Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1975-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2S-1975-863/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00539-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Suinteresuotas asmuo
V. B., N. B., S. B.
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1975-863/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00539-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys N. B., V. B., S. B., antstolė Neringa Šiugždaitė–Stakeliūnė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nustatyti 474,71 Eur lėšų sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti bei bankroto administratorę paskirti Miroslavą Vrublevskają.

1.1. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję. Bendra pradelstų skolinių įsipareigojimų suma sudaro, iš viso – 133 352,96 Eur. Pareiškėjas su sutuoktine yra sudarę: vedybinę sutartį, turto pasidalijimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį; žemės sklypo pasidalijimo bei servituto nustatymo sutartį. Taigi pareiškėjas neturi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, tačiau turi asmeninio nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 14 800 Eur. Taip pat pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys transporto priemonės, t. y. savo gamybos priekaba, vidutinė rinkos kaina apie 50 Eur; kita transporto priemonė apie 200 Eur; priekaba apie 100 Eur. Kita vertus, antstoliai dėl skolų visam pareiškėjo turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nedirba, gauna senatvės pensiją, kurią sudaro 524,71 Eur.

1.2. Paaiškinta, jog skola vienintelei kreditorei V. B. pagal Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 buvo priteista iš pareiškėjo solidariai – 119 468,26 Eur, 5 proc. dydžio proc. palūkanos nuo 119 468,23 Eur, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 2021 m. kovo 25 d. Įsiskolinimo atsiradimas susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Šiaurės kompanija“. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2014 m. liepos 22 d. pareiškėjas buvo UAB „Šiaurės kompanija“ vadovu / direktoriumi, akcininku – S. B.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 15 d.

1.3. Nurodyta, kad pareiškėjui priskaičiuotos tokios prievolės, kurias pastarasis, net ir norėdamas, negalėtų įvykdyti. Teismo priteistos skolos neįmanoma sumokėti, dėl to skola niekada nebus išieškota vien dėl jos dydžio, tokios sumos uždirbimo nerealumo. Antstoliai vykdo išieškojimą, taiko nuoskaitas, bet gaunamos pajamos, turtas ženkliai per mažas, neproporcingos tam, kad būtų padengtos pareiškėjo prievolės kreditoriams. Be kita ko, pareiškėjas ilgą laiką serga įvairiomis širdies ligomis, tik iš dalies darbingas, 35 proc. darbingumo lygis, turi tik vidurinį išsilavinimą, sunkiai kalba lietuviškai, todėl jam apsunkintos galimybės susirasti darbą. Iš pareiškėjo senatvės pensijos, reikalingos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį sudarytų: iki 100 Eur išlaidos transportui (draudimas, kuras, remontas), iki 200 Eur maistui ir kitiems asmeniniams poreikiams (drabužiai, higienos priemonės, išlaidos gydymui), iki 100 Eur būsto išlaidos, iki 24,71 Eur ryšio priemonėms bei nuo 50 Eur kitoms išlaidoms, kurių numatyti negalima. Taigi, iš viso – apie 474,71 Eur. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 133 352,96 Eur, vidutinės pajamos per mėnesį – 524,71 Eur, būtiniesiems poreikiams apie 474,71 Eur. Dėl to, pareiškėjas gali skirti apie 50 Eur skoloms padengti, jam gali padėti šeimos nariai, giminės.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoto asmens V. B. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, nes pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu, bankroto bylos iškėlimas paneigtų bet kokią teisingą skolininko ir jo kreditorės interesų pusiausvyrą.

2.1. Pažymėta, kad reikalavimas pareiškėjui yra atsiradęs Lietuvos apeliacinio eismo

2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 pagrindu, kuriuo

V. B. priteista solidariai iš atsakovų S. B. ir V. B. – 119 468,26 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Teismas pareiškėjui taikė deliktinę civilinę atsakomybę, nes V. B. kartu su savo dukters sutuoktiniu S. B. atliko neteisėtus veiksmus – būdamas

UAB „Šiaurės kompanija“ vadovu perkėlė šios bendrovės turtą, darbuotojus ir veiklą

į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“ ir tokiu būdu tyčia privedė bendrovę

prie bankroto. Nurodė, kad žala buvo padaryta, nes turėtos 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, dėl įmonės tyčinio bankroto tapo bevertėmis.

2.2. Teigta, kad pareiškėjo veiksmai buvo sąmoningi, tyčiniai kartu su S. B.. Su pastaruoju 2011 m. buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas, kurio metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turėjo būti dalijamos ir sėkmingai veikusios UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos. Būtent S. B. ir jo naujosios sutuoktinės J. B. (buvusios B.) tėvo – pareiškėjo pastangomis bendrovės veikla, darbuotojai ir turtas buvo perkelti į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“, tokiu būdu siekiant, kad santuokos nutraukimo atveju liktų bevertis turtas – UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos.

2.3. Pareiškėjo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai buvo konstatuoti ne tik priteisiant žalą, bet ir pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu. Pareiškėjas netinkamai tvarkė UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinę apskaitą, nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui visų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, pareiškėjo skola susidarė dėl jo paties neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjas atliko eilę nesąžiningų veiksmų, kurių pasekmė – pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo apsunkinimas keletu aspektų: žemės sklype nustatytas servitutas; tame sklype stovi pareiškėjui ir jo sutuoktinei N. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantys pastatai (jų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu buvo siekiama kuo labiau apsunkinti išieškojimo nukreipimą į pareiškėjui priklausantį turtą.

Šalies argumentai

2.4. Be to, pareiškėjas teismui pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė aplinkybes, kad jam su sutuoktine nuosavybes teise priklauso minėti pastatai. Taigi pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas. Todėl pareiškimas turi būti atmestas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoto asmens N. B. atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog ji sutinkanti su pareiškėjo pareiškimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

4.1. Teismas vertindamas byloje esančius duomenis apie pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, jų kitimo perspektyvas, darė išvadą, kad gaunamų ir ateityje galimų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo pajamos leistų jam įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Juolab, kad pareiškėjo turimas turtas, kurį būtų galima parduoti ir taip bent iš dalies sumažinti turimus įsiskolinimus, nėra pakankamas, o senatvės pensijos išmoka yra akivaizdžiai per maža. Taigi, pareiškėjo pajamos yra nepakankamos vykdyti turimus įsipareigojimus.

4.2. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl per paskutinius 3 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2022 m. sausio 26 d.) sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises.

4.3. Teismo vertinimu, atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, neatitiktų nei paties skolininko, nei pagrindinės kreditorės interesų. Aktualu pažymėti, kad iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, o iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorei kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos fizinio asmens negalėjimui įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.

4.4. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konkrečiu atveju nesant akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo, t. y. nenustačius veiksmų, kad pareiškėjas būtų slėpęs turtą, mažintų jo vertę ar sąmoningai vengtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta aplinkybių dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Suinteresuotas asmuo V. B. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą bei atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu dėl to, jog tapo nemokus dėl savo nesąžiningumo, be to, nagrinėjant bylą pagal V. B. ieškinį dėl žalos priteisimo – elgėsi nesąžiningai. Vykdant skolos išieškojimą pareiškėjas ne tik, kad buvo pasyvus, bet atliko aktyvius veiksmus, prieštaraujančius skolinių įsipareigojimų vykdymui. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas taip pat elgiasi nesąžiningai. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningumo.

5.2. Nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kurį jis 2020 m. balandžio mėnesį Dovanojimo sutarties Nr. 3–1430 pagrindu, t. y. neatlygintinai perleido pusseserei N. G.. Civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl susiklosčiusių procesinių aplinkybių laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. birželio 3 d. nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-41-585/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikus nepakeistą, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Vėliau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-367-421/2020 nutarė pritaikyti areštą. Pareiškėjas suvokdamas, jog procesas civilinėje byloje nebaigtas, jam priklausantį turtą neatlygintinai padovanojo pusseserei.

5.3. Taip pat pareiškėjas atliko ir kitus veiksmus: siekdamas apsunkinti išieškojimą iš jam priklausančio turto, sudarė sandorius, kurių pagrindu pareiškėjui asmenine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas servitutu.

Atsiliepimas

6. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Teismas teisingai nustatė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog jis tapo nemokus dėl per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2022 m. sausio 26 d. sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 konstatuota, kad pareiškėjo neteisėtų veiksmų nepagrindžia teismų priimti sprendimai civilinėse bylose pagal ieškovės UAB „Šiaurės kompanija“ reikalavimus pareiškėjui dėl žalos atlyginimo, ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Ginčo turto perleidimas UAB „Natural North Caviar“ nėra UAB „Šiaurės kompanija“ turtinių teisių pažeidimas, nes šiose bylose buvo įrodytas adekvataus atlygintinumo už perleistą turtą faktas. Be kita ko, civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 konstatuotas, V. B. didelis nerūpestingumas, pasireiškęs nepakankamu rūpestingumu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žymia dalimi prisidėjęs prie UAB „Šiaurės kompanija“ žalos atsiradimo, dėl to teismas 50 proc. sumažino patirtų nuostolių atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bei CPK 338 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą suinteresuoto asmens (apeliantės) V. B. atskirojo skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties patikrinimas, ar teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies nuostatas.

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B., nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodė, kad išvados apie pareiškėjo (ne)sąžiningumą buvo padarytos neįvertinus visumos bylos duomenų, pareiškėjo elgesio tiek tampant nemokiam, tiek elgesį grąžinant priteistą žalą, todėl ir 2022 m. birželio 6 d. nutartis laikytina nepagrįsta.

11. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

12. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

13. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad neturi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, tačiau turi asmeninio nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esanti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas turi tiek bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto: du ūkio pastatus, esančius adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos kaina yra 12 640 Eur, tiek asmeninio nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esanti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 14 800 Eur. Todėl yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais apie tai, kad pareiškėjas pateikė netikslią informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas), todėl nevisiškai tikslios informacijos apie turimą nekilnojamąjį turtą pateikimas, neturint tikslo ir realių galimybių jo paslėpti (duomenys yra vieši ir prieinami tiek kreditoriams tiek teismui), savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą dėl jo buvimo nesąžiningu.

15. Vertindamas ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iš kelti bankroto bylą pirmos instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, ar kitokių veiksmų, kurie laikomi nesąžiningais. Tuo tarpu apeliantė nurodo, jog pareiškėjas sudarė eilę sandorių – turto pasidalijimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu ir servituto nustatymo sutartis, kuriais išieškojimas iš pareiškėjo nekilnojamojo turto tapo labai apsunkintas; taip pat sudarė turto dovanojimo sandorį, kuriuo neatlygintinai perleido žemės sklypą savo artimai giminaitei, o apeliantės kreditorinis reikalavimas atsirado dėl pareiškėjo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, atliktų 2011 metais, kuomet pareiškėjo vadovaujamos bendrovės veikla buvo perkelta į kitą bendrovę.

16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas apeliantės nurodytų sandorių ir jų sudarymo aplinkybių netyrė, dėl nekilnojamojo turto apsunkinimo sandorių (žemės sklypo pasidalijimo, servituto nustatymo ir kt.) ar sumažėjimo sandorio (dovanojimo sandoris), sudarytų trijų metų laikotarpiu iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasisakė. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendimas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo (ne)sąžiningumo vertinimu.

17. Be to, po ginčijamos nutarties priėmimo, kasacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 pakeitė iki šiol formuotą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto praktiką, suformuluodamas tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.

18. Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei prieš tris metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygas nesąžiningam asmeniui bankrutuoti.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra nemokus, nes yra nepajėgus įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą dėl 119 468,26 Eur nuostolių apeliantei atlyginimo, t. y. pareiškėjo nemokumo atsiradimo laikas – 2021 m. kovo 25 d., tačiau priteistų nuostolių atsiradimą sąlygoję veiksmai buvo atlikti 2011 -2014 metais, ir teismo nebuvo tirti, kaip nepatenkantys į trijų metų laikotarpį iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl ir dėl šios priežasties sprendimas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės ir nepakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo sąžiningumo/nesąžiningumo nustatymui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis yra naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Kristina Lysionok