Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė Svajonė Šaltauskienė.

1. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. CBP-34190, prašydamas pavelėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė savo motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradedamas jį faktiškai valdyti palikimo atsiradimo dieną.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad jo mama J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teisė priklausė dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėjas pareiškimo apie palikimo priėmimą per teisės aktuose nurodytą trijų mėnesių terminą notarui nepadavė, todėl tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo.

2.1. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas (DOK-182963) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus ir akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

2.2. Valstybės įmonė Registrų centras pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (DOK-185308) bei Testamentų registro išrašą (DOK-185845). Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

2.3. Teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 30 d. 11:00 val.

Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas A. Ž. po savo motinos J. Ž. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikėjai J. Ž. nuosavybės teisė priklausė dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre duomenų apie J. Ž. testamentą nėra, dėl to spręstina, kad J. Ž. testamento sudariusi nebuvo. Po motinos mirties pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo.

Teismo išvados ir jų motyvai.

5. Pareiškimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž. priėmė palikimą po savo motinos J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas turtą – butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas, nes:

1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);

2) paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą;

3) pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

5.2. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo:

1) pareiškėjas A. Ž. po motinos mirties ir toliau su šeima liko gyventi J. Ž. priklausiusiame bute, turtu rūpinosi: prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius; pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 20 d. yra deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių prieštaravimų, jog pareiškėjas A. Ž. po savo motinos J. Ž. mirties būtų nesirūpinęs J. Ž. priklausiusiu turtu;

2) byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. Ž. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

6. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. Ž. po savo motinos J. Ž. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs J. Ž. palikimą (CK 5.51 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. Ž. po savo motinos J. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydamas turtą – butą, (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

8. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

9. Dėl pranešimo nekilnojamo turto registro tvarkytojui. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas pareiškėjui A. Ž. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti žiniai nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.