Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transvira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės UAB „Transvira“ ieškinį atsakovei UAB „Logistikos strategija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo P.P..

I. Ginčo esmė

1. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1250 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad 2020-02-06 d. tarp UAB „Transvira“ (ekspeditorius) ir UAB „Logistikos strategija“ (užsakovas) buvo pasirašyta krovinio gabenimo sutartis Nr. LS00752, pagal kurią ekspeditorius įsipareigoja pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą, o užsakovas sumokėti už paslaugą sutartą 1512,50 Eur sumą. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad už paslaugas su atsakovu yra atsiskaitęs. UAB “Transvira” darbuotojas P.P. paskambino atsakovei (darbuotojui J.B.) ir paprašė dalį sumos už paslaugas perduoti grynaisiais. 2020-02-14 d. P.P. atvyko į atsakovo ofisą, esantį adresu Metalo g. 7, 301 kab., Vilnius. Susitikimo metu J.B. perdavė P.P. 1250,00 Eur. P.P. gavus pinigus iš J.B. su savimi neturėjo kasos pajamų orderio ir pažadėjo, kad kitą savaitę šį dokumentą atveš į atsakovo ofisą. Atsakovas, neturėdamas kitos išeities, kadangi ieškovo atstovas P.P. minėjo, jog jiems neatsiskaičius galimai krovinys neišvažiuos, paprašė, kad ieškovo darbuotojas P.P. pasirašytų patvirtinimą, kad nurodytą pinigų sumą už krovinį gavo. Toks pakvitavimas buvo išduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2020-02-06 d. ginčo šalys pasirašė krovinio gabenimo sutartį Nr. LS00752, pagal kurią atsakovė UAB „Logistikos strategija“ užsakė, o ieškovė UAB „Transvira“ pagal šį užsakymą įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą ir tam pasitelkė vežėjų įmonę. Ieškovę (vežėją) atstovavo įgaliotas darbuotojas P.P., kuris buvo įgaliotas pasirašyti nurodytą sutartį. Atsakovę (užsakovą) atstovavo įgaliotas darbuotojas J.B., kuris dėl nurodyto užsakymo kontaktavo su P.P.. Šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas sudarant 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartį Nr. LS00752 per el. paštą teismui pateiktas.

7. Pagal 2020-02-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 103A atsakovės darbuotojas J.B. iš įmonės kasos gavo grynais 1250 Eur atsiskaitymui su įmonės tiekėjais. Iš byloje esančio 2020-02-14 d. pakvitavimo teismas nustatė, kad J.B. (atsakovės darbuotojas) padavė, o P.P. (ieškovės darbuotojas) priėmė 1250 Eur sumą už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą.

8. Atsakovė 2020-05-28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 262,50 Eur sumą (t. y. PVM).

9. Buvęs ieškovės UAB „Transvira“ darbuotojas P.P., gautus iš atsakovės darbuotojo J.B. 1250 Eur, kaip atsiskaitymą už nurodytas pervežimo paslaugas, darbdaviui (ieškovei) neperdavė. Tretysis asmuo P.P. bylą nagrinėjant teisme teigė nėra gavęs 1250 Eur iš atsakovės darbuotojo J.B., o 2020-02-14 d. pakvitavime yra ne jo parašas.

10. Byloje buvo apklaustas liudytoju J.B., savo argumentus tiek procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį, triplike (b.l. b.l.15-17, dok-239410; 25-26, dok-27608) tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstė atsakovo atstovas, kurie nurodė, kad 2020-02-06 d. krovinio gabenimo sutartys Nr. LS00752 buvo atsiųsta iš ieškovo el.pašto adreso transport3@transvita.lt. UAB “Transvira” darbuotojas P.P. 2020-02-13 d. paskambino atsakovės darbuotojui J.B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė dalį sumos už paslaugas perduoti grynaisiais. 2020-02-13 d. iš to paties telefono numerio atsakovo darbuotojas J.B. gavo SMS žinutę su tekstu: „Rytoj kur susitinkam ? Man geriau butu kad as pas jus privaziuociau ar siaip kur galim nes pats supranti kad siais laikais grynais nelabai kas gali.”

11. Teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojo J.B. ir trečiojo asmens P.P. nesiejo jokie asmeniniai santykiai, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės bei liudytojo J.B. parodymais, be to, jų parodymai atitinka bylos medžiagą ir nepaneigti.

12. Ieškovės atstovė direktorė R.Č. parodė, kad P.P. turėjo įgaliojimą sudaryti 2020-02-06 d. UAB „Transvira” ir UAB „Logistikos strategija” krovinio pervežimo sutartį Nr. LS00752, tačiau neturėjo įgaliojimo imti iš atsakovės už šios sutarties įvykdymą grynuosius pinigus (1250 Eur), nes visi atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vyksta bankiniais mokėjimo pavedimais. Teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo P.P., atstovaudamas ieškovę UAB „Transvira“ ir pasiimdamas iš atsakovės UAB „Logistikos strategija“ darbuotojo J.B. 1250 Eur kaip atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, nes tokios teisės neturėjo.

13. Bylos medžiaga, šalių atstovų el. susirašinėjimas, atsakovės bei liudytojo J.B. parodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo P.P. veikė santykyje su atsakovė UAB „Logistikos strategija“ kaip ieškovės UAB „Transvira“ atstovas ir būtent tik dėl klausimų, susijusių su 2020-02-06 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. LS00752, nes kitų nei asmeninių nei verslo santykių su J.B. atsakove neturėjo.

14. Teismas sprendė, kad ieškovės UAB „Transvira“ buvęs darbuotojas P.P. atsakovei UAB „Logistikos strategija“ bei pastarosios darbuotojui J.B. sudarė pakankamai rimtą įspūdį, kad atstovauja įmonę UAB „Transvira“. P.P., kaip UAB „Transvira“ darbuotojas, vedė derybas dėl ginčo sutarties sudarymo savo kompetencijos ribose iš bendrovės el. pašto, skambino atsakovės darbuotojui J.B., buvo susitikęs atsakovės buveinėje dėl atsiskaitymo už suteiktas pervežimo paslaugas, pasirašė 2020-02-14 d. pakvitavimą dėl 1250 Eur gavimo už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Kita šalis (atsakovė) nežinojo, kad UAB „Transvira“ darbuotojas tuo metu (2020-02-14 d.) viršija savo įgaliojimas, todėl atsakovės atsiskaitymą su ieškovės buvusiu darbuotoju P.P. teismas pripažino UAB „Logistikos strategija“ prievolių įvykdymu ieškovei UAB „Transvira.“

15. Teismas pripažino, kad priimant pinigus iš ieškovo buvo pažeistos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019-05-10 d. įsakymu Nr. VA39, tačiau netinkamas grynųjų pinigų perdavimo ieškovės buvusiam darbuotojui P.P. įforminimas, iš esmės neturi įtakos išvadai, kad realiai grynėji pinigai ieškovės darbuotojui buvo išmokėti kaip atsakovės prievolės už suteiktas pervežimo paslaugas įvykdymą.

16. Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė tikslu nustatyti ar 2020-02-14 d. pakvitavime P.P. vardu pasirašė ir įrašą „P.P.“ parašė P.P., ar jo parašas yra originalus. Rašysenos ekspertė padarė išvadą, kad nustatyti ar 2020-02-14 d. dokumente (2020-02-14 d. raštelyje) P.P. vardu pasirašė ir įrašą „P.P.“ pasirašė P.P. ar kitas asmuo, negalima; o įrašas ir parašas yra originalūs. Išvada grindžiama tuo, kad P.P. eksperimentiniai rašto bei parašo pavyzdžiai (kurie paimami teisminio nagrinėjimo metu) nepateikti, o lyginamųjų rašto bei parašų pavyzdžių nepakako teigiamai ar neigiamai išvadai padaryti. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo P.P. prašomų pavyzdžių teismui nepateikė. Teismas taikė contra spoliatorem taisyklę, laikydamas ir tikimybės principo, kad 2020-02-14 d. pakvitavime pasirašė trečiasis asmuo P.P., atsisakęs pateikti teismui rašytinius įrodymus, kuriuose yra jo rankraštinių raštų ir parašų laisvieji pavyzdžiai, neatvyko į teismą duoti ir eksperimentinius raštų bei parašų pavyzdžius, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti.

18.1. atsakovas žinodamas, kad privalo apmokėti 1512,50 eurų, sumoka neįgaliotam asmeniui, grynais pinigais be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų 1250 pasirašant raštelį tarp dviejų fizinių asmenų. Atsakovo pateiktas raštas tarp dviejų asmenų tik patvirtina, kad tai sandoris tarp dviejų fizinių asmenų. skolininkui tenka prievolės įvykdymo neturinčiam teisės jį priimti asmeniui rizika, jeigu jis neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui.

18.2 Ieškovas niekada nebuvo išdavęs P.P. jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu gaunant, ar perduodant pinigus.

18.3 Teismas, įvertinęs, kad trečiasis asmuo nebendradarbiavo su teismu, nepagrįstai visas iš to sekančias neigiamas pasekmes taikė ieškovui, tačiau ieškovas neturi atsakyti už trečiojo asmens veiksmus.

18.4 Kreditorius niekada nepatvirtino prievolės įvykdymo, todėl prievolė nepasibaigė (CK 6.44 str. 2 dalis). Netinkamai įvykdyta prievolė nesibaigia. Prievolė sieja konkretų skolininką su konkrečiu kreditoriumi, todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui, o būtent kreditoriui. Atsakovas neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui. Atsakovas veikė neatidžiai, nerūpestingai, neteisingai.

18.5 Atsakovas neįformindamas sandorio jokiais buhalteriniais dokumentais ir sumokėdamas P.P. grynais pinigais be PVM, siekė išvengti mokesčių. Šis siekis buvo neįgyvendintas, nes ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą atsakovui.

19. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

19.1 vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu teismas nustatė, kad atsakovo atstovui nekilo abejonių, kad darbuotojas su kuriuo buvo pradėtos ir vedamos derybos dėl užsakymo, sudaryta sutartis ir betarpiškai bendraujama (niekada nebuvo bendrauta su kitais Atsakovo darbuotojais, įskaitant, bet neapsiribojant vadove ar kitais asmenimis) neturi teisės ar viršija įgaliojimus priimdamas atsiskaitymą pagal sutartį kaip Ieškovo atstovas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų daryti išvadą, kad Atsakovui apmokant už prekės Ieškovo darbuotojui P.P. galėjo kilti abejonių dėl prievolės įvykdymo atstovui, kuris viršijo savo įgaliojimus.

19.2 Būtent trečiasis asmuo ir kėlė byloje klausimą dėl parašo tikrumo, dėl to, siekiant paneigti šias aplinkybes, buvo skirta rašysenos ekspertizė, kurios metu ekspertė negalėjo atsakyti dėl parašo tikrumo trečiajam asmeniui atsisakius pateikti parašo pavyzdžius, vengiant atvykit į teismo posėdžius. Teismas visas iš to kylančias teisines pasekmes taikė tik vertinamas parašo tikrumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl fakto ar atsakovas įvykdė sutratinę piniginę prievolę ieškovui (pinigų už suteiktas paslaugas perdavimas pagal pakvitavimą, neišrašius būtino finansinei operacijai atlikti pinigų priėmimo kvito, ieškovo darbuotojui, kuris nebuvo įgaliotas priimti iš klientų grynųjų pinigų ir vėliau gautų iš atsakovo pinigų neperdavė ieškovui). Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie šalių sutartinius santykius ginčo tarp šalių nėra, todėl jos iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis.

23. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

24. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus apie ieškovo ir atsakovo atstovų santykius pinigų perdavimo metu ir nustatė, kad J.B. ir P.P. nesiejo jokie asmeniniai santykiai, be to, byloje nustatyta, kad J.B. iš įmonės kasos gavo grynais 1250 Eur būtent atsiskaitymui su įmonės tiekėjais. Byloje esantys įrodymai neprieštarauja tarpusavyje ir nesudaro pagrindo abejonėms, kad atsakovo atstovas sumokėjo 1250 Eur ieškovo atstovui siekdamas atsiskaityti su UAB Transvira“ už suteiktas paslaugas.

25. Sprendžiant ar prievolė įvykdyta tinkamai, ar vykdyta tinkamam asmeniui, šioje byloje yra aktualus LR CK 2.133 str. 2 d. ir 9 d. taikymas, reglamentuojantis per atstovą (šiuo atveju per UAB „Tranvira“ darbuotoją P.P.) sudaryto sandorio pasekmes. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad P.P. buvo įgaliotas sudaryti su atsakovu krovinio pervežimo sutartį, kad jis vedė derybas su atsakovu dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, su jokiais kitais ieškovo atstovais atsakovas dėl vežimo sutarties nebendradarbiavo, apie tai, kad P.P. neturi įgaliojimų priimti pinigus iš klientų, nežinojo ir negalėjo žioti. Tokios aplinkybės sudarė atsakovui rimtą pagrindą manyti, kad šis atstovas, pareikalavęs atsiskaitymo už paslaugas, taip pat yra įgaliotas priimti UAB „Tranvira“ skirtus pinigus. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis atsiskaitant už paslaugas abejoti kitos šalies atstovo kompetencija ir reikalauti iš įmonės atstovo įgaliojimo priimti pinigus, prieštarautų normaliai verslo praktikai. Dėl to bei vadovaujantis LR CK 2.133 str. 2 d. ir 9 d darytina išvada, kad toks pinigų perdavimas sukėlė teisines pasekmes UAB „Tranvira“, o apelianto teiginys, kad šiuo atveju atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu nėra pasibaigusi įvykdymu dėl to, kad buvo įvykdyta netinkamam asmeniui, atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens P.P. procesinį elgesį, jam vengiant dalyvauti teismo posėdžiuose ir pateikti parašo pavyzdžius ekspertui, vertino ne kaip ieškovo procesinį elgesį ir jo nenaudai, bet atsižvelgė į tai vertinant eksperto išvadas ir nustatant aplinkybę ar pakvitavimą pasirašė P.P..

27. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pinigų sumokėjimo įforminimo reikalavimų nesilaikymas nepaneigia išvados, kad realiai grynėji pinigai ieškovės darbuotojui buvo išmokėti, tuo labiau, kad ne atsakovas buvo atsakingas už pinigų priėmimo įforminimą.

28. Apelianto teiginys, kad atsakovas sumokėdamas P.P. grynais pinigais be PVM, siekė išvengti mokesčių, grindžiamas prielaidomis, nes atsakovas, gavęs ieškovo sąskaitą, PVM sumokėjo, be to, tarp šalių buvo pasirašyta krovinio pervežimo sutartis ir atsakovo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tame tarpe ir sumokėti PVM, nebuvo panaikinta ar pakeista.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

31. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš apelianto priteisiamos 484 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Transvira“ atsakovei UAB „Logistikos strategija“ 484 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.