Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo A. M., pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ str., pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 15 d. 9.07 val. (duomenys neskelbtini) kaime vairavo transporto priemonę ,,Honda Preluda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,41 promilių girtumas (atėmus 0,02 paklaidą).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2787-953/2014 dalį, kurioje taikyta LR ATPK 30¹ str. bei teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 mėnesiams, ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą – atimti teisę vairuoti transporto priemones LR ATPK 126 str. 1 d. numatytam minimaliam terminui.

Nurodo, kad Kelių policijos biuras, kad nesutinka su šiuo teismo nutarimu, nes mano, jog teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai vadovavosi LR ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, teismas, vykdydamas teisingumą ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo begalę programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Pažymi, kad nors teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydamas, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, taip pat nurodė, jog A. M. dirba, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek nuvykti į darbą, kadangi ten nevažiuoja visuomeninis transportas, tiek vežti močiutę bei mamą į gydymo įstaigas, kadangi jis vienas jas prižiūri, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančio jo atsakomybę, konstatavimu. Vadovaudamasis LVAT praktika, apeliantas nurodo, jog teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs šio pobūdžio aplinkybių išskirtinėmis, pakankamomis LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui: asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai; asmuo nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje; asmuo išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą; asmuo sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas; asmuo sumokėjo paskirtą baudą; asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą; asmuo nuoširdžiai gailisi; transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikras šeimyninio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.); su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimo bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas).

Nurodo, kad A. M. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek nuvykti į darbą, kadangi ten nevažiuoja visuomeninis transportas, tiek vežti močiutę bei mamą į gydymo įstaigas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad A. M. savo tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Apelianto nuomone, LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde nurodoma, kad taikant ATPK 30¹ str. pagal ATPK 126 str. 1 d., nepagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trumpesniam nei sankcijoje numatytam terminui, o paskirtos baudos dydis neginčijamas, šiuo atveju paskirtos administracinės baudos dydis nėra aptariamas.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. nustatytas neblaivumo laipsnis yra lygus minimaliai normai, nuo kurios jau draudžiama vairuoti transporto priemones – 0,41 promilės. Byloje nustatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis dėl pažeidimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog tai buvo ne itin šiurkštūs KET pažeidimai (ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 1 d.), nuo vieno iš jų praėję daugiau nei dešimt metų, kitas padarytas prieš aštuonerius metus (10 b.l.). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjo motina yra tik 15 proc. darbinga, jai amputuotos kojos, serga kitomis sunkiomis nepagydomomis ligomis, pažeidėjas gyvena kartu su ja (13, 15 b. l.). Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą bei į tai, kad vairuotojo teisės atėmimas ilgesniam laikui būtų betarpiškai susijęs su negalėjimu padėti šeimos nariams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti A. M. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 2 mėnesiams. Skundą nagrinėjantis teismas su tuo sutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda bus veiksminga, kadangi paskirta 1000 Lt piniginė nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams pažeidėjui sukels neigiamas pasekmes, todėl sutikti su apelianto teiginiu, jog A. M. išvengs realios administracinės atsakomybės, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.