- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-709-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. B. ir jos atstovo advokato D. Ž. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7103-1031/2017 pagal pareiškėjos (skolininkės) B. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotiems asmenims: antstoliui A. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. B. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio A. L. 2017-04-19 patvarkymą Nr. S-17-159-17763 dėl areštuoto turto įvertinimo, panaikinti antstolio A. L. 2017-05-18 patvarkymą Nr. S-l7-159-23786 dėl varžytynių paskelbimo, skirti ekspertizę pareiškėjos nekilnojamajam turtui įvertinti. Nurodė, kad pareiškėjai nėra aišku, kuo remdamasis antstolis turto arešto akte nustatė areštuoto turto vertę. Visą sodybą su 19,11 arų sklypu, jame esančiais gyvenamuoju namu, garažu, viraline, tvartu, kiemo rūsiu antstolis įvertino tik 8900 Eur. Pagal antstolio atliktą turto įkainojimą viso areštuoto pareiškėjos turto vertė yra 17 000 Eur, o pačiuose skundžiamuose patvarkymuose nurodyta, jog išieškoma suma – 7767,27 Eur. Pareiškėja kelia turto vertės nustatymo teisėtumo klausimą, nes, pareiškėjos nuomone, turto vertė buvo nustatyta netinkamai, todėl antstolis varžytynes paskelbė neteisėtai.
2. Antstolis A. L. pareiškėjos skundą išnagrinėjęs CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, atmetė. Nurodė, kad 2017-03-20 patvarkymu Nr. S-17-159-12636 buvo paskirta turto ekspertizė. Jokių skundų, prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės gauta nebuvo. Antstolis akcentavo, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl neturi pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nušalinimo IĮ „Eksperts“ per CPK nustatytą terminą nepareiškė, o, būdama informuota ir turėdama visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo. Apie ekspertizės akte nustatytą areštuoto turto vertę pareiškėja buvo informuota 2017-04-19 patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-17-159-17763, tačiau prieštaravimų per tris dienas nuo šio patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo gavimo dienos nepareiškė. Teismas nenustatė paskirtos ekspertizės neteisėtumo ar jos atlikimo ydingumo, prieštaravimo teisiniam reguliavimui. Teismas vertino, kad IĮ „Eksperts“ nustatyta turto vertė nėra paneigta, pareiškėja nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindžia remdamasi portale aruodas.lt nurodomomis parduodamo turto vertėmis, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendra išieškoma suma yra didesnė nei 7767,27 Eur, nes prisideda ir antstolio vykdymo išlaidos, kurios sudaro1593,36 Eur, be to, antstolio kontoroje gauti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo ir iš kitų antstolių, todėl visai skolos sumai išieškoti priverstine tvarka, tikėtina, reikės parduoti visą įkeistą pareiškėjos turtą.
6. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių galėtų būti skirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė. Konstatavus, kad turto vertė buvo nustatyta tinkamai ir teisėtai, teismas pripažino, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai paskelbė skolininkei priklausančio turto varžytynes. Turto vertė nustatyta įvertinus konkretaus turto individualius požymius (jo būklę, nusidėvėjimą, buvimo vietą ir pan.), todėl teismas sprendė, kad eksperto nustatyta vertė negali būti paneigta kitokius individualius požymius turinčio turto pardavimo skelbimais. Esant hipotekos teisiniam santykiui antstolis pagrįstai areštavo visą turtą, kuriam yra taikoma priverstinė hipoteka. Ta aplinkybė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikalavimo vertė priverstinės hipotekos atveju, savaime arešto nedaro neteisėtu, nes neįvykus pirmosioms varžytynėms būtų skelbiamos antrosios, kurių metu parduodamo turto kaina yra mažinama. Teismas nenustatė, kad antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus būtų pažeidęs antstolio procesinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja B.B. prašo atsižvelgti į naujas aplinkybes, išieškojimą nukreipti į kitą turtą, vertinti stogo dangos išlaidas turto įkainojimo ir vertės aspektu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės teigimu, ji ūkininkauja, gauna apie 4000 Eur išmokų, į kurias antstolis gali nukreipti išieškojimą, todėl nebūtina išieškojimą nukreipti į vienintelę trijų asmenų gyvenamąją vietą ir žemę, kuri yra pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad 2012 metais gyvenamajam namui pakeistas stogas, kuris kainavo apie 5790 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašo atšaukti varžytynes, žada kreiptis į VMI nepriemokos skyrių dėl skolos dalimis išdėstymo.
8. Atskiruoju skundu pareiškėjos B. B. atstovas advokatas D. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio A. L. 2017-05-18 patvarkymą Nr. S-17-159-23786 dėl varžytynių paskelbimo ir šį reikalavimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad, nors pareiškėjos daiktai buvo areštuoti priverstinai (priverstinė hipoteka), tuo pat metu hipoteka yra ir jungtinė, todėl vykdant išieškojimą privalu vadovautis CK 4. 180, 4.194 straipsniais.
8.2. Teismas nepagrįstai vykdymo išlaidas sutapatino su išieškoma suma ir tokios išvados nepagrindė jokia teisės norma. Antstolis iškart paskelbė viso pareiškėjos turto, kurio vertė pagal paties antstolio iniciatyva atliktos ekspertizės išvadą yra daugiau nei dukart didesnė, t. y. 17 000 Eur. Teismas akcentavo antstolio teisę areštuoti visą hipoteka įkeistą turtą, nors šioje byloje pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės susijęs ne tik su areštu, o su neteisėtu antstolio bandymu šį visą turtą realizuoti iškart. Teismas nutartyje tik abstrakčiai pasisakė, kad antstolio kontoroje gauti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo ir iš kitų antstolių, tačiau nedetalizavo konkrečių įrodymų, nenurodė konkrečių išieškomų sumų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėja sąmoningai klaidingai nurodo hipotekos rūšį. Šiuo atveju vykdoma priverstinė hipoteka, užtikrinant valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių teisinių santykių. Pareiškėjos nurodoma jungtinė hipoteka yra sutartinės, o ne priverstinės hipotekos rūšis. Hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis.
9.2. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos yra išieškoma ne tik skola, bet ir antstolio vykdymo išlaidos, pareiškėjos atžvilgiu yra vykdoma bylų ir kitose antstolių kontorose. Antstolio A. L. kontoroje yra gauti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, todėl realizavus pareiškėjos turtą ir vykdant gautus patvarkymus lėšos, likusios po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, būtų paskirstytos pagal gautus kitų antstolių patvarkymus ir juose nurodytas sumas.
9.3. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones 2017-06-02 patvarkymais dėl varžytynių atšaukimo varžytynės Nr. 138442, Nr. 138438, Nr. 138432 ir 138444 buvo atšauktos. Atšaukus varžytynes, pareiškėjos skundžiamas 2017-05-18 patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-17-159-23786 tapo nebeaktualus ir jo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl nebeliko ir pagrindinio pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. L. VMI prie LR finansų ministerijos naudai vykdo vykdomąjį dokumentą, išieškant mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto dėl 7767,27 Eur skolos išieškojimo iš B. B.. Vykdomajame rašte nurodyta, kad skola turi būti išieškoma iš priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto, kuris priklauso skolininkei B. B.: 0,11 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ; 1,07 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ; 1,208 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ; 0,1911 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , esančių adresu: (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjos atstovo advokato D. Ž. atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad šiuo atveju hipoteka yra ir jungtinė, todėl vykdant išieškojimą privalu vadovautis CK 4. 180, 4.194 straipsniais. Su tokia dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. CK 4.175 straipsnio 3 dalyje priverstinei hipotekai keliamas reikalavimas – ji turi būti nustatyta įstatyme (ji numatyta LR Mokesčių administravimo įstatyme (toliau– MAĮ). Be to, šios dalies 1 punkte nurodyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų ar įgaliotos institucijos sprendimų pagrindais tokiais atvejais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių teisinių santykių. MAĮ 106 straipsnyje išvardijami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, taip pat priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Nustatyta, kad toks sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, civilinis kodeksas tiesiogiai nustato priverstinės hipotekos pagrindą. Nagrinėjamu atveju toks pagrindas yra, kadangi antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7767,27 Eur skolos išieškojimo iš B. B., hipotekos kreditoriaus VMI prie LR finansų ministerijos naudai, pagal 2016-11-08 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko sprendimą išieškoti mokestine nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto Nr. (23.17-08)467-242822. Todėl šiuo atveju užtikrintas valstybės reikalavimas iš mokesčių teisinių santykių. Apelianto nurodoma jungtinė hipoteka yra sutartinės, o ne priverstinės hipotekos rūšis. Šioje vykdomojoje byloje nekilnojamasis turtas bus realizuojamas priverstinės hipotekos pagrindu, todėl atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai dėl jungtinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymo.
14. Pagal CPK 664 straipsnio nuostatas pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų. Jei kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2006).
15. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad ji ūkininkauja, gauna apie 4000 Eur išmokų, į kurias antstolis gali nukreipti išieškojimą, todėl nebūtina išieškojimą nukreipti į vienintelę trijų asmenų gyvenamąją vietą ir žemę, kuri yra pragyvenimo šaltinis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis. Kadangi visam pareiškėjos turtui yra taikoma priverstinė hipoteka, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atskirajame skunde nurodoma turto pardavimo eilės tvarka yra privaloma antstoliui vykdyti. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas atskirajame skunde nurodomas apeliantės argumentas, kad 2012 metais gyvenamajam namui pakeistas stogas, kuris kainavo apie 5790 Eur. Pažymėtina ir tai, kad teismas tenkino pareiškėjos prašymą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d., sustabdė antstolio veiksmus vykdymo procese, todėl parduodamo turto varžytynės yra atšauktos.
16. Apeliantės atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vykdymo išlaidas sutapatino su išieškoma suma ir tokios išvados nepagrindė jokia teisės norma. Teismas nutartyje tik abstrakčiai pasisakė, kad antstolio kontoroje gauti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo ir iš kitų antstolių, tačiau nedetalizavo konkrečių įrodymų, nenurodė konkrečių išieškomų sumų.
17. Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Šiuo konkrečiu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos yra išieškoma ne tik skola, bet ir antstolio vykdymo išlaidos, todėl bendra išieškotina suma yra didesnė nei pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi 7767,27 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Teismui nekyla abejonių, kad apeliantei yra žinomas jos atžvilgiu vykdomų bylų ir kitose antstolių kontorose skaičius. Šie duomenys pateikti ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio A. L. kontoroje yra gauti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, todėl realizavus pareiškėjos turtą ir vykdant gautus patvarkymus lėšos, likusios po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, bus paskirstytos pagal gautus kitų antstolių patvarkymus ir juose nurodytas sumas.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.