus kitą, šalims liko 100 000 Lt, kuriuos kaip nurodė pats atsakovas, išleido kartu su sutuoktine. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl asmeninių lėšų priteisimo netinkamai taikė CK 3.89 str. 1 d. 7 p., kadangi joje kalbama apie aiškų valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn išreiškimą, o nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovas santuokos metu įgyjant butą, adresu (duomenys neskelbtini), tokios valios neišreiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės D. C. apeliacinį skundą atsakovas N. C. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2010-10-19 sužinojo, jog ieškovė turi kitą vyrą ir nori su juo nutraukti santuoką. Prieš sudarant santuoką ieškovė žinojo apie atsakovo jūrininko profesiją bei pati laisvanoriškai nusprendė susituokti su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, pagrįstai priteisę neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momento bei 56 000 Lt sumos priteisimo atsakovui. Bylos aplinkybės patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas išimtinai už atsakovo asmenines lėšas, todėl po santuokos nutraukimo pagal atsakovo reikalavimą šis butas turėjo būti priteistas atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-07-18 šalys sudarė santuoką, jiems 2004-04-16 gimė sūnus I. C.. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutrukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovas pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nes, anot jos, abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl to, jog ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir gyvendama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima. Byloje nustatyta, kad atsakovas, grįžęs iš jūros reiso, 2010-10-19 sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Byloje esantis įrodymas (Klaipėdos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2011-02-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) patvirtina, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovės neištikimybė ir dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo iš dalies patenkintas atsakovo prieš ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį pagrįstai atsakovui priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl išlaikymo priteisimo momento
Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2011-03-07, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas išlaikymą pradėjo teikti tik gavęs ieškovės ieškinį, tačiau mokėjo tik 200–300 Lt. Byloje neįrodyta, kad atsakovas išlaikymą vaikui tinkamai teikė nuo ieškinio padavimo teismui dienos, be to, išlaikymo priteisimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ienos pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę gauti išlaikymą už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsitiesėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sūnui mokėjo ne tokio dydžio išlaikymą, kokio prašė priteisti ieškovė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai nustatė išlaikymo priteisimo momentą, nes išlaikymas turėjo būti nustatytas nuo kreipimosi į teismą su tokiu reikalavimu dienos, todėl nagrinėjamu atveju priteistinas išlaikymas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, jis paprastai sutampa su ieškinio teismui padavimo diena, įvertinus tai, kad teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. spalio už keturis mėnesius, tai pagrįstu pripažintinas argumentas, kad teismas išlaikymą turėjo priteisti nuo 2011-03-07.
Dėl 56 000 Lt piniginių lėšų sumos priteisimo
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista 56 000 Lt piniginių lėšų suma (atsakovo asmeninių lėšų, panaudoto buto įsigijimui).
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2001-07-18. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas po šalių santuokos sudarymo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad iki santuokos su ieškove sudarymo jam asmenine nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2001-07-11 pardavė už 64 000 Lt. Jau būdamas santuokoje atsakovas su ieškove 2001-07-25 už 56 000 Lt nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šį butą atsakovas įgijo už savo asmenines lėšas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2005-10-03 pardavė už 185 000 Lt. Šalims gyvenant santuokoje 2005-10-24 už lėšas, gautas pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 135 000 Lt buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi viešajame registre šis butas nuosavybės teise įregistruotas abiejų šalių vardu, tai yra kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė.
Pagal CPK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudojo 56 000 Lt asmeninių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas rašytiniais įrodymais neįrodė, jog šio buto įgijimui buvo panaudotos asmeninės jo asmeninės lėšos, gautos anksčiau pardavus jo butą. Iš bylos medžiagos matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui šalys iš banko paėmė 50 000 Lt kreditą, o pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-10-06 kredito sutartį ieškovė ir atsakovas atsako solidariai. Kaip minėta, už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Toks teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią materialinės normą ir sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui atsakovas iš savo asmeninių lėšų panaudojo 56 000 Lt. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas santuokos metu įsigyjant butą, adresu (duomenys neskelbtini), aiškios valios įgyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, neišreiškė. Todėl byloje nėra ir nustatyto fakto, kad butą, adresu butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo panaudodamas asmenines lėšas (56 000 Lt), gautas pardavus bendrąja jungtine nuosavybe turėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustačius, kad šių butų įgijimo metu atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti juos asmeninėn nuosavybėn, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui atsakovas iš savo asmeninių lėšų panaudojo 56 000 Lt. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi tenkinta 50 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas žyminio mokesčio dalis nuo kurio ieškovė buvo atleista, tai yra 820 Lt (1 640 X 0,5, CPK 96 str. 1 d.).
Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei pateikė 1 000 Lt pinigų priėmimo kvitą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2 400 Lt, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–321, 325 ir 331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės D. C. atsakovui N. C. priteista 56 000 Lt piniginių lėšų suma.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui I. C. iš N. C. priteisimo pradžios pakeisti ir išlaikymą priteisti nuo 2011-03-07.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš Nikolajaus C. D. C. 550 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 820 Lt bylinėjimosi išlaidų – valstybei.
Priteisti iš Daivos C. N. C. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato apeliacinės instancijos teisme.