- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-147-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., A. J.
- Skolininkas
- A. J.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. J. ir A. J. atskiruosius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1078-671/2014, kuria buvo tenkintas valstybės įmonės (toliau VĮ) Turto banko pareiškimas dėl skolininko A. J. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. J. bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto dalį, lygią ½ R. J. gaunamo darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė skolininko A. J. bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto dalį, lygią ½ sutuoktinės R. J. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų, gaunamų iš sutuoktinės darbinės veiklos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdami Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį, apeliantai (suinteresuoti asmenys) R. J. ir A. J. prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliantė R. J. papildomai prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Šiaulių apygardos teisme 2015 m. vasario 2 d. gautas apeliantės R. J. prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo, ir jame apeliantė prašo nutraukti teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2S-147-368/2015. Nurodė, kad skolininkui A. J. iškelta bankroto byla, todėl pareiškėjo reikalavimai bus nepagrįstai tenkinami dviguba tvarka – bankroto byloje ir iš jos darbo užmokesčio.
Šalies argumentai
Apeliantas A. J. 2015 m. vasario 9 d. prašyme nurodė, kad sutinka su bylos nutraukimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko turto dalies nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2067-339/2014 (šiuo metu Nr. 2FB-58-339/2015) iškėlė A. J. bankroto bylą.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą.
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino A. J. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų: VĮ Turto banko 54 743,69 Eur finansinį reikalavimą.
Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog A. J. buvo iškelta bankroto byla, nepatvirtina skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo, taip pat nesudaro pagrindo nutraukti civilinės bylos. Teismo vertinimu, apeliantė yra neteisi teigdama, kad pareiškėjo reikalavimai bus nepagrįstai tenkinami dviguba tvarka – skolininko bankroto byloje ir iš apeliantės darbo užmokesčio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, t. y. nustatyta skolininko A. J. bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto dalis, lygi ½ R. J. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Todėl įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tik į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Pagal FABĮ 7 straipsnio nuostatas mokumo atkūrimo plane nurodomos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą (1 dalies 2 punktas); kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas (1 dalies 12 punktas). FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus įstatyme numatytus.
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami ir iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje – sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies. Taigi nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymų dėl bylos nutraukimo.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-09-16, t. y. prieš skundžiamos Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties priėmimą, skolininkas A. J. ir R. J. sudarė vedybų sutartį, pagal kurią nuo šios sutarties sudarymo momento sutuoktiniai nustatė, jog lėšos, gautos kiekvienos iš šalių veiklos, tarp jų – darbinės, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. (53–55 b. l.). Pažymėtina, kad ši sutartis 2014-09-17 buvo įregistruota vedybų sutarčių registre, t. y. buvo išviešinta (56 b. l.).
Taigi sutuoktiniai sudarydami povedybinę sutartį savo susitarimu pakeitė įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 str. 7 p., 3.102 str. 1 d.).
Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininko kreditoriai reikalavo povedybinę sutartį (jos dalį) pripažinti negaliojančia, kėlė klausimą dėl povedybinės sutarties šalių tikrosios sutarties valios, šalių siekio sudaryti viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingą sandorį. Be to, vykdomajame rašte apeliantė R. J. nenurodyta kaip skolininkė, t. y. byloje nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė turi galiojančią prievolę pareiškėjui (kreditoriui) (82–83 b. l.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko turto dalies nustatymo atmestinas.
Teismas atmeta apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo ruošimą priteisimo.
Visų pirma, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir teismui suteikta teisė, o ne pareiga, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Antra, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą (CPK 79, 88 straipsniai). Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos, t. y. išleistos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad realiai sumokėjo 3000 Lt už atskirojo skundo parengimą. Skundo priedai (PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kopijos) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, kadangi kopijos nėra patvirtintos teismo, notaro, advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė pavedė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ paruošti atskirąjį skundą.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį ir pareiškėjo VĮ Turto banko prašymą nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko turto dalį atmesti.